Pagrindinių energijos išteklių kainos
Energetikos naujienos
Bloomberg, Reuters, vasario 4 d.
Nafta pinga tęsiantis JAV ir Kinijos prekybos ginčui
Naftos kainos toliau krenta, prasidėjus JAV ir Kinijos prekybos karui, kuris kelia grėsmę pasaulio ekonomikos augimui ir energijos paklausai. Vakarų Teksaso rūšies naftos kaina nukrito žemiau 72 dolerių už barelį, o pasaulinis Brent naftos indeksas – netoli 75 dolerių už barelį, iš karto po to, kai Kinija paskelbė apie atsakomosios muitus JAV prekėms, įskaitant naftą ir suskystintas gamtines dujas. Šis prekybos konfliktas sukėlė didelį nepastovumą naftos rinkoje, kurią stipriai veikia politiniai sprendimai. Prekybos konfrontacija su Kinija prieštarauja D. Trump požiūriui į dvi JAV kaimynes – jis mėnesiu atidėjo planuotus tarifus Kanadai ir Meksikai po to, kai šalys susitarė imtis griežtesnių kovos su migracija ir prekyba narkotikais priemonių. Tuo tarpu OPEC ir jos sąjungininkai nusprendė nekeisti esamų gamybos planų, nepaisant JAV prezidento raginimų didinti naftos gavybą.
Daugiau čia: Oil Extends Decline as US and China Lock Horns in Trade Dispute; U.S. crude prices down nearly 2% as tariffs on China take effect
Bloomberg, vasario 4 d.
Vokietija mažina naujų jūrinio vėjo pajėgumų diegimą
Vokietija sumažino prieinamus jūrinio vėjo energijos gamybos pajėgumus, todėl vystytojai turės svarstyti mažesnius projektus. Vokietijos federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra dabar siekia, kad iki 2034 m. būtų įdiegta 40 GW pajėgumų, vietoje anksčiau planuotų 50 GW iki 2035 metų. Šis sprendimas priimtas dėl vis labiau perpildytų jūrų teritorijų ir vadinamojo „šleifo efekto“ (angl. Wake effect) – kai per tankiai išdėstytos vėjo jėgainės mažina viena kitos efektyvumą. Šis sumažinimas gali apsunkinti ilgalaikį Vokietijos siekį pasiekti 70 GW pajėgumų iki 2045 metų. Sprendime numatytas didelis dviejų vėjo jėgainių parkų pajėgumo mažinimas bei įvertintas galimas poveikis energijos išeigai dėl jūrinės vėjo energijos plėtros Nyderlanduose ir Danijoje. Agentūra pripažino, kad ateities projektai šiose šalyse gali neigiamai paveikti energijos gamybą Vokietijos teritorijose, greičiausiai dėl „šleifo efekto“. Nors pramonės grupės pritaria būtinybei spręsti šią problemą, jos įspėja, kad nenuoseklus planavimas apsunkina investicinius sprendimus.
Daugiau čia: Germany Slashes Offshore-Wind Generation Capacity at New Sites - Bloomberg
MontelNews, vasario 3 d.
Prieš sinchronizaciją Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius didina saugumą
Lenkijos elektros PSO stiprina saugumo priemones prieš planuojamą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su ES tinklu. PSO saugumo komandos patruliuoja ties jungtimi su Lietuva naudodamos sraigtasparnius ir dronus. Dėl įtemptos geopolitinės situacijos Europoje, įmonė taip pat planuoja stiprinti techninius išteklius, susijusius su fizine perdavimo įrenginių apsauga. Nors fizinių atakų prieš jungtį su Lietuva nebuvo, Lenkijos PSO atstovas teigia, kad geriau būti pasiruošus. „LitPol“ jungtis yra gyvybiškai svarbi Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios planuoja atsijungti nuo rusijos tinklo ir sinchronizuotis su KET. Įtariama, kad gruodį su rusija susijęs tanklaivis sugadino „Estlink 2“ povandeninį kabelį, jungiantį Estiją su Suomija. Dėl to ir kitų incidentų, susijusiu su kritine energetikos infrastruktūra, NATO taip pat stiprina saugumą Baltijos jūroje.
Daugiau čia: Polish TSO steps up security ahead of grid synchronisation
Financial Times, vasario 3 d.
Mainais į JAV karinę paramą D. Trump nori sandorio su Ukraina dėl kritinių mineralų
D. Trump nori, kad JAV gautų prieigą prie Ukrainos kritinių mineralų išteklių mainais už karinę ir ekonominę pagalbą. Šis pasiūlymas atitinka Ukrainos strategiją stiprinti ryšius su JAV, suteikiant prieigą prie svarbių mineralų, naudojamų energetikos bei kitų aukštųjų technologijų pramonėje. Ukrainos prezidentas V. Zelenskyy pristatė analogišką planą D. Trump rinkimų kampanijos metu, siūlydamas bendradarbiavimą dėl svarbių mineralų išteklių ir investicijų Ukrainoje apsaugą nuo Kinijos interesų. D. Trump dar kartą pabrėžė, kad JAV teikia daugiau paramos Ukrainai nei Europos sąjungininkai, ir siekia užtikrinti kritinių mineralų saugumą. Ukraina turi didelius titano, geležies rūdos, anglies ir ličio išteklius, kurie yra svarbūs šalies atsigavimui ir gali būti prarasti dėl rusijos invazijos.
Daugiau čia: Donald Trump wants Ukrainian rare earths deal in return for US military support