Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS)
- Titulinis
- NENS ir NEKS veiksmų plano įgyvendinimo stebėsena
- NENS įgyvendinimo stebėsena
- Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsniu, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija) turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai. Įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuvoje įvykdytos energetikos sektoriaus struktūrinės reformos ir strateginiai projektai diversifikavo energijos tiekimo kelius ir šaltinius, sumažino energetinių išteklių kainas vartotojams ir atvėrė šaliai naujas vystymosi galimybes. Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės pertvarkytas siekiant sumažinti ir galiausiai panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos Federacijos, pasireiškusią nepagrįstai didelėmis energetinių išteklių kainomis ir energetikos, kaip politinio įrankio, naudojimu.
Atsižvelgiant į šiuos Strategijos įgyvendinimo rezultatus, likusius pasiekti tikslus ir naujas matomas tendencijas energetikos rinkose, taip pat Europos Sąjungos Energetikos sąjungos ir Baltijos energijos rinkų sujungimo plano tikslus, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 patvirtinta nauja redakcija išdėstyta Strategija, kurioje numatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys ir jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2020 ir 2030 metų, pateikiant viziją iki 2050 metų.
Atnaujintos Strategijos vizija, pagrindiniai šalies energetikos sektoriaus sričių plėtros strateginiai tikslai, kryptys ir uždaviniai iš esmės atitinka ES energetikos ir klimato kaitos politiką ir ES energetikos sąjungos tikslus.
Lietuvos interesai siekiant ES energetikos politikos tikslų yra šie:
- Pabaigtas ES energijos vidaus rinkos sukūrimas. Ilgą laiką buvusi atskirta nuo ES energijos vidaus rinkos ir tinklų, Lietuva remia ES infrastruktūros plėtros, reguliavimo ir finansines priemones, skirtas šalies energetikos sektoriaus tolesnei integracijai į ES energijos vidaus rinką, išnaudojant jos teikiamus privalumus siekiant didesnio energetinio saugumo, konkurencingumo ir darniojo vystymosi tikslų. Visiškai integruota ir efektyviai veikianti ES energijos vidaus rinka yra prioritetinis Lietuvos tikslas.
- Energetinio saugumo ES Baltijos jūros regione užtikrinimas. Bus siekiama kuo sparčiau ir visapusiškai įgyvendinti ES energetinio saugumo strategijos nuostatas ir kad ES energetinio saugumo strategijos uždavinių įgyvendinimo rezultatai būtų reguliariai peržiūrimi ES lygmeniu.
- ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų įgyvendinimas. Bus skatinama subalansuota ES atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Įsipareigojimai dėl vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas po 2020 metų turi būti pagrįsti pastangų pasidalijimo principu, užtikrinančiu kiekvienos ES valstybės narės atitinkamą indėlį, siekiant atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų ES lygmeniu 2030 metais.
- Tinkama ES ilgalaikio finansinio programavimo politika. Bus siekiama ES finansinių instrumentų regioninės energetikos infrastruktūros plėtrai ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui iki 2038 metų tęstinumo ir atitinkamo finansavimo, siekiant sumažinti Lietuvos vartotojams tenkančią finansinę naštą.
- ES išorės energetikos politikos stiprinimas. ES išorės energetikos politikos stiprinimas, koordinuoti ES valstybių veiksmai ir jų solidarumas krizių atvejais didina ir Lietuvos saugumą, todėl bus siekiama stiprinti ES dialogą su svarbiausiais energetinių išteklių tiekėjais, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Norvegija ir Australija.
Strategija įgyvendinama šiomis keturiomis strateginėmis kryptimis:
- konkurencingumo,
- patikimumo,
- įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimo bei
- šalies verslo dalyvavimo siekiant energetikos pažangos.
Lietuvos energetikos sektoriaus strateginių krypčių, kurioms atskirais laikotarpiais turi būti skiriama daugiau dėmesio, bus laikomasi įgyvendinant Strategijoje iškeltus tikslus ir uždavinius:
|
2020 metai ENERGETIŠKAI SAUGI VALSTYBĖ |
|
2030 metai KONKURENCINGA ENERGETIKA |
2050 metai ENERGETIŠKAI DARNI IR SAVARANKIŠKA VALSTYBĖ |
|
|
Tikslai: 1. Energetikos sistemos integracija į ES energetikos sistemą 2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas 3. Subalansuota ir tvari atsinaujinančių energijos išteklių plėtra 4. Energetikos infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas |
Tikslai: 1. Energijos kaina pramonės srityje bus mažiausia regione (palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Skandinavijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalimis); gyventojams – mažėjanti išlaidų už energiją dalis, palyginti su vidutinėmis gyventojų pajamomis 2. Sklandus perėjimas nuo iškastinių energijos išteklių prie atsinaujinančių energijos išteklių |
Tikslai: 1. 80 proc. šalies energijos poreikio pagaminama iš netaršių (mažo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio) išteklių 2. 100 proc. bendrai suvartojamos šalies elektros sudaro pagaminta vietinė elektros energija |
||
|
Uždaviniai: 1. Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema 2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (įgyvendinti ES teisės aktuose iškelti tikslai) 3. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – daugiausia dėmesio skirti energiją gaminančių vartotojų, biokuro ir vėjo energetikos plėtrai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai ir šilumos gamybai namų ūkiuose 4. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statyba ir sprendimas dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą užtikrinimo 5. Subalansuotas vietinių energijos gamybos, rezervavimo ir balansavimo pajėgumų užtikrinimas, iki 2018 metų pabaigos atlikus sąnaudų ir naudos analizę, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra |
Uždaviniai: 1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (energijos intensyvumas neviršys ES valstybių narių energijos vartojimo vidurkio) 2. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – daugiausia dėmesio skirti energiją gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtrai ir tolesniam atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai diegiant efektyvią biokuro kogeneraciją ir šilumos gamybai namų ūkiuose 3. Alternatyvių degalų naudojimas ir elektrifikacija transporto sektoriuje 4. Sąlygų, reikalingų netaršios energijos gamybos būdų plėtrai, kūrimas. Mažų ir lanksčių vietinės energijos generacijos vienetų plėtojimas |
Uždaviniai: 1. Sukurtos reikalingos netaršios energijos gamybos būdų plėtros sąlygos 2. Efektyvių ir netaršių energijos gamybos, tiekimo, saugojimo (kaupimo) ir vartojimo technologijų plėtra
|
Prie konkurencingos šalies ekonomikos prisidedanti energetika bus svarbiausias Strategijos tikslas 2030 metams — siekiama, kad šalies gyventojams mažėtų išlaidų už energiją dalis jų pajamose, o energijos kainos pramonės vartotojams būtų mažesnės nei regiono valstybėse, kartu užtikrinant sklandų perėjimą nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių energijos išteklių. Tuo pačiu metu bus siekiama didinti energetinio saugumo ir patikimumo lygį ir užtikrinti darnios plėtros principų įgyvendinimą.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (suvestinės redakcijos)
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Energija Lietuvos ateičiai (leidinys) 
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas