NEKS veiksmų plano įgyvendinimo stebėsena

Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros viena iš pagrindinių veiklos rūšių, nustatytų jos įstatuose, yra dalyvauti Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) rengime, atnaujinime, vykdyti NEKSVP priemonių, už kurių įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

Minėta veiklos rūšis apima šias funkcijas:

• vertinti, modeliuoti ir prognozuoti NEKSVP priemonių įgyvendinimo poveikį, teikti siūlymus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl šių priemonių tikslinimo;
• vykdyti NEKSVP priemonių įgyvendinimo ir jų rodiklių stebėseną, kaupti ir analizuoti stebėsenos rodiklių duomenis, teikti siūlymus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl šių rodiklių tikslinimo;
• nustatyta tvarka rengti ir teikti NEKSVP priemonių įgyvendinimo pažangos ataskaitas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Europos Komisijai.

Lietuva atnaujino Lietuvos Respublikos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams (toliau – NEKS planas), kuris buvo parengtas laikantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 dėl Energetikos sąjungos ir klimato politikos nustatytų reikalavimų. NEKS planas buvo parengtas remiantis ir integruojant Lietuvos nacionalinių teisės aktų, tarptautinių įsipareigojimų, strategijų ir kitų planavimo dokumentų nuostatas, tikslus, uždavinius bei įgyvendinamas ir planuojamas įgyvendinti priemones.

NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui:

• priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas,
• energijos vartojimo efektyvumas,
• energetinis saugumas,
• energijos vidaus rinkos vystymas,
• mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Visoms valstybėms narėms yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad:

• šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų nemažiau 21 proc. (palyginti su 2005 m.),
• būtų sutaupyta 39,3 TWh galutinės energijos (skaičiuojant suminiu metodu),
• galutinės energijos suvartojimas neviršytų 4384 ktne,
• AEI dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu, siektų nemažiau 55 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. spalio 2 d. pasitarime (protokolas Nr. 30) pritarė galutinio atnaujinto Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. teikimui Europos Komisijai.

2024 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1069 „Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. patvirtinimo“ šis atnaujintas planas buvo patvirtintas.