projekto rezultatai

Nedidelės apimties atsinaujinančios energijos sistemos centralizuotam pastatų šildymui

Šių sistemų skaičiavimo metodikų pagrindinis tikslas – įvertinti metinį energijos sutaupymą ir emisijos sumažinimą, kurį galima pasiekti įdiegus nedidelės apimties atsinaujinančios energijos sistemas centralizuotam pastatų šildymui. Kiekvienai iš toliau nurodytų technologijų sukurtos metodikos apima gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.
...Europoje pastatų šildymo, vėsinimo ir energijos gamybos sistemų energijos vartojimo efektyvumo gerinimas tampa vis svarbesniu siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir tapti savarankiškesniems. Štai kodėl labai svarbu naudoti naujas technologijas, kurios pagerina energijos vartojimo efektyvumą pastatuose.
...Parengtos metodikos šioms technologijoms:

• šilumos siurbliai šildymui ir karštam vandeniui ruošti;
• biomasės katilai šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
  
  

Modalinis keleivių ir krovininių transporto perkėlimas

Siekiant įgyvendinti ES lygmeniu nustatytus anglies dioksido neutralumo tikslus 2050 m., būtina sąlyga - sumažinti transporto sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekį. Nepaisant to, kad iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama keleivinėms transporto priemonėms, vieningai pripažįstama, kad krovininio transporto išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas taip pat gali būti reikšmingas.

Energetinis nepriteklius

Energijos (ar degalų) nepriteklius gali būti apibrėžiamas kaip namų ūkio nesugebėjimas išlaikyti tinkamų patalpų komforto sąlygų. Energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai dažniau gyvena energetiškai neefektyviuose namuose su neefektyviais prietaisais ir, palyginti su vidutiniais namų ūkiais, kenčia nuo prastesnės gerovės ir sveikatos.

     Nors streamSAVE daugiausia dėmesio skiriama energijos sutaupymo ir išmetamųjų teršalų sumažinimo apskaičiavimui, rengiant politikos priemones, skirtas energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, reikėtų atsižvelgti ir į kitus aspektus. Parengtose StreamSAVE metodikose pateikiamos formulės ir pataisos koeficientai, kuriuos galima taikyti siekiant pakoreguoti įvairių energijos taupymo veiksmų, skirtų energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, realius rezultatus. Tai apima šiuos veiksmus:

• šiluminiu atžvilgiu apšiltintos renovuotų energetinį nepriteklių patiriančių namų ūkių pastatų atitvaros;
• mažos apimties atsinaujinančiosios energijos sistemos pastatuose, skirtos energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;
• grįžtamasis ryšys ir individualūs patarimai, skirti energetinį nepriteklių patiriančių namų ūkiams.

Elgsenos keitimas

Šią metodiką gali taikyti visos valstybės narės, vadovaudamosi pateiktomis orientacinėmis vertėmis ir nuorodomis. Šioje metodikoje nagrinėjamos elgsenos priemonės, skirtos gyvenamojo sektoriaus vartotojams – gyventojams. Metodikoje konkrečiai aptariamos elgsenos priemonės, kurios grindžiamos „grįžtamuoju ryšiu“ (tiesioginis grįžtamasis ryšys) ir „grįžtamuoju ryšiu, įskaitant pritaikytus patarimus“ (netiesioginis grįžtamasis ryšys). Metodikos aprašymo dokumente pateikiama kiekvienos rūšies priemonės apibrėžtis ir pavyzdžiai.

Variklių keitimas

Ši metodika yra susijusi su esamų variklių pakeitimu efektyvesnėmis technologijomis, nepasibaigus minėtų variklių eksploatavimo laikui. Joje pateiktos įgyvendintų priemonių energijos sutaupymo skaičiavimo formulės, kuriose atsižvelgiama ne tik į esamų variklių keitimą, bet ir į kintamo greičio pavarų (Variable Speed Drives – VSD) montavimą. Šią metodiką gali taikyti visos valstybės narės, vadovaudamosi pateiktomis orientacinėmis vertėmis ir nuorodomis.

Šaldymo sistemos

Ši metodika taikoma naujiems oru arba vandeniu aušinamiems centrinio suspaudimo šaldymo įrenginiams, atitinkantiems naujuosius ekologinio projektavimo reglamentus. Ji pagrįsta aukštos temperatūros proceso šaldomiems sezoninio energijos efektyvumo koeficientu (SEPR), esant nominaliam įrenginio šaldymo pajėgumui.

Pastatų automatikos ir valdymo sistemos

Ši metodika taikoma apskaičiuoti pastatų automatikos ir valdymo sistemos įrengimo ar modernizavimo įtaką pastato energijos poreikio pokyčiui. Ji pagrįsta pastatų automatikos ir valdymo faktoriaus metodu ir gali būti naudojama skaičiuojant sutaupymus gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, penkių tipų galutiniam naudojimui (šildymui, vėsinimui, karštam vandeniui ruošti, vėdinimui ir apšvietimui) ir trijų tipų klimato regionams.

Elektrinės transporto priemonės

Ši metodika skirta transporto priemonių keitimui iš įprastu kuru varomų į elektrines. Įprastais automobiliais laikomi tie, kurie naudoja dyzeliną, benziną ar suskystintas gamtinės dujas, taip pat hibridiniai variantai. Elektrinės transporto priemonės laikomos efektyvesnėmis, nes taupymą užtikrina ne tik didesnis konversijos efektyvumas, bet ir užtikrinamas kuro keitimas tarp iškastinio kuro naudojimo ir elektros, kuri vis dažniau gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Toks kuro keitimas gali sumažinti iškastinio kuro suvartojimą, sutaupoma pirminės energijos ir sumažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Apšvietimo sistemos ir viešasis apšvietimas

Ši metodika susijusi su esamų gatvių apšvietimo sistemų keitimui į efektyvesnes energijos vartojimo technologijas. Joje pateikiamos dvi skirtingos energijos taupymo skaičiavimo formulės, pagal kurias apskaičiuojamas energijos sutaupymas įgyvendinant priemones, kurios atsižvelgia ne tik į esamų šviesos taškų keitimą, bet ir į apšvietimo valdymo technologijų įrengimą. Metodika gali būti taikoma visose valstybėse, vadovaujantis pateiktomis orientacinėmis reikšmėmis ir nuorodomis.

Šilumos atgavimas

Sutaupymo skaičiavimo metodikos daugiausia dėmesio skiria šilumos atgavimui iš pramoninių procesų, naudojamų vietoje ir centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose. Pramonėje yra platus šilumą vartojančių pritaikymų spektras, tinkamas šilumos atgavimo veiksmams, todėl neįmanoma apibrėžti vienos tipinės programos. Metodikos parengtos šiems trims atvejams:

• šilumos atgavimas pramonės objekte – perteklinės šilumos panaudojimas pramonės objekte;
• šilumos atgavimas pramonėje – perteklinės šilumos grįžtamasis ryšys į procesą;
• šilumos atgavimas pramonėje  – tiekimui į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą.