VISOS NAUJIENOS

Praėjusią savaitę, gruodžio 16–22 dienomis, Lietuvos nacionalinė elektros gamyba patenkino net 88 proc. elektros vartojimo poreikio. Rekordinė vėjo elektrinių generacija užfiksuota gruodžio 20-ąją – per vieną dieną pagaminta 24,9 GWh elektros energijos ir tai buvo ketvirtoji diena nuo 2009-ųjų, kai mūsų šalyje pagaminta daugiau elektros energijos nei jos suvartojome. Elektros kainų savaitės vidurkis Lietuvoje sumažėjo 59 proc. Gamtinės dujos per savaitę atpigo 3,6 proc., Brent nafta pabrango 0,14 proc., benzinas – 0,5 proc., dyzelinas – 0,7 procento. Biokuro kaina šalyje per savaitę padidėjo 2,4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio 1–19 d. yra 0,110 Eur/kWh be PVM – ji 24 proc. didesnė nei lapkritį, kai siekė 0,089 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,137 Eur/kWh. Šiais metais aukštesnė kaina buvo tik sausio pirmąją savaitę, kai siekė 0,201 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 67 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos tarifų nekeitė, kiti du tiekėjai tarifus sumažino 1,2–3,5 procento.

Praėjusią savaitę, gruodžio 9–15 d., gamtinių dujų TTF kainos, po dešimt savaičių trukusio brangimo, sumažėjo 2,5 procento. Brent nafta per savaitę pabrango. O Lietuvoje atpigo ir benzinas, ir dyzelinas, bet biokuras buvo 6 proc. brangesnis nei ankstesnę savaitę. Oro sąlygos lėmė itin mažą AEI naudojančių jėgainių gamybą regione kelias dienas ir tuo metu pašokusios elektros kainos padidino visos savaitės didmeninės kainos vidurkį 28 proc. – tai antra aukščiausią kainą šiemet, nusileidusi tik šių metų pirmajai savaitei.

Šiemet lapkričio mėnesį daugelio energijos išteklių kainos rinkose buvo mažiausios, lyginant lapkričio mėnesius nuo 2020 metų. Lietuvos vėjo elektrinės išliko svarbiausiu elektros energijos šaltiniu mūsų šalyje – jų pagaminta energija patenkino 34,4 proc. elektros vartojimo poreikio, tai didžiausia dalis, lyginant skirtingas elektros gamybos technologijas bei importo kryptis, taip pat tai didžiausias vėjo elektrinių indėlis vartojime, lyginant visus šių metų mėnesius. Vėjo energetika mažino ir didmeninės elektros kainos vidurkį – šio lapkričio didmeninės elektros kainų mėnesio vidurkis buvo mažiausias nei bet kurį kitą lapkritį per pastaruosius ketverius metus.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., dyzelino kaina smuktelėjo 0,2 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės degalų vidutinės kainos taip pat mažėjo. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,8 proc., dyzelino – mažesnė 9,1 procento.

Saulės moduliai šių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 207 eurus už 1 kW – tai beveik ketvirtadaliu, arba 24,2 proc. mažesnė kaina nei šių metų pirmąjį ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 273 eurai už 1 kW ir maždaug 4,5 proc. mažiau nei trečiąjį metų ketvirtį. Dabar analogiškų saulės modulių vidutinė kaina 4,6 proc. mažesnė ir už šį rugpjūtį buvusią iki šiol mažiausią kainą, kuri siekė 217 eurų už 1 kW. Todėl mažėjo ir saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina, o modulių dalis joje sumažėjo ir nesudaro nė trečdalio visų išlaidų.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio pirmąją dekadą yra 0,105 Eur/kWh be PVM – ji 18 proc. didesnė nei lapkritį, kai siekė 0,089 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,108 Eur/kWh – 24 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vidutinė kaina buvo 0,087 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 55 proc. visos suvartotos elektros energijos.  

Šiemet per lapkričio mėnesį Lietuvoje įregistruoti iš viso 959 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 446 – grynieji elektromobiliai ir 513 – iš išorės įkraunamų hibridų. Tai 50,8 proc. daugiau elektromobilių nei pernai lapkritį, kai įregistruoti 636 elektromobiliai, bet 17,8 proc. mažiau nei šiemet spalį, kai įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Prieš dvylika mėnesių mūsų šalyje buvo įregistruoti iš viso 11 124 grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai, o šiuo metu jų yra 15 653. Taip pat per šį lapkritį įregistruota 10 lengvųjų krovininių elektromobilių, kurių nuo metų pradžios padaugėjo 112.

Praėjusią savaitę, gruodžio 2–8 d., biokuro kainos Lietuvoje padidėjo iki 22,65 Eur/MWh – tai 5,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,1 proc., dyzelino – padidėjo 1,5 procento. Brent naftos kaina mažėjo 1,1 proc., o TTF gamtinių dujų kainos kilstelėjo 8,3 procento. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 24 procentais. Šalyje pasigaminome 55 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendra elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 12,2 proc., daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.

Vietinės elektros Lietuvoje pasigaminame daugiau nei importuojame. Per šių metų vienuolika mėnesių mūsų šalyje pagaminta 61,9 proc. suvartotos elektros energijos. O vien per lapkritį pasigaminome 60,2 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis nacionalinėje gamyboje lapkritį išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 57,1 proc., hidroelektrinės – 9,9 proc., saulės elektrinės – 3,7 proc. suvartotos elektros energijos.

Saulės energetikos plėtra Lietuvoje nemažina pagreičio – vis daugiau įmonių ir gyventojų įsirengia saulės elektrines, pasinaudodami valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra, įvertinusi iki šiol pateiktas paraiškas, jau skyrė finansavimą beveik 500 projektų, kuriuos įgyvendinant planuojama įrengti beveik 35 MW galios saulės elektrinių už beveik 13 mln. eurų.

Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos pakito skirtingai – benzinas atpigo 0,1 proc., dyzelinas pabrango 1,5 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino kainos taip pat sumažėjo – smuko 0,2 proc., o dyzelino padidėjo 0,3 proc. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,7 proc., dyzelino – mažesnė 9,2 procento. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje didėja ir toliau – dabar jis sudaro beveik 0,04 Eur/l.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio mėnesį yra 0,089 Eur/kWh be PVM – ji 2,2 proc. mažesnė nei spalį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje mažėjo ir sudarė 0,087 Eur/kWh – ji 3,3 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri buvo 0,090 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 51 proc. visos suvartotos elektros energijos. 

Praėjusią savaitę, lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d., biokuro kainos Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės ir buvo 0,4 proc. mažesnės nei ankstesnę savaitę. Benzino vidutinė kaina padidėjo 1,5 proc., dyzelinas pabrango 1,7 procento. Brent naftos kaina sumažėjo 1,1 proc., gamtinių dujų kainos TTF kilstelėjo 8,3 procento. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo 4 procentais. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 51 proc. visos suvartotos elektros energijos, o daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.

Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos padidėjo – benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas 1,7 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 1,1 procento. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,8 proc., dyzelino – mažesnė 10,2 procento. Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo ir dyzelino, ir benzino vidutinės kainos – toks pabrangimas anksčiau stebėtas šių metų balandžio pradžioje.

Daugiabučių bendrijos, namų administratoriai ir apšvietimo stulpų valdytojai, įsirengę ar planuojantys įsirengti elektromobilių privačias įkrovimo prieigas, vėl kviečiami teikti paraiškas ir pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra skelbia du naujus paraiškų priėmimo kvietimus. Bendrai numatyta paskirstyti daugiau nei 1,5 mln. eurų dotacijų, toliau skatinant elektromobilių infrastruktūros plėtrą ir spartinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą transporto sektoriuje.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio mėnesį (1–26 d.) yra 0,085 Eur/kWh be PVM – ji 6,6 proc. mažesnė nei spalį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,090 Eur/kWh – ji 4,7 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri buvo 0,086 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 76 proc. visos suvartotos elektros energijos.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. fiksuotos kainos tarifai per savaitę vidutiniškai padidėjo 0,1 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos tarifai sumažėjo 0,1 procento.

Praėjusią savaitę, lapkričio 18–24 d., biokuro kainos Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc. ir po vienos savaitės vėl tapo mažesnės nei lygiai prieš metus. Benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc., o dyzelinas pabrango 1,1 proc. – taigi, pirmąkart nuo balandžio mėnesio pradžios benzinas mūsų šalies degalinėse tapo pigesnis nei dyzelinas. Brent naftos kainos padidėjo 2,6 proc., o gamtinių TTF dujų kainos kilstelėjo 3,7 procento. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę kilo 4 proc., bet tai mažiausias augimas tarp regiono valstybių. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 76 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 42,4 proc., o daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.

Pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos pakito skirtingai – benzinas atpigo 0,1 proc., dyzelinas pabrango 1,1 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 procento. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 16,6 proc., dyzelino – mažesnė 10,8 procento. Benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo šių metų balandžio pradžios yra mažesnė už dyzelino vidutinę kainą – skirtumas sudaro 0,01 Eur/l.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio mėnesį (1–19 d.) yra 0,088 Eur/kWh be PVM – ji 3 proc. mažesnė nei spalį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,086 Eur/kWh – ji 27 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,118 Eur/kWh. Šį sumažėjimą lėmė ir tai, kad praėjusį šeštadienį buvo užfiksuota viena mažiausių vidutinių dienos kainų šiais metais – tik 0,003 Eur/kWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos tarifai per savaitę vidutiniškai padidėjo 0,5–0,7 procento.

Praėjusią savaitę, lapkričio 11–17 d., didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 27 proc., o išaugusi vėjo elektrinių generacija lėmė, kad šeštadienį, lapkričio 16 dieną, buvo fiksuota trečia mažiausia elektros energijos kaina šiais metais – 3,05 Eur/MWh. Mažesnės dienos elektros kainos šiemet buvo tik balandžio 14 d. ir spalio 20 d. Brent nafta atpigo 4,1 proc., benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc., o dyzelino padidėjo 1,1 procento. Gamtinės dujos pabrango 3,5 proc., o biokuro kainos padidėjo 5,5 procento bei pirmą kartą šiais metais tapo brangesnis nei lygiai prieš metus.

Pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos pakito skirtingai – benzinas atpigo 0,2 proc., dyzelinas pabrango 1,1 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir vidutinės dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,7 procento. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 16,3 proc., dyzelino – mažesnė 11,3 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje dar labiau sumažėjo ir artimiausioje ateityje dyzelino vidutinė kaina turėtų būti didesnė už benzino kainą.

Vėjo elektrinės spalį tapo svarbiausiu elektros energijos šaltiniu, lyginant skirtingas gamybos technologijas ir importo kryptis: jų pagaminta elektros energija patenkino 27,51 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo. Lyginant pastarųjų metų spalio mėnesius, šiemet spalį gamtinės dujos buvo pigiausios nuo 2020-ųjų spalio, o nafta kainavo pigiausiai per pastarųjų ketverių metų spalio mėnesius. Per dvylika mėnesių elektra varomų automobilių skaičius mūsų šalies transporto priemonių registre išaugo 50 procentų. Dabar Lietuvoje jau yra 26 600 elektromobilių.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių ir mažesnė nei Lenkijoje, tai rodo 2024 m. dešimties mėnesių duomenys. Brangiausiai Europos Sąjungoje didmeninė elektra kainuoja Italijoje, Airijoje, o pigiausiai – Švedijoje ir Suomijoje. Galutinės elektros kainos vartotojams įvairiose šalyse skiriasi kelis kartus, priklausomai ne tik nuo biržos kainų, bet ir nuo konkrečios valstybės sprendimų.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio pirmojoje pusėje (1–12 d.) yra 0,096 Eur/kWh be PVM – ji 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,118 Eur/kWh ir tai ketvirta pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiemet. Kainos padidėjimą lėmė nuo lapkričio 8-osios Lietuvoje sumažėjusi vėjo elektrinių generacija ir didėjusi elektros gamyba šiluminėse elektrinėse. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos tarifai per savaitę vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,5 procento.

Praėjusią savaitę, lapkričio 4–10 d., dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina Lietuvoje padidėjo 118 procentų. Elektros energijos kainų augimui įtakos turėjo vėjo elektrinių generacijos regione sumažėjimas: per savaitę vėjo elektrinės pagamino 69 proc. mažiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Sumažėjusi AEI generacija pirmąją vietą pagal elektros energijos gamybą užleido šiluminėms elektrinėms – jose šią savaitę buvo pagaminta daugiausia elektros energijos, lyginant skirtingas technologijas.

Lietuvoje vietinės elektros pasigaminame daugiau nei importuojame – per šių metų dešimt mėnesių šalyje pagaminti 62 proc. suvartojamos elektros energijos. Vien per spalio mėnesį pasigaminome 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis spalį nacionalinėje gamyboje išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 27,5 proc., saulės elektrinės – 7,9 proc. suvartotos elektros energijos.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio pirmosiomis dienomis (1–5 d.)  yra tik 0,048 Eur/kWh be PVM – ji 47 proc. mažesnė nei spalio mėnesį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Elektros energijos vidutinės kainos sumažėjimą šio mėnesio pradžioje, palyginti su spaliu, lėmė ir tai, kad trys iš penkių dienų buvo nedarbo dienos, kai elektros kainos biržoje tradiciškai būna žemesnės. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina biržoje sudarė 0,054 Eur/kWh ir tai penkta pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiemet.

Praėjusią savaitę, spalio 28 d. – lapkričio 3 d., didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 55 proc., tam įtakos turėjo po remonto darbų pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis, 75 proc. išaugusi vėjo elektrinių generacija, 71 proc. mažesnė elektros gamyba gamtines dujas naudojančiose šiluminėse elektrinėse bei sumažėjęs elektros vartojimas. Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės – 120,7 GWh. Brent nafta per savaitę atpigo 3,7 proc., biokuro kainos mūsų šalyje mažėjo 0,2 proc., dyzelino – 0,4 proc., bet benzinas brango 0,4 procento.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų taip pat didėja antrą savaitę iš eilės ir šiuo metu sudaro 0,025 Eur/l, nors spalio viduryje buvo sumažėjęs iki 0,008 Eur/l. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę sumažėjo. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,9 proc., dyzelino – 11,1 proc. mažesnė.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje spalio 1–30 d. yra 0,095 Eur/kWh be PVM – ji 13 proc. didesnė nei rugsėjo mėnesį, kai siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Spalio vidutinė kaina biržoje artima birželio ir liepos mėnesių vidutinėms kainoms, kurios sudarė atitinkamai 0,092 Eur/kWh ir 0,098 Eur/kWh be PVM. Elektros energijos vidutinės kainos padidėjimą spalį, palyginti su rugsėju, lėmė šio mėnesio pabaigoje padidėjusios kainos. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina biržoje sudarė 0,120 Eur/kWh ir tai trečia pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiemet.

Praėjusią savaitę, spalio 21–27 d., biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 2,44 proc. ir yra mažesnė nei pernai šildymo sezono pradžioje, dyzelinas atpigo 0,4 proc., o benzino kaina nepakito. Gamtinės dujos TTF prekybos taške per savaitę pabrango 0,6 proc., Brent nafta – 0,8 procento. Elektros energijos vartojimo poreikiui patenkinti praėjusią savaitę išaugo šiluminių elektrinių generacija, nes sumažėjo saulės elektrinių gamyba, o „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos neveikė dėl kasmetinių planinių remonto darbų. Tai turėjo įtakos elektros kainų augimui. Didmeninės elektros kaina mūsų šalyje pakilo 109 proc. – iki 120 Eur/MWh.

Dvi savaites iš eilės didėjusių degalų kainų tendencija pasikeitė - Lietuvoje dyzelinas atpigo 0,4 proc., o benzino kaina nepasikeitė.

Kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, šių metų trečiąjį ketvirtį, kaip ir ankstesnį, išliko mažiausios važiuojant elektromobiliu, todėl naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus ir taupyti. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje spalio 1–22 d. yra 0,085 Eur/kWh be PVM – ji tik 1 proc. skiriasi nuo rugsėjo mėnesio vidutinės kainos, kuri siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,058 Eur/kWh be PVM – tai viena mažiausių savaitės vidutinių kainų šiais metais.

Praėjusį savaitgalį didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje buvo 5,54 Eur/MWh ir tai mažiausias savaitgalio vidurkis šiais metais: spalio 19 d. elektra kainavo 8,48 Eur/MWh, o spalio 20 d. – 2,6 Eur/MWh. Lietuva per savaitę pasigamino 61 proc. visos suvartotos elektros energijos. Dėl išaugusios vėjo ir saulės elektrinių gamybos praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos mažėjo visose trijose Baltijos šalyse: kainų vidurkis sumažėjo 5 procentais. Brent naftos kainos sumažėjo 5,2 proc., gamtinės dujos TTF pabrango 0,4 proc., benzinas Lietuvoje brango 2,2 proc., dyzelinas – 2,5 proc., o biokuro kaina padidėjo 5,4 procento.

Lietuvos energetikos agentūra surengė tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti esminius Baltijos regiono energetinio saugumo klausimus, susijusius su pasikeitusia geopolitine situacija dėl agresijos prieš Ukrainą bei energetinės sistemos transformacija, Lietuvai siekiant tapti tvarios energetikos lydere regione, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir didinant šalies energetikos sistemos saugumą, atsparumą bei užtikrinant nepriklausomybę.

Šį penktadienį, spalio 18 dieną, didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh. Mažesnė vidutinė dienos kaina šiais metais buvo tik aštuonias dienas: penkias balandžio, dvi rugsėjo ir viena spalio dieną. Pagal 2024 m. devynių mėnesių duomenis, didmeninės elektros kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių, tai 10-ta pagal dydį kaina tarp Europos Sąjungos šalių. Brangiausiai didmeninė elektra Europos Sąjungoje kainuoja Italijoje, Airijoje, o pigiausiai – Švedijoje bei Suomijoje.

Antrą savaitę iš eilės didėjusios degalų kainos Lietuvoje ir toliau išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra mažesnė už kainas, buvusias nuo 2021 m. spalio vidurio iki 2024 m. rugsėjo pradžios, o dyzelino – nuo 2023 m. liepos vidurio iki 2024 m. rugsėjo pradžios. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje yra mažiausias nuo šių metų balandžio pradžios.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo 2 700 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje įpusėjus spaliui (1–15 d.) yra 0,099 Eur/kWh be PVM, arba 18 proc. didesnė už rugsėjo mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio pirmąją savaitę Suomijoje ir Baltijos šalyse dėl pasiūlos deficito išaugusios kainos. Bet po šio šuolio kainos biržoje sumažėjo, didėjant elektros gamybai bei pasiūlai, ir šiuo metu yra artimos liepos mėnesio vidutinei kainai, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių gamybos didmeninės elektros kainos mažėjo visame Baltijos jūros regione: labiausiai kainos krito Suomijoje ir Baltijos šalyse. Lietuvoje jos sumažėjo 54 proc., šalyje pasigaminome 57 proc. visos suvartotos elektros energijos. Biokuro, benzinas ir dyzelinas brango iki 0,5 procento. Gamtinių dujų kaina TTF per savaitę padidėjo 1 proc., o Brent nafta pabrango 4,8 proc., rinkoms būgštaujant dėl tiekimo, tebesitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose ir JAV siaubiant uraganui, tačiau išliko pigesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pauzės, Lietuvoje vėl „papūtė“ vėjas – svarbiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu vėl tapo vėjo elektrinės. Elektromobilių įsigijimai rudens pradžioje padidino pagreitį ir pasiekė rekordą – pirmą kartą per vieną mėnesį šalyje jų įregistruota daugiau nei tūkstantis. Rugsėjį mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos, palyginti su rugpjūčiu: didmeninės elektros kainos sumažėjo 21,9 proc. ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, TTF gamtinės dujos ir Brent nafta pigo, degalų kainos nusirito iki žemiausio lygio. Tik biokuras pabrango, bet išliko pigesnis nei pernai prieš šildymo sezoną pradžią.

Gyventojai aktyviai naudojasi valstybės parama keičiant neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą ir teikia paraiškas paramai gauti. Nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra jau gavo beveik 2650 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,4 mln. eurų. Šiuo metu jau skirta 20 tūkst. eurų dotacijų, įvertinus pirmąsias spalio mėnesį gautas paraiškas.

Degalų kainos, mažėjusios Lietuvoje nuo liepos vidurio iki spalio pradžios, pakeitė kryptį ir pradėjo kilti – per praėjusią savaitę pirmą kartą pabrango ir dyzelinas, ir benzinas. Tačiau degalų kainos Lietuvoje vis dar išlieka mažos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir palyginti su kitų ES šalių vidutinėmis degalų kainomis.

Pirmą kartą per vieną mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau nei tūkstantis elektromobilių. Rugsėjį įregistruotas iš viso 1001 lengvasis keleivinis elektromobilis, tai 508 – grynieji elektromobiliai ir 493 – iš išorės įkraunami hibridai. Per vieną pastarąjį mėnesį įregistruota 38,6 proc. daugiau elektromobilių nei pernai rugsėjį. Nuo šių metų pradžios elektromobilių skaičius parke išaugo 6 486 elektromobiliais, arba daugiau kaip 34 proc., o per dvylika mėnesių elektromobilių padaugėjo 8 426, arba 49,34 procento. Taip pat per šį rugsėjį įregistruoti 6 krovininiai lengvieji elektromobiliai, kurių nuo metų pradžios padaugėjo 95.

Lietuva yra įsipareigojusi mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių. Sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra leidžia mažinti energijos importą. Efektyvus energijos vartojimas ir jos taupymas – taip pat vienas iš būdų mažinti šalies išteklių, reikalingų energijai gaminti, poreikį ir išlaidas energijai.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje spalio pradžioje (1–8 d.) padidėjo ir siekė 0,128 Eur/kWh be PVM. Šį vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio 2–3 d. staiga išaugusios kainos Suomijoje ir Baltijos šalyse: jos pasiekė 0,183-0,241 Eur/kWh be PVM. Elektra brango, regione sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai ir nustojus veikti dviem Suomijos atominių elektrinių blokams. Dėl to susidarė elektros energijos deficitas. Baltijos šalyse tomis dienomis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba taip pat buvo sumažėjusi, taip pat Lietuvoje remontuojamas Elektrėnų komplekso 9-asis kombinuoto ciklo blokas.

Biokuro kainos Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės ir išlieka mažesnės nei pernai tuo pačiu metu: nagrinėjamą savaitę biokuras atpigo 0,77 procento. Degalų kainos mažėjo nežymiai – 0,03–0,04 proc., Brent nafta pabrango 2,5 proc., gamtinės dujos TTF prekybos taške – 7,6 proc., o didmeninės elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 196 procentais. Didmeninės elektros kainų didėjimas nagrinėjamą savaitę buvo fiksuotas visame Baltijos jūros regione, dėl sezono sumažėjus saulės ir vėjo elektrinių gamybai, taip pat atliekant Suomijos atominių elektrinių reaktorių bei kitų regiono elektrinių remonto darbus.

Lietuvoje elektros energijos gamyba šiemet išlieka didesnė nei importas – per 2024 m. pirmus tris ketvirčius pagaminta 62,5 proc. suvartojamos elektros energijos. Per šį laikotarpį saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2020–2023 metus kartu sudėjus, o gaminančių vartotojų skaičius per mėnesį vidutiniškai išauga tiek, kiek yra gyventojų Birštone, o nuo metų pradžios jų padaugėjo 27,4 tūkstančio, arba 30,8 proc. palyginti su 2023 metais.

Vis daugiau savivaldybių pradedant naują šildymo sezoną, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 6,46 ct/kWh ir ji šį spalį 9,5 proc. mažesnė nei prieš metus, kai pernai spalį buvo 7,14  ct/kWh. Penkiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energija šiuo metu kainuoja pigiau nei vidutiniškai visoje šalyje. Šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina formuojasi apie 20,8 Eur/MWh – tai 11 proc. pigiau nei prieš metus.

Lietuvos gyventojai aktyviai keičia turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus, renkasi modernią šildymo įrangą ir teikia paraiškas paramai gauti. Aktyviausi – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojai, kurie per dvi dienas nuo kvietimų teikti paraiškas paskelbimo pateikė beveik 1300 paraiškų, planuodami keisti neefektyvius biomasės katilus.

Biodegalų gamyba yra svarbi, siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą transporto sektoriuje ir pereiti prie švaresnių, tvaresnių energijos šaltinių. Tobulėjant technologijoms ir ieškant naujų, efektyvesnių žaliavų, svarbu maksimaliai panaudoti biodegalus, pagamintus iš tvarių žaliavų, ir didinti jų dalį bendrame kuro balanse.

Vidutinė rugsėjo mėnesio elektros energijos kaina Nord Pool biržoje siekė 0,084 Eur/kWh be PVM – tai 21 proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,107 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros energijos kaina biržoje sudarė 0,044 Eur/kWh be PVM – žemesnė vidutinė savaitės kaina šiais metais buvo tik balandžio antrąją savaitę, kai siekė 0,043 Eur/kWh be PVM. Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina rugsėjo mėnesį buvo 11 proc. mažesnė už tokių planų rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą.

Gyventojai vėl kviečiami teikti paraiškas dėl paramos ir gauti kompensacijas, keičiant turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į šilumos siurblius arba modernius biokuro katilus. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė naujus kvietimus teikti paraiškas.  Per tris mėnesius truksiantį kvietimų etapą bus paskirstyta 8,5 mln. eurų. Kitas kvietimas planuojamas sausio mėnesį.

Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 94,2 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau keturias savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios. Didmeninė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę smuko 55 proc. Bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo daugiau kaip 44 procentus. Benzino kainos sumažėjo 1,2 proc., dyzelino – 0,4 proc., biokuro – 0,8 proc., o Brent nafta pigo 0,95 procento.

Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėja dešimtą savaitę iš eilės. Nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina mūsų šalyje jau sumažėjo 0,16 Eur/l, arba 11 proc., dyzelino – 0,13 Eur/l, arba 9 procentais. Ilgi benzino ir dyzelino kainų smukimo laikotarpiai per pastarąjį dešimtmetį buvo tik du: 2020-ųjų kovo–gegužės mėnesiais ir nuo 2022-ųjų lapkričio iki 2023-iųjų sausio vidurio.

Spartinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą transporto sektoriuje, valstybės dotacijos skatina elektromobilumą ir jo infrastruktūros kūrimą. Vidutinės ar didelės įmonės jau gali gauti finansavimą ir įsirengti elektromobilių privačias įkrovimo prieigas.

Vidutinė rugsėjo mėnesio (1–24 d.) elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,094 Eur/kWh be PVM – tai 12 proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,107 Eur/kWh be PVM. Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas padidino fiksuotos elektros kainos planų tarifus, kiti du tiekėjai tarifų nekeitė. Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina rugsėjo 1–24 d. yra 6 proc. mažesnė už tokių planų rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą.

Berlyne surengta Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H baigiamoji konferencija, į kurią susirinkę projekto partnerių ekspertai apibendrino jūros vėjo ir vandenilio energetikos sistemų potencialą Baltijos jūros regione ir apžvelgė valstybių projektus bei planus, kurie padėtų spartinti energetikos sektoriaus transformaciją ir stiprinti viso regiono energetinį saugumą.

Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 93 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau tris savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios – ir per praėjusią savaitę, rugsėjo 16–22 d.,  dujos TTF prekybos taške atpigo dar 2,1 proc., palyginti su ankstesne savaite. Benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 2,2 proc., dyzelino – 1,4 procento. Didmeninė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę pakilo 1,5 proc., biokuro – 2,13 proc., o Brent nafta pabrango 4 procentais.

Lietuvoje nuosekliai auga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia. Tai leidžia šalyje pasigaminti vis daugiau elektros, mažinti jos importą, didinti šalies saugumą ir nepriklausomybę. Valstybės priimti sprendimai ir parama toliau spartina AEI generacijos plėtrą bei skatina joje dalyvauti dar daugiau gyventojų ir įmonių, siekiant aktyvesnės energetikos bendrijų plėtros, o jų veiklai ir finansavimui kuriant palankias sąlygas.

Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėja devintą savaitę iš eilės. Per pastarąją savaitę benzinas atpigo  0,03 Eur/l, arba 2,2 proc., dyzelinas – 0,02 Eur/l, arba 1,4 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę vidutiniškai sumažėjo apie 0,02 Eur/l, arba 1 procentu. Nuo liepos vidurio per laikotarpį, kai tęsiasi degalų kainų mažėjimo tendencijos, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina jau sumažėjo beveik 0,15 Eur/l, arba 10 proc., o dyzelino – 0,13 Eur/l, arba 9 procentais.

Vidutinė rugsėjo mėn. (1–17 d.) elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,097 Eur/kWh be PVM – tai 9 proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kurie siekė 0,107 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomi elektros tiekėjai per savaitę sumažino daugelį fiksuotos elektros kainos tarifų.

Brangiausia didmeninė elektros kaina šiemet – Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, pigiausia – Suomijoje ir Švedijoje. Tuo tarpu Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis yra mažesnis nei pernai ir atitinka ES šalių elektros kainos vidurkį, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta didmeninių elektros kainų analizė.

Elektros didmeninės kainos Lietuvoje šį rudenį beveik trečdaliu mažesnės nei prieš metus - praėjusią savaitę didmeninių kainų vidurkis buvo 96,6 Eur/MWh, arba 32,2 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai siekė 142,44 Eur/MWh. Tokia tendencija išlieka: šiemet rugsėjo mėnesio šešiolikos dienų elektros kainų vidurkis yra 95,23 Eur/MWh, kai pernai tą patį laikotarpį didmeninė elektra kainavo 128,19 Eur/MWh, taigi šiemet vidutinės kainos 25,7 proc. mažesnės nei pernai. Šiuo metu benzinas, dyzelinas ir biokuras Lietuvoje kainuoja  mažiausiai Baltijos šalyse ir pigiau nei pernai.

Šiemet per rugpjūčio mėnesį iš viso įregistruoti 865 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš kurių 455 – grynieji elektromobiliai ir 410 – iš išorės įkraunamų hibridų. Tai 30,6 proc. daugiau nei šios kategorijos elektromobilių buvo įregistruota pernai per rugpjūtį. Taip pat paskutinį šios vasaros mėnesį įregistruoti 25 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai ir vienas – iš išorės įkraunamas lengvasis krovininis hibridinis automobilis. Tai didžiausias per vieną mėnesį įregistruotų lengvųjų krovininių elektromobilių skaičius per visą Lietuvos istoriją. Hibridiniai automobiliai sudarė beveik pusę visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas atpigo  0,036 Eur/l, arba 2,5 proc., o dyzelino vidutinė kaina sumažėjo 0,018 Eur/l, arba 1,3 procento. Tokio ryškaus benzino vidutinių kainų sumažėjimo per savaitę nebuvo ne tik šiais, bet ir praėjusiais metais.

Šių metų rugpjūtį, ketvirtą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,3 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rezultatas, lyginant įvairias elektros energijos gamybos technologijas. Mūsų šalyje pasigaminta elektra patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, kai pernai tuo pačiu metu jos pasigaminome apie 49 procentus. Šį rugpjūtį Brent naftos kainos buvo mažiausios per trejus pastaruosius metus, lyginant aštuntuosius metų mėnesius.

Vidutinė rugsėjo pirmosios dekados elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,084Eur/kWh be PVM – tai 21  proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,107 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės, rugsėjo 2–8 d., vidutinė elektros kaina biržoje buvo 0,092 Eur/kWh be PVM ir taip pat 21 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri sudarė 0,116 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę Lietuvoje didmeninės elektros kainų vidurkis krito 20,2 proc. – iki 92,4 Eur/MWh ir tai mažiausias rodiklis nuo birželio 10–16 d., kai siekė 89,32 Eur/MWh. Šiandien, rugsėjo 9 d., vidutinė dienos kaina sudaro 4,83 Eur/MWh ir yra 96 proc. mažesnė nei buvo pernai rugsėjo 9 d., kai siekė 121,42 Eur/MWh. Per savaitė sumažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: Brent nafta atpigo 7,7 proc., benzino ir dyzelino Lietuvoje kainos sumažėjo po 1,3 proc., gamtinių TTF dujų – 0,3 procento. Biokuras kiek pabrango, bet išliko pigesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina rugsėjį formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 13 proc. pigiau nei prieš  metus. Penkiuose didžiausiuose miestuose šilumos energija kainuoja pigiau nei visos šalies kainos vidurkis, kuris šį mėnesį siekia 6,19 ct/kWh ir, palyginti su rugpjūčiu, mažėjo 0,8 procento. 

Vilniuje rugsėjo 5 dieną surengta ketvirtoji tarptautinė Elektromobilumo konferencija, kurioje šalies ir užsienio ekspertai dalinosi naujienomis apie elektrinio transporto plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, aptarė padėtį augančioje rinkoje, domėjosi Lenkijos ir Vokietijos patirtimi bei pasiekimais, ieškojo optimalių sprendimų plečiant nacionalinį elektromobilių įkrovimo tinklą.

Spartinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą transporto sektoriuje, valstybės dotacijos skatina elektromobilumą ir jo infrastruktūros kūrimą. Įmonės ir įstaigos kviečiamos įsirengti privačias įkrovimo prieigas ir gauti didesnį finansavimą nei iki šiol.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas ir dyzelinas atpigo po 1,3 procento. Degalų kainų mažėjimo tendencijos mūsų šalyje tęsiasi nuo liepos vidurio ir per šį laikotarpį benzino vidutinė kaina sumažėjo 5,3 proc. (0,08 Eur/l), o dyzelino – 6,1 procento (0,09 Eur/l). Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę sumažėjo 0,6–0,7 procento.

Siekiant toliau skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, užtikrinančių energetinę nepriklausomybę, įmonės ir ūkininkai vėl kviečiami teikti paraiškas valstybės dotacijoms gauti įsirengiant saulės elektrines.

Vidutinė energijos kaina biržoje rugpjūčio mėnesį buvo 0,107 Eur/kWh be PVM – tai 9 proc. daugiau už liepos vidutinę kainą (0,098 Eur/kWh be PVM). Rugsėjį garantinio elektros tiekimo kaina padidėja 5–6 proc., palyginti su rugpjūčiu.

Lietuvoje elektros energijos gamyba per mėnesį išlieka didesnė nei importas, o per šių metų aštuonis mėnesius mūsų šalyje pagaminta daugiau elektros energijos nei per visus 2021-uosius ar 2022-uosius. Rugpjūtį šalyje pasigaminome 63,6 proc. vartojimui reikalingos elektros, tad importuoti teko dar mažiau elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių  indėlis nacionalinėje gamyboje išlieka didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 17,6 proc., saulės elektrinės - 21,4 proc. suvartotos elektros energijos. Palyginimui, pernai rugpjūtį vietinė elektra patenkino 48,9 proc. visos šalies vartojimo poreikio.

Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau pigo degalai: benzino kainos sumažėjo 0,8 proc., dyzelino – 0,6 procento. Biokuro kaina pakilo 1,17 proc., palyginti su ankstesnę savaitę, bet biokuras išlieka pigesnis nei pernai. Didmeninės elektros kainų vidurkis buvo 12 proc. didesnis nei prieš savaitę. Pasaulio rinkose Brent nafta pabrango 2,7 proc. , o gamtinės dujos –  0,4 procento. Gamtinių dujų importo srautai per Klaipėdos SGD terminalą padidėjo 127 proc., palyginti su ankstesne savaite.

Saulės modulių kaina Lietuvos rinkoje šiemet rugpjūtį nukrito į istorines žemumas – 217 eurų už 1 kW. Ši kaina 1,5 proc. mažesnė už iki šiol mažiausią kainą, buvusią šiemet gegužę, kai saulės moduliai vidutiniškai kainavo 220 eurų už 1 kW. Analogiškų saulės modulių vidutinės kainos per mėnesį sumažėjo maždaug 8 proc., nuo 235 eurų už 1 kW liepą. Todėl mažėjo ir saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina, kurioje moduliai sudaro vis mažesnę dalį, taip pat smuko įsigyjamų nutolusių saulės elektrinių 1 kW kaina.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,8 proc., o dyzelinas – 0,6 procento. Nuo liepos vidurio, kai prasidėjo degalų kainų mažėjimo tendencija, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 4 proc., arba 0,060 Eur/l, o dyzelino – 4,9 proc., arba 0,072 Eur/l. Šiuo metu Lietuvoje benzino kainos 0,04 Eur/l mažesnės nei Lenkijoje, o dyzelino – 0,09 Eur/l mažesnės nei šioje kaimyninėje šalyje. Degalų kainų mažėjimas stebimas ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Visi nepriklausomi tiekėjai per savaitę sumažino siūlomų fiksuotų 24 mėn. planų kainas: tiek vienos, tiek dviejų laiko zonų vidutinė šios savaitės siūloma 1 kWh kaina yra apie 4 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos sumažėjo. Lietuvoje didmeninės elektros kainų vidurkis smuko 2,1 proc., Brent nafta atpigo 4,7 proc., benzino kainos Lietuvoje mažėjo 0,7 proc., dyzelino – 0,6 proc., biokuras išlieka pigesnis nei prieš metus. TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo didesnis, bet paros kainos pradėjo mažėti savaitės pabaigoje, tad matoma pozityvi tendencija ir ateities sandoriai dabar prognozuoja 2–3 Eur/MWh mažesnes gamtinių dujų kainas nei buvo manoma prieš savaitę.

Auganti vietinė elektros generacija lemia elektros energijos kainų mažėjimą. Šią savaitę, rugpjūčio 19–23 d., esant didelei Lietuvoje vėjo ir saulės elektrinių gamybai, elektros energijos kainos yra 19 proc. mažesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo rugpjūčio pradžios iki šiol saulės ir vėjo elektrinės pagamino 266 GWh, arba 38 proc. elektros daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pagaminta 193 GWh.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,7 proc., dyzelinas – 0,6 procento. Nuo liepos vidurio, kai prasidėjo degalų kainų mažėjimo tendencija, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 3,2 proc. arba 0,048 Eur/l, o dyzelino – 4,3 procento arba 0,064 Eur/l.

Vidutinė rugpjūčio mėnesio pirmųjų dviejų dešimtadienių elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,106 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM. Nuo gegužės pabaigos iki šiol vidutinės savaitės kainos biržoje svyravo 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose, bet praėjusią savaitę vidutinė kaina peršoko šią ribą, padidėjusi iki 0,11 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dyzelino kainos sumažėjo 1,2 proc., benzino – 0,7 proc., bet biokuras pabrango 5 proc., gamtinės dujos TTF prekybos taške – 4 proc., Brent nafta – 4,4 proc., o didmeninių elektros kainų vidurkis Lietuvoje pakilo 10,7 proc. ir tai antra didžiausia kaina šiemet. Elektros kainų augimui įtakos turėjo brangusios gamtinės dujos, karšti orai, mažėjusi vėjo elektrinių generacija bei Švedijoje ir Suomijoje atliekami planiniai atominių elektrinių reaktorių priežiūros darbai.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,7 proc., o dyzelinas – 1,2 procento. Nuo liepos vidurio, kai prasidėjo degalų kainų mažėjimo tendencija, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 2,5 proc., o dyzelino – 3,7 procento. Panaši situacija stebima ir Europos Sąjungos šalyse, kur per savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos taip pat sumažėjo po 0,7 procento. Degalų kainos šiuo metu Baltijos šalyse ir Vokietijoje yra 1,5–9,7 proc. mažesnės nei buvo prieš metus.

Rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės (1–13 d.) vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,102 Eur/kWh be PVM – tai 4 proc. daugiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM. Nuo gegužės pabaigos, vienuolika savaičių iš eilės, biržoje vidutinės savaitės kainos svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Šiemet liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota iš viso 870 lengvųjų keleivinių elektromobilių – tai 484 grynieji elektromobiliai ir 386 – iš išorės įkraunami hibridai. Per vieną mėnesį įregistruota 18,7 proc. daugiau elektromobilių nei per birželį ir net 32,2 proc. daugiau nei pernai liepą. Taip pat praėjusį mėnesį įregistruoti 8 lengvieji krovininiai elektromobiliai – grynieji elektromobiliai.

Praėjęs sekmadienis, rugpjūčio 11-oji, buvo jau trečia diena šiemet, kai Lietuvoje pasigaminome  pakankamai elektros energijos visam vartojimo poreikiui patenkinti: per parą pagaminta 28,8 GWh elektros, o suvartota 28 GWh. Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos toliau mažėjo: didmeninė elektros kaina Lietuvoje smuko antrą savaitę iš eilės ir sumažėjo 1,3 proc., dyzelino kainos krito 1,2 proc., benzino – 0,7 proc., o Brent nafta rinkose atpigo 1,1 proc., bet biokuras pabrango 0,7 proc. ir gamtinių dujų kainų vidurkis padidėjo 5,6 procento.

Šių metų liepą, trečią mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rezultatas, lyginant įvairias elektros energijos gamybos technologijas. Mūsų šalyje pasigaminta elektra liepą patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, kai pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminome apie 50 procentų.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,7 proc., o dyzelinas – 1,2 procento. Nuo liepos vidurio prasidėjus degalų kainų mažėjimo tendencijoms, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 1,9 proc., o dyzelino – 2,5 procento. Europos Sąjungos šalyse benzino vidutinė kaina per savaitę mažėjo 0,5 proc., o dyzelino – 0,8 procento.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina rugpjūtį formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 15 proc. pigiau nei prieš metus. Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos vidurkis šalyje didėjo jau du mėnesius iš eilės ir rugpjūtį siekia 6,24 ct/kWh be PVM. Bet didžiuosiuose miestuose, išskyrus Kauną, šilumos energija kainuoja pigiau nei vidutiniškai visoje šalyje.

Vidutinė liepos mėnesio elektros energijos kaina biržoje – 0,098 Eur/kWh be PVM, arba 7 proc. didesnė už birželio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Nuo gegužės pabaigos vidutinės savaitės kainos biržoje dešimt savaičių iš eilės yra stabilios ir svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Per praėjusią savaitę sumažėjo beveik visų energijos išteklių kainų vidurkiai: dyzelino kainos Lietuvoje smuko 0,8 proc., benzino – 0,5 proc., Brent nafta atpigo 3,2 proc., biokuras – 0,1 procento. Tik gamtinių dujų TTF kainų vidurkis per savaitę padidėjo 6,6 proc. – iki 34,5 Eur/MWh. Per savaitę šalyje pasigaminome 72 proc. visos suvartotos elektros energijos, o didmeninė elektros kaina mažėjo 4,7 proc., tam įtakos turėjo vėjuota savaitės pradžia: audringą liepos 29-ąją vėjo elektrinės pagamino 21,2 GWh elektros energijos ir tai didžiausias kiekis šią vasarą.

Lietuvos vietinė elektros energijos gamyba nuolat auga, o jos importas mažėja. Šią vasarą svarbiausias šalies elektros energijos gamybos šaltinis – saulės elektrinės: jos tiekė 38,5 proc. visos šalies suvartotos elektros ir nuo gegužės išlieka svarbiausia elektros gamybos technologija.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,5 proc., o dyzelinas – 0,8 procento. Nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 1,2 proc., o dyzelino – 1,3 procento. Europos Sąjungos šalyse benzino vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc., o dyzelino – 0,5 procento. Lenkijoje vidutinės degalų kainos išlieka 0,03–0,07 Eur/l didesnės nei mūsų šalies degalinėse.

Elektros energijos vidutinė liepos mėnesio (1–30 d.) kaina biržoje yra 0,099 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Devynias savaites iš eilės vidutinės elektros savaitės kainos biržoje svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Lietuvos didmeninės elektros kainų vidurkis liepos 22–28 d. viršijo 100 Eur/MWh ribą trečią savaitę iš eilės ir tapo trečiu didžiausiu šiemet, nusileidęs tik pirmoms dviem šių metų savaitėms. Nuo vasaros pradžios didmeninės elektros kainų savaitiniai vidurkiai svyruoja 89–102 Eur/MWh ribose. Biokuras praėjusią savaitę mūsų šalyje pabrango – kainos per savaitę šoktelėjo 7,8 proc., tačiau išliko mažesnės, lyginant su buvusiomis pernai tuo pačiu metu ir šiuo metu Latvijoje esančiomis kainomis. Per savaitę Brent nafta atpigo 3 proc., benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc., dyzelino – 0,6 proc., o gamtinių dujų kainos TTF prekybos taške smuktelėjo 0,4 procento.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos sumažėjo: benzino vidutinė kaina nukrito 0,7 proc., o dyzelino – 0,6 procento. Europos Sąjungos šalių benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,6 proc., o dyzelino – 0,9 procento. Palyginti su Lietuva, Lenkijoje degalų kainos išlieka 0,04–0,08 Eur/l didesnės.

Vidutinė liepos mėn. (1–23 d.) elektros energijos kaina biržoje yra 0,101 Eur/kWh be PVM – tai 10 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą (0,092 Eur/kWh be PVM). Pastarąsias aštuonias savaites biržoje vidutinės elektros kainos iš esmės yra stabilios, nes svyruoja tik 0,09–0,10 Eur/kWh ribose.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi neženkliai bei išliko ganėtinai stabilios, tiesa, lyginant skirtingus energijos išteklius, jų kainos dažniau mažėjo nei didėjo: TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 1,5 proc., Brent naftos kainos susitraukė 1,1 proc., didmeninės elektros kainos vidurkis sumažėjo 0,2 proc., benzinas mūsų šalyje atpigo 0,2 proc., o dyzelinas pabrango 0,1 proc. Ženkliausiai keitėsi biokuro kainos, pastarasis per savaitę pabrango 2 proc., tačiau vis tiek išliko pigesnis nei Latvijoje (20,54 Eur/MWh).

Siekiant taupyti, naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad, palyginti 2024 m. antrąjį ketvirtį su tų pačių metų pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu.

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia Lietuvoje 2023 m. sparčiai didėjo: praėjusių metų pabaigoje vėjo jėgainių galia viršijo 1 200 MW, o saulės elektrinių – 1 000 MW. Lietuvos energetikos agentūros penktą kartą atlikto kasmetinio savivaldybių darnios energetikos plėtros praėjusiais metais vertinimo rezultatai rodo, kaip savivaldybės skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, darnų judumą ir energetinių paslaugų prieinamumą.

Šių metų birželį, antrą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės buvo svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingų technologijų pagamintą elektrą. Bendrai vietinė elektros gamyba birželį patenkino apie 65 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra vienas geriausių tarp lyginamųjų mėnesių.

Vidutinė liepos pirmosios pusės elektros energijos kaina biržoje buvo 0,102 Eur/kWh be PVM – tai 12 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą (0,092 Eur/kWh be PVM). Nuo gegužės pabaigos biržoje vidutinės savaitės kainos svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Per kelis mėnesius nuo kovo pradžios Lietuvos energetikos agentūra gavo 742 paraiškas dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams sausumoje. Smulkusis verslas ir ūkininkai planuoja įrengti beveik 58 MW bendros galios saulės elektrinių. Jau nuo rugsėjo 4 d. dar daugiau įmonių ir ūkininkų vėl bus pakviesti teikti paraiškas paramai gauti pagal Energetikos ministerijos patikslintas finansavimo sąlygas.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi gana nežymiai, bet didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą. Dyzelinas mūsų šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Pastarąją savaitę degalai pabrango: vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., o dyzelino pakilo 0,5 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų kaip ir praėjusią savaitę sudaro 0,05 Eur/l. Lenkijoje degalų vidutinės kainos išlieka didesnės nei Lietuvoje. Degalai Lietuvoje kainuoja 0,12-0,21 Eur/l mažiau negu Latvijoje ar Estijoje.

Vidutinė liepos pirmosios savaitės elektros energijos kaina biržoje buvo 0,100 Eur/kWh be PVM – tai 5 proc. daugiau nei birželio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina siekė 0,095 Eur/kWh be PVM. Birželį ir liepos pradžioje biržos kainos išlieka stabilios – vidutinės savaitės kainos svyravo 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 68 proc. visos suvartotos elektros energijos. Daugiausiai elektros šeštą savaitę iš eilės pagamino saulės elektrinės, augo ir vėjo elektrinių gamyba. Energijos išteklių kainos Lietuvoje per savaitę keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 4,6 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 1,2 proc., dyzelino kainos paaugo 0,1 proc., benzino sumažėjo – 0,7 procento. TTF gamtinės dujos per savaitę atpigo 2,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių.

Birželį nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 8,61 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos. O nuo šių metų pradžios per pirmąjį pusmetį kas dešimtas naujų automobilių pirkėjas rinkosi elektromobilį.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų sumažėjo iki 0,05 Eur/l. Lenkijoje degalų vidutinės kainos vėl yra didesnės negu Lietuvoje.

Energijos vartotojai, keisdami savo elgseną ir įpročius, gali taupyti energiją be papildomų investicijų. Per 2023 m. vartotojams suteikta energijos tiekėjų informacija, kokios priemonės padeda sumažinti jų energijos suvartojimą, sudarė galimybes sutaupyti 214,67 GWh – tiek energijos užtektų aprūpinti šiluma Utenos ir Jonavos miestus visus metus.

Per devynis mėnesius dėl valstybės dotacijų elektromobilių įkrovimo privačioms prieigoms įsirengti į Lietuvos energetikos agentūrą kreipėsi 510 juridinių asmenų, kurie planuoja įrengti 2201 privačią įkrovimo prieigą. Netrukus įmonės vėl bus pakviestos teikti paraiškas geresnėmis finansavimo sąlygomis, o gyventojai gali ir toliau kreiptis dėl šios paramos.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., TTF gamtinės dujos per šį laikotarpį atpigo 0,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 4,7 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių. Vis didesnę suvartojamos elektros dalį pasigaminame Lietuvoje. Per savaitę saulės elektrinės pagamino rekordinį kiekį elektros, o birželio 26 d. pasiekė vienos dienos generacijos rekordą – pagaminta 9,7 GWh elektros. Be to, pagal 2024 m. pirmųjų šešių mėnesių duomenis, saulės elektrinės Lietuvoje šiais metais jau pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2023 metus.

Atsinaujinančių išteklių energijos (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijos (PEB) Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Šiuo metu Lietuvoje įsteigta 15 tokių bendrijų. Tikimasi paskatinti aktyvesnę jų plėtrą, palengvinus steigimo ir veiklos sąlygas – nuo šių metų pradžios lengviau tapti atsinaujinančių išteklių energetikos bendrija ir atitikti veiklos reikalavimus.

Praėjusią savaitę Nord Pool biržoje elektra brango. Savaitės vidutinė elektros kaina biržoje buvo 0,099 Eur/kWh be PVM – ji 36 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,073 Eur/kWh be PVM, ir yra trečia pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiais metais. Nepriklausomų tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę vidutiniškai padidėjo 0,4–0,8 procento. Gegužės mėnesio vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,076  Eur/kWh be PVM – tai 27 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM.

Per savaitę biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 4,8 proc. ir išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių, bet didmeninė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 6,2 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 3,4  proc., dyzelino kainos per savaitę paaugo 1,6 proc., benzino – 0,5 proc., TTF gamtinės dujos per savaitę pabrango 0,6 procento.

Šiuo metu vidutinė 1 kW saulės modulių kaina rinkoje yra 220 eurai, arba 53 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 468 eurus. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros šių metų antrąjį ketvirtį atliktas rinkos tyrimas.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,5 proc., dyzelino – 1,6 procento. Tai pirmas kartas nuo balandžio pabaigos, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje pakilo po septynias savaites trukusio kritimo. Lenkijoje benzino vidutinė kaina šiuo metu jau yra mažesnė nei Lietuvoje.

Nord Pool biržoje elektros kaina mažėjo antrą savaitę iš eilės. Birželio 1–18 d. vidutinė elektros energijos mėnesio kaina biržoje siekia 0,092 Eur/kWh be PVM – tai mažiau už 2023 m. birželio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,099 Eur/kWh be PVM, bet vis dar 21 proc. daugiau už šių metų gegužės mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,076 Eur/kWh be PVM.

Birželio 13 d., po pusantro mėnesio trukusių remonto ir priežiūros darbų, vėl pradėjo veikti Klaipėdos SGD terminalas, kuris vėl yra pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvoje. Praėjusią savaitę mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos. Biokuro kaina Lietuvoje krito 6,6 proc. ir tapo mažiausia tarp Baltijos valstybių, dyzelinas nagrinėjamą savaitę kainavo 0,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, benzinas – 0,6 proc. mažiau, o didmeninė elektros kaina mūsų šalyje sumažėjo 6,2 procento. Taip pat atpigo TTF gamtinės dujos. Bet Brent nafta per savaitę pabrango 4,5 procento.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,6 proc., dyzelino – 0,7 procento. Tai šešta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje yra mažiausios, palyginti su Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos kainomis. Mažiau nei dabar dyzelinas Lietuvoje kainavo pernai liepą, o benzinas – šiemet kovo viduryje.

Per dvylika mėnesių Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius padidėjo beveik 53 proc. – šiuo metu šios kategorijos elektromobilių mūsų šalyje yra 7758 daugiau nei buvo prieš metus ir jų nuosekliai daugėja. Šiemet per gegužės mėnesį įregistruota iš viso 910 lengvųjų keleivinių elektromobilių, tai 504 – grynieji elektromobiliai ir 406 – iš išorės įkraunami hibridai.

Praėjusią savaitę Nord Pool biržoje elektros kaina sumažėjo. Vidutinė savaitės kaina biržoje buvo 0,095 Eur/kWh be PVM – 4 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 0,099 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomi tiekėjai mažino siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus – per savaitę jie vidutiniškai sumažėjo 0,3–0,8 procento.

Per savaitę Brent naftos kainų vidurkis sumažėjo 5 proc. – jis nebesiekia 80 USD/bbl ir yra mažiausias nuo šių metų sausio mėnesio. Didmeninės elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 4,2 proc., dyzelinas, benzinas ir biokuras mūsų šalyje atpigo po 0,6 proc., o TTF gamtinių dujų kainos šoktelėjo 8,8 proc. ir pasiekė 35,1 Eur/MWh lygį.

Šių metų gegužės mėnesį saulės elektrinės pirmą kartą istorijoje buvo svarbiausias Lietuvos elektros energijos generacijos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio. Tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingas technologijas bei importo kryptis. Saulės elektrinės taip pat pagamino didžiausią elektros kiekį Lietuvos istorijoje – 232 GWh. Dėl SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ apžiūros bei remonto darbų, gamtinių dujų vartojimo poreikį tenkino dujos, importuotos per Lietuvos-Latvijos jungtį ir Lietuvos-Lenkijos dujotiekį GIPL, bei dujos, pagamintos šalies biodujų gamyklose.

Penktadienio, birželio 7-osios, rytą Vilniuje, Gedimino prospekte startavo 54 elektromobiliai, dalyvaujantys tradicinėse varžybose „Ignitis ON: pažink Lietuvą!”. Tarp dalyvių, kaip ir pernai,  – Lietuvos energetikos agentūros komanda, pasiryžusi kartu su varžovais elektromobiliais pasiekti Palangą sėkmingai ir numatytu laiku, griaunant mitą, neva elektromobiliu Lietuvoje neįmanoma ar nepatogu įveikti didelį atstumą.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,6 proc., arba 0,01 Eur/l. Tai šešta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo – per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,06 Eur/l, o dyzelinas – 0,11 Eur/l. Mažesnės nei dabar dyzelino kainos buvo tik pernai liepą, o benzino – šiemet kovo viduryje.

Vasarą centralizuotai tiekiama šiluma daugiausia naudojama karštam vandeniui ruošti. Šilumos energijos gamyba jau nuo gegužės mėnesio yra labai sumažėjusi. Šilumos energijos kainas, lyginant su geguže, birželį sumažino 26 šilumos tiekimo įmonės iš 49 Lietuvoje veikiančių reguliuojamų šilumos tiekėjų. Iš jų 13 šilumos kainas šį mėnesį padidino. Kainų skirtumas įvairiuose regionuose išlieka ryškus: didžiausios ir mažiausios šilumos energijos kainos skiriasi 2,2 karto.

Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,5 proc., benzinas – 0,2 proc., bet kitų energijos išteklių kainos didėjo: biokuras mūsų šalyje praėjusią savaitę pabrango 0,2 proc., Brent naftos kainos rinkose pakilo 0,6 procento. Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brangsta jau devynias savaites, o dėl šiltų orų išaugęs elektros energijos vartojimas ir sumažėjusi vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos elektros didmeninių kainų šuoliui – jos Lietuvoje pakilo 36,9 proc. Bet gera žinia tapo pasiektas naujas saulės elektrinių generacijos rekordas.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos yra svarbios ne tik aplinkos apsaugos požiūriu, bet ir ekonominiu bei socialiniu aspektu. Šios bendrijos leidžia piliečiams aktyviai dalyvauti energijos gamybos procese, skatindamos energijos efektyvumą, tvarumą ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą. Apie tai kalbėta Lietuvos energetikos agentūros surengtame renginyje „Vietos savivaldos vaidmuo, kuriant atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijas, joms teikiama investicinė parama“.

 Renginio metu skaityti pranešimai

Pastarąją savaitę benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc., tuo tarpu dyzelino 0,5 proc. Tai penkta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,05 Eur/l, o dyzelinas 0,10 Eur/l. Dyzelino kaina Lietuvoje šiuo metu yra mažiausia nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio.

Nuosekliai auga elektromobilių skaičius kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų balandžio mėnesį elektromobilių skaičius viso šalies kelių transporto priemonių parke padidėjo 770 vnt., arba 3,68 proc., nuo šių metų pradžios – 2 659 vnt. (13,98 proc.). Per 12 mėnesių elektromobilių užimama lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko dalis padidėjo nuo 0,83 proc. iki 1,25 proc., t. y. išaugo daugiau kaip 50 proc.

Per savaitę, gegužės 28-ąją palyginti su 21-ąją, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas mažino 1–2 proc., o kitas mažino 0,3–0,4 proc. Tuo tarpu siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kito skirtingai: vienas tiekėjas tarifus sumažino 1–2 procentais, kitas juos padidino 3–4 procentais. Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje per vieną savaitę padidėjo nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM (4 proc.).

Pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,9 proc., benzinas 0,3 proc. Tuo tarpu nežymiai didėjo kitų energijos išteklių kainos: biokuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc., TTF gamtinių dujų vidurkis pakilo 1,4 proc., o didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 3,4 procento. Tiesa, biokuras Lietuvoje ir vėl tapo pigiausias Baltijos šalyse: nagrinėjamą savaitę biokuras Lietuvoje kainavo 17,52 Eur/MWh, Estijoje – 17,9 Eur/MWh, Latvijoje – 20,09 Eur/MWh.

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/l, o dyzelinas – 0,09 Eur/l. Palyginus su Lenkija, degalų kainos kito skirtingai: Lietuvoje benzinas pigesnis nuo gegužės mėn. pradžios, o dyzelinas – nuo kovo mėn. pabaigos.

Gegužės mėnesio elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje per vieną savaitę, gegužės 21-ąją palyginti su 14-ąją, sumažėjo nuo 0,071 Eur/kWh be PVM iki 0,068 Eur/kWh be PVM (4 proc.). Nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos siūlomų planų 1 kWh vidutinės kainos sumažėjo 0,4 procento, o nefiksuotos kainos planų 1 kWh kaina sumažėjo 1,4 procento.

Per praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje sumažėjo 13,8 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 1,6 proc., benzinas 1 procentu. Brent naftos kainos sumažėjo apie 0,1 proc., o TTF gamtinių dujų kainos sumažėjo 0,4 procento. Tiesa, biokuras Lietuvoje pabrango 0,5 procento. Dėl Klaipėdos SGD terminalo laivo-saugyklos remonto darbų Lietuvoje išaugo gamtinių dujų jungčių su kaimyninėmis valstybėmis svarba: nuo gegužės mėnesio pradžios Lietuvos gamtinių dujų poreikį patenkina dujos, importuojamos pro Lietuvos–Latvijos jungtį taip pat iš Lenkijos per 2022 metų gegužę atidarytą „GIPL“ jungtį bei iš biodujų gamyklų.

Įdarbinusi gausų atsinaujinančių energijos išteklių potencialą ir naudodama jį 100 proc. elektros gamybai, taip pat turėdama lanksčius gamybos pajėgumus ir tvirtas jungtis su kaimyninėmis ES šalimis, Lietuva jau iki šio dešimtmečio pabaigos galės tapti elektros eksportuotoja.

Per savaitę benzinas Lietuvoje atpigo 1 proc., o dyzelinas – 1,6 procento. Tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/l, o dyzelinas – 0,08 Eur/l. Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje.

Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija regione lėmė, kad didmeninės elektros kainos balandžio mėnesį buvo mažiausios nuo 2021 m. gegužės. Balandį Lietuvoje pasiektas saulės elektrinių generacijos rekordas – jos pagamino 124,54 GWh elektros, o tai didžiausias kiekis šalies istorijoje. Saulės elektrinės patenkino apie 13,1 proc. elektros vartojimo poreikio. Svarbiausias elektros energijos šaltinis šalyje buvo vėjo elektrinės, nors jų generacija balandį buvo mažiausia nuo 2023 metų lapkričio mėnesio.

Per praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc., sumažėjus atsinaujinančių išteklių jėgainių generacijai regione, taip pat dėl didesnio vartojimo bei įvykusio NordBalt jungties gedimo. TTF gamtinės dujos pabrango 4 proc., bet biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo iki 17,21 Eur/MWh ir tapo mažiausia Baltijos šalyse. Brent nafta rinkoje per savaitę atpigo 2,2 proc., o mūsų šalyje pigo ir dyzelinas, ir benzinas.

Susidomėję teikiama parama elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, verslas ir ūkininkai aktyviai teikė paraiškas ir jų jau gauta visai planuojamai paskirstyti paramos sumai, todėl Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. gegužės 10 d. sustabdė šį kvietimą.

Per savaitę benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. Degalai mūsų šalyje dabar vėl yra pigesni negu Lenkijoje.

Nord Pool biržoje gegužės pirmosios savaitės (1–7 d.) vidutinė elektros kaina siekė 0,055 Eur/kWh be PVM – tai beveik 9 proc. mažiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM ir yra mažiausia mėnesio vidutinė kaina nuo 2021-ųjų birželio.

Nacionalinė vietinė generacija nagrinėjamą savaitę patenkino rekordiškai didelę dalį faktinio nacionalinio elektros energijos vartojimo – 86 procentus. O balandžio 29, gegužės 2 ir gegužės 3 dienomis bendra dienos nacionalinė elektros energijos gamyba net ir viršijo vartojimą. Tai pirmos tokios dienos nuo kovo 11-osios, kada pirmą kartą nuo 2009 metų dienos generacija buvo didesnė nei vartojimas. Tai lėmė 13,3 proc., palyginus su ankstesne savaite, išaugusi nacionalinė elektros gamyba bei 20,8 proc. sumažėjęs elektros energijos vartojimas.

Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. gegužės 2 d. atnaujino kvietimą atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, verslui ir ūkininkams teikti paraiškas gauti paramą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys paskyrė naują Lietuvos energetikos agentūros vadovę – ja tapo skelbtą konkursą laimėjusi Agnė Bagočiutė, kuri nuo 2023 m. liepos laikinai vadovavo agentūrai, o nuo 2021 m. dirbo agentūros patarėjos pareigose.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje.

Nord Pool biržoje balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina siekė 0,060 Eur/kWh be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros kainos biržoje didėjo, bet šio mėnesio vidutinė kaina yra mažiausia nuo 2021 m. birželio.

Praėjusią savaitę saulės elektrinių gamyba mūsų šalyje pasiekė naujus rekordus: kasdien saulės elektrinės generavo 6,3–7,2 GWh elektros energijos. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje praėjusią savaitę pakilo apie 5,4 proc., o biokuro kainos šoktelėjo 11,5 proc. – iki 18,4 Eur/MWh, bet biokuras išlieka apie 3–4 Eur/MWh pigesnis nei pernai tuo pačiu metu. Benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,3 proc., dyzelino sumažėjo apie 0,6 procento. Brent naftos antrą savaitę iš eilės kainos išliko stabilios – apie 88,4 USD/bbl, o TTF gamtinės dujos pabrango 2,1 procento.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti metinį galutinės energijos suvartojimą ir sutaupyti 39,35 TWh energijos. Kaip sekasi įgyvendinti valstybės planą šiems tikslams pasiekti? Kas nuveikta? Ką reikėtų keisti? Kaip pokyčius įtakoja patikimi energetikos duomenys? Apie tai kalbėta Lietuvos energetikos agentūros surengtoje konferencijoje „Energetikos sistemos transformaciją įgalina energijos vartojimo efektyvumo didinimas: kokius pokyčius įgyvendinsime“.

Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos degalams ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. Nuvažiuoti 100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu pirmąjį šių metų ketvirtį kainavo pigiausiai – vidutiniškai 4,73 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą lengvuoju krovininiu elektromobiliu vidutinės išlaidos siekė 7,59 euro.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pakito skirtingai: benzinas pabrango 0,3 proc., o dyzelinas atpigo 0,6 procento. Benzinas brangsta jau penktą savaitę iš eilės, o dyzelinas atpigo po trijų savaičių brangimo. Bet dabar pirmą kartą nuo 2023 m. gruodžio benzino vidutinė kaina Lenkijoje yra mažesnė nei Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. balandžio 24 d. penkioms darbo dienoms sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, Energetikos ministerijai patvirtinus patikslintas projektų finansavimo sąlygas.

Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje padidėjo ir siekė 0,079 Eur/kWh be PVM – tai didžiausia savaitės vidutinė kaina nuo kovo mėnesio pabaigos. Vidutinė balandžio mėnesio (1–23 d.) elektros kaina biržoje buvo 0,056 Eur/kWh be PVM – tai 18 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui įtakos turėjo sumažėjusi vėjo bei saulės elektrinių generacija regione ir išaugęs elektros vartojimas. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 0,4 proc., o dyzelinas – 0,2 procento. Benzinas brangsta jau ketvirtą savaitę, dyzelinas – trečią savaitę iš eilės. Tačiau mūsų šalyje degalai išlieka pigesni nei Lenkijoje ir kitose lyginamose Baltijos šalyse bei kaimyninėse valstybėse.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.

Nacionalinė generacija patenkina rekordiškai didelę šalies elektros energijos poreikio dalį – 77 procentus. Lietuvoje taip pat fiksuojamos ir rekordiškai mažos elektros energijos kainos. Balandžio 14-ąją, sekmadienį, elektros vidutinė dienos kaina siekė 1,53 Eur/MWh  – tai mažiausia kaina nuo 2018 m. gegužės 17 d., kai buvo 1,17 Eur/MWh. Per savaitę elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 44,6 proc. ir savaitės didmeninė vidutinė elektros kaina buvo mažiausia nuo 2020-iųjų metų gegužės. Biokuras atpigo dar 2,6 proc. ir kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Bet dujų kainų vidurkis TTF per savaitę padidėjo 1,1 procentu. Benzinas Lietuvoje tapo brangesnis už dyzeliną, o Brent naftos kainų vidurkis perkopė 90 USD/bbl.

Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija regione lėmė, kad didmeninės elektros kainos kovo mėnesį buvo vienos mažiausių per pastaruosius metus, o nacionalinės elektros gamyba pasižymėjo rekordais. Pirmąjį kalendorinio pavasario mėnesį saulės elektrinių generacija patenkino apie 9 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Kovą biokuro ir šilumos energijos kainos krito, artėjant šildymo sezono pabaigai. Per mėnesį šalyje padaugėjo lengvųjų keleivinių elektromobilių – jų skaičius padidėjo 643.

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje padidėjo – benzinas pabrango 2,1 proc., o dyzelinas – 0,2 procento. Benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo 2023-ųjų spalio pradžios viršijo dyzelino vidutinę kainą. Mūsų šalyje degalai išlieka pigesni negu Lenkijoje.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmąją dekadą siekė 0,048 Eur/kWh be PVM, o tai 29 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Antrą savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,049 Eur/kWh be PVM. Balandžio 7-ąją fiksuota ir mažiausia šiais metais dienos kaina biržoje – 0,005 Eur/kWh be PVM, tokia vidutinė dienos kaina pernai buvo liepos 2-ąją.

Balandį šilumos energijos kainos Lietuvoje mažėja, kaip įprasta artėjant šildymo sezono pabaigai, ir yra mažiausios nuo šio sezono pradžios, o biokuro kaina pasiekė istorines žemumas. Įvairiuose Lietuvos regionuose didžiausios šilumos energijos kainos nuo mažiausių balandį skiriasi 2,3 karto.

Lietuvoje sparčiai didėja energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių, o naujas sezoninis jų energijos gamybos pikas artėja. Šių jėgainių savininkams būtina priemone tampa elektros energijos kaupikliai, kurie suteikia galimybę kaupti pasigamintos elektros perteklių ir ją naudoti prireikus.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pakito skirtingai: benzinas pabrango 0,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,2 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,03 Eur/l iki 0,01 Eur/l. Degalai mūsų šalyje jau antrą savaitę iš eilės kainuoja pigiau nei Lenkijoje. Degalų kainų kryptis lemia naftos kainų tendencijos. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad Brent naftos kainos kyla nuo 2023 m. gruodžio vidurio, o dabartinis kainų lygis yra didžiausias nuo pernai spalio pabaigos.

Per šių metų kovo mėnesį Lietuva pasigamino apie 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos, likusią dalį importavo. Bet kovo 11–ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų, per vieną dieną pasigaminta daugiau vietinės elektros energijos nei jos reikėjo vartojimui. Tokių dienų ir valandų toliau daugėja, didėjant vėjo elektrinių ir saulės elektrinių generacijai, ir tai leidžia mažinti elektros energijos importą iš užsienio.

Elektros energijos vidutinė kovo mėnesio kaina Nord Pool biržoje siekė 0,068 Eur/kWh be PVM, o tai 9 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM. Praėjusią savaitę, kovo 25–31 d., užfiksuota mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,056 Eur/kWh be PVM. O kovo 29-ąją fiksuota ir mažiausia šiais metais dienos kaina Nord Pool biržoje – 0,025 Eur/kWh.

Energijos išteklių kainos šventinę savaitę pakito skirtingai. Labiausiai krito didmeninė elektros kaina, kuri per savaitę Lietuvoje sumažėjo 34,3 procento. Šalis pasigamino 70 proc. visos reikalingos elektros energijos. Biokuro kainos mūsų šalyje toliau smuko ir pasiekė 17,46 Eur/MWh, dyzelino kainos sumažėjo 1,1 proc., o benzinas pabrango 1,4 procento. Brent naftos kaina didėjo nežymiai, o TTF gamtinių dujų kaina per savaitę pakilo 1,8 procento.

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l, tačiau benzino didmeninės kainos jau yra didesnės už dyzelino kainas.

Apie Šiaulių apskrityje plėtojamą žaliąją energetiką ir Lietuvos energetikos sistemos transformaciją kalbėjomės Šiaulių apskrityje surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą   EnerGIS   ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje sumažėjo – benzinas atpigo 0,2 proc., o dyzelinas – 1,9 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo iki 0,07 Eur/l. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę padidėjo 0,4 proc., o dyzelino kainos mažėjo 0,3 procento. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,8 proc. mažesnė, dyzelino – 8,2 proc. mažesnė.

Šiemet kovą vidutinės vienos dienos elektros kainos Nord Pool biržoje kol kas neviršija 0,10 Eur/kWh ribos ir svyruoja nuo 0,043 Eur/kWh iki 0,097 Eur/kWh.

Per šių metų vasario mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių Lietuvoje įregistruota 60,6 proc., arba 244 daugiau nei pernai vasarį. Jų užimama šalies lengvųjų automobilių parko dalis per vieną mėnesį išaugo 2,65 proc., nuo metų pradžios – 5,33 proc., o per dvylika mėnesių elektromobilių užimama parko dalis padidėjo 49,75 procento.

Energetikos ministerijai patvirtinus konkursus laimėjusių vystytojų prisiimtų įsipareigojimų priežiūros ir vertinimo tvarką, Lietuvos energetikos agentūra atliks susijusias priežiūros funkcijas jūrinio vėjo elektrinių parkų statybos ir eksploatacijos laikotarpiu.

Praėjusią savaitę, Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11–ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų pagamintos per dieną nacionalinės elektros energijos kiekis buvo didesnis nei reikalingas vartojimui. Daugiausia prie to prisidėjo didelė vėjo elektrinių ir saulės elektrinių generacija. Didmeninė elektros, gamtinių dujų ir biokuro kaina per savaitę sumažėjo, dyzelinas Lietuvoje atpigo, tačiau benzinas pabrango.

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino kainos mažėjo ryškiau – 0,6 procento. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 16,2 proc., dyzelino – 6,6 procento.

Šildymo sezono antroje pusėje šilumos energijos ir biokuro kainos Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja. Mūsų šalyje šį šildymo sezoną, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, vidutinė šilumos kaina išlieka mažiausia tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Įvairiuose Lietuvos regionuose šilumos kaina skirtinga, o didžiausios kainos nuo mažiausių kovą skyrėsi 2 kartus. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.

Vidutinė 1 kW saulės modulių kaina šiuo metu rinkoje yra 254 eurai – pernai tuo pačiu metu ji siekė 465 eurus ir buvo 83 proc. didesnė. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros atliktas rinkos tyrimas.

Pastebima, kad elektros energijos, gamtinių dujų, Brent naftos rinkose 2024 m. vasaris išsiskyrė mažiausiomis energetikos išteklių kainomis, lyginant vasario mėnesius nuo 2021 metų. Didmeninės elektros kainos šiemet vasarį buvo 34,8 proc. mažesnės nei pernai vasarį ir 28,6 proc. mažesnės nei 2022-ųjų vasarį. TTF gamtinės dujos šį vasarį kainavo 49,9 proc. pigiau nei prieš metus ir 65,1 proc. pigiau nei prieš dvejus metus. Brent nafta antrąjį šių metų mėnesį buvo 18,4 proc. pigesnė nei 2022-ųjų vasarį ir 1,2 proc. pigesnė nei 2023-ųjų vasarį.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo 13,9 proc., gamtinių dujų kaina augo 1,2 proc., biokuro – 1,3 proc., o Brent nafta nežymiai pigo – 1 procentu. Vidutinė benzino kaina didėjo 0,05 proc., o dyzelino sumažėjo 0,9 proc., bet biokuro ir degalų kainos Lietuvoje išliko mažiausios tarp Baltijos šalių.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM, ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM.

Per savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,05 proc., o dyzelino kaina 0,9 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – jos kilo 0,2 proc., o dyzelino kainos 0,7 proc. sumažėjo. Mūsų šalyje degalai vėl yra pigiausi Baltijos šalyse. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,5 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė.

Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Klaipėdos rajono savivaldybė pernai buvo lyderė Klaipėdos apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Klaipėdoje verslo ir viešojo sektoriaus atstovams surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė kvietimus teikti paraiškas įmonėms ir ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms (AIE), piliečių energetikos bendrijoms (PEB) gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti.

Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Tauragės rajono savivaldybė 2023 m. buvo lyderė savo apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Tauragėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Pirmųjų penkių kovo dienų vidutinė kaina yra dar mažesnė  – 0,062 Eur/kWh be PVM.

Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, kuriais siekiama stabdyti klimato kaitą. Vienas iš prioritetinių Lietuvos nacionalinių tikslų yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas visoje energijos grandinėje – nuo jos gamybos iki galutinio vartotojo. Energijos taupymo priemones įgyvendinančioms įmonėms padeda ekspertų patarimai, kaip lengviau ir teisingiau skaičiuoti bei deklaruoti sutaupymus, taip pat sukurta pirmoji skaičiuoklė energijos sutaupymams vertinti.

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., Brent naftos kaina paaugo 0,7 proc., bet biokuras atpigo dar 2,4 proc., o gamtinių dujų kaina nukrito 3,9 procento. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą šiais metais sumažėjo: benzinas atpigo 0,5 proc., dyzelinas – 1 procentu.

Ukmergėje surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare diskutuota apie žaliosios energetikos ateitį ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Vilniaus apskrityje. Renginys skirtas pristatyti šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą šiais metais sumažėjo: benzinas atpigo  0,5 proc., dyzelinas – 1 procentu. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat mažėjo –benzinas atpigo 0,2 proc., dyzelinas – 0,5 procento. Mūsų šalyje vidutinė benzino kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinas pigesnis Estijoje.

Šildymo sezonui įpusėjus, šilumos energijos ir biokuro kainos Lietuvoje nuosekliai mažėja. Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Mūsų šalyje šilumos kaina įvairiuose regionuose skirtinga, o skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos vasarį siekė 2,2 karto. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.

Gyventojai vis dar gali kreiptis dėl paramos, norėdami pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus Vilniaus regione, o kovą planuojama teikti papildomą paramą iškastinio kuro katilų keitimui Vidurio ir vakarų regiono gyventojams. Bet iki kito etapo stabdomas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti sostinės regione keičiant biomasę naudojančius neefektyvius katilus.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario 1–27 d. siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje „Nord Pool“ vidutinė elektros kaina šį mėnesį yra tik 0,008 Eur/kWh didesnė už „pavasarinę“ 2023-ųjų balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri pernai buvo mažiausia vidutinė mėnesio kaina.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau Brent naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 procento.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinė kaina pakilo apie 1 procentą. Mūsų šalyje vidutinė benzino kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinas pigesnis Estijoje.

Briuselyje įvyko pirmasis, įvadinis projekto LEAPto11 partnerių susitikimas. Nuo 2024 m. vasario Lietuvos energetikos agentūros kartu su kitų ES valstybių narių analogiškomis agentūromis pradėtas įgyvendinti projektas skirtas padėti ES valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę naujojo Energijos vartojimo efektyvumo (EVE) direktyvos 11-ojo straipsnio nuostatas ir palengvinti pramonės įmonėms įgyvendinti naujus privalomus energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimus, kokių iki šiol nebuvo.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 21 proc. – iki 76,2 Eur/MWh, gamtinių dujų kaina sumažėjo 4 proc., biokuras atpigo 2,5 proc., tačiau Brent naftos kainos padidėjo 3,3 proc., o dyzelinas mūsų šalyje pabrango 2,6 proc., benzinas – 1,9 procento.

Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Panevėžyje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,9 proc., dyzelinas – 2,6 proc., vasario 12 d. palyginti su vasario 5 d. Euro zonos valstybių degalų vidutinės kainos taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinė kaina pakilo 1 procentu. Mūsų šalyje vidutinės degalų kainos išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas nuo pernai gruodžio pradžios tebėra pigesnis nei Lenkijoje.

Pirmąjį 2024 m. mėnesį vėjo elektrinių generacija ir toliau gerino rekordus – vėjo elektrinių generacija buvo didžiausia Lietuvos istorijoje. Vėjo elektrinės pagamino 374,5 GWh elektros energijos, o tai patenkino beveik trečdalį Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Iki šiol vėjo elektrinės daugiausia elektros energijos pagamino 2023-ųjų spalį – 369,4 GWh.

Vasario pradžioje elektros kaina Nord Pool biržoje nukrito. Vidutinė kaina vasario 1–13 d. yra 0,082 Eur/kWh be PVM, o tai 30 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,117 Eur/kWh be PVM. Šio mėnesio pirmosios pusės vidutinė elektros kaina biržoje yra artima 2023 m. gruodžio mėnesio vidutinei kainai, kuri siekė 0,089 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2024 m. sausio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruotas 341 lengvasis keleivinis elektromobilis. Tai 21,4 proc. daugiau nei buvo įregistruota pernai per sausio mėnesį. Šiuo metu mūsų šalyje elektromobilių yra 4 189 daugiau nei prieš 12 mėnesių.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. – iki 96,4 Eur/MWh, benzinas Lietuvoje pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., tačiau gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., biokuras Lietuvoje atpigo 1,12 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 0,8 procento.

Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį diskutuota Kaune surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje krito 21,2 proc. – iki 64,4 Eur/MWh. Elektros kainų mažėjimui daugiausia įtakos turėjo didelė vėjo elektrinių generacija regione, taip pat ir polaidžio sukelta didesnė elektros gamyba regiono hidroelektrinėse.TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 1,7 proc., biokuras Lietuvoje atpigo 3 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 0,7 proc., tačiau benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc., o dyzelino – 1,1 procento.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 0,4 proc., dyzelinas – 1,1 procento. Euro zonos valstybių degalų vidutinės kainos taip pat augo – tiek benzinas, tiek ir dyzelinas pabrango 1,3 procento. Lietuvoje vidutinės degalų kainos išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau yra pigesnis nei Lenkijoje.

Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį diskutuota Marijampolėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą.

Elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje 2024 m. sausio 1–30 d. siekė 0,119 Eur/kWh be PVM ir buvo 34 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą žymia dalimi nulėmė trumpalaikis kainų šuolis sausio pradžioje, kai trijų dienų vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 0,353 Eur/kWh be PVM.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje smuktelėjo 16,5 proc., o TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 3,1 procento. Tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 3,2 proc., Brent naftos kainos pakilo 3,5 proc., benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,9 proc., o dyzelino – 0,8 procento.

Vilniuje įvyko ketvirtasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H renginys. Konferenciją „Jūros vėjo ir žaliojo vandenilio plėtra Lietuvoje ir Latvijoje“ surengė Lietuvos energetikos agentūra kartu su Latvijos vietos ir regionų savivaldybių asociacija. Į renginį susirinko per 60 dalyvių.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: sausio 22 d. palyginti su 15 d., benzinas pabrango 0,9 proc., dyzelinas – 0,8 proc. Pastarąjį kartą benzino ir dyzelino vidutinės kainos mūsų šalyje didėjo pernai spalio pradžioje. Vidutinių degalų kainų pokyčiai ir kitose lyginamose valstybėse buvo nežymūs – ne daugiau kaip 1,2 procento. Lietuvoje vidutinės degalų kainos yra mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau išlieka pigesnis negu Lenkijoje, nors šis skirtumas jau sumažėjo iki 0,003 Eur/l.

Elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje sausio 1–23 d. siekė 0,127 Eur/kWh be PVM ir buvo 43 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą žymia dalimi nulėmė trumpalaikis kainų šuolis sausio pradžioje, kai vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 0,353 Eur/kWh be PVM.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pasikeitė skirtingai: benzino vidutinė kaina 2024 m. sausio 8 d., palyginti su 15 d., sumažėjo 0,4 proc., o dyzelino – padidėjo 0,01 procento. Vidutinių degalų kainų pokyčiai ir kitose lyginamose valstybėse buvo nežymūs – ne daugiau kaip 1 procentas. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje yra mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau išlieka pigesnis nei Lenkijoje.

Lietuvos energetikos agentūra, pasitelkdama sukauptą energijos vartojimo auditų sistemos priežiūros patirtį, aktyviai dalyvauja projekte Pagalba įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“, kurio veiklos dalis yra skirta energijos vartojimo auditų sistemos tobulinimui.

Elektros kaina Nord Pool biržoje šių metų sausio pirmoje pusėje (1–16 d.) siekė 0,149 Eur/kWh be PVM ir buvo 67 proc. didesnė už 2023 m. gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą žymia dalimi nulėmė tai, kad sausio 4–6 d. vidutinė dienos elektros kaina buvo pašokusi iki 0,166–0,671 Eur/kWh.

Sausio antrąją savaitę didmeninės elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 48,8 proc., biokuras Lietuvoje per nagrinėjamą savaitę atpigo, mažėjo ir Brent rūšies naftos bei TTF gamtinių dujų kaina. Tačiau dyzelinas Lietuvoje pabrango 1,3 proc., o benzinas buvo 0,3 proc. pigesnis nei pirmąją metų savaitę.

Paskutinį 2023 m. mėnesį mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros energijos kainos per mėnesį sumažėjo 15,4 proc., bet išliko didesnės nei kitose Baltijos jūros regiono valstybėse. TTF gamtinių dujų kaina gruodį buvo 18 proc. mažesnė nei lapkritį, o Brent naftos kainos – apie 5,4 proc. mažesnės nei ankstesnį mėnesį. Benzinas ir dyzelinas Lietuvoje per gruodį atpigo. Degalai mūsų šalyje išliko pigiausi Baltijos jūros regiono valstybėse. Biokuras gruodį buvo kiek brangesnis nei lapkritį.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pasikeitė skirtingai: benzino vidutinė kaina nežymiai sumažėjo, o dyzelino – padidėjo. Vidutinės degalų kainos yra mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau išlieka pigesnis negu Lenkijoje. Mūsų šalyje nuo spalio pradžios benzinas yra pigesnis už dyzeliną ir šis kainų skirtumas per savaitę padidėjo 0,03 Eur/l ir jau siekia 0,09 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 m. gruodžio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruoti 463 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Tai trečias pagal dydį rezultatas per visą istoriją (iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota pernai spalį – 557 lengvieji keleiviniai ir birželį – 475 lengvieji keleiviniai elektromobiliai). 

Šių metų pradžioje, sausio 1–9 dienomis, elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje siekė 0,181 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 2 kartus didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos šuolį didžiąja dalimi nulėmė tai, kad sausio 5-ąją vidutinė dienos elektros kaina buvo padidėjusi iki 0,671 Eur/kWh.

Naujuosius metus Lietuva pradėjo su aukšta didmenine elektros kaina: 201,2 Eur/MWh. Bet per pirmąją sausio savaitę (1–7 d.) Brent naftos kaina sumažėjo 1,8 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,2 proc., benzinas – 0,7 proc., biokuras – 0,8 proc. TTF gamtinių dujų kainos krito 9,1 procento.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje sumažėjo: benzino kaina smuktelėjo 0,7 proc., o dyzelino – 0,2 procento. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje ir toliau išlieka mažesnė nei Lenkijoje, o dyzelinas jau pigesnis Lenkijoje. Mūsų šalyje benzinas nuo spalio pradžios išlieka pigesnis už dyzeliną ir šis kainų skirtumas jau padidėjo iki 0,06 Eur/l.

Paskutinę 2023-iųjų savaitę dyzelino kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc., tačiau išliko mažiausios Baltijos jūros regione. Gamtinių dujų kainos sumažėjo 5,3 proc., biokuro – 3,2 proc., benzino – 0,4 proc., Brent naftos kainos beveik nesikeitė – sumažėjo vos 0,04 procento. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 4,6 proc. – iki 44,6 Eur/MWh.

Lietuvos vėjo elektrinių generacija gruodžio 18–24 dienomis buvo didžiausia istorijoje: per savaitę pagaminta 113 GWh elektros energijos. O gruodžio 19 d. vėjo elektrinės pagamino 21,5 GWh elektros energijos – tai antrasis savaitės rekordas ir didžiausias per vieną dieną vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis šalies istorijoje. Per savaitę Brent naftos kainos pakilo 5 proc., didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo net 57,2 proc., krito ir gamtinių dujų, ir dyzelino bei benzino kainos.

2023 metais vidutinės saulės modulių kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėjo. Kaip rodo Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės modulių rinkos apžvalgos, kainos labiausiai nukrito Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 10,5 proc. ir 10,3 proc., Lietuvoje fiksuotas 3,3 proc. kainų kritimas, Vokietijoje – 6,3 proc., Lenkijoje – 2,7 procento. Saulės modulių vidutinė kaina Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 443 Eur/kW – 15 eurų mažesnė nei 2022 metų vidurkis ir mažiausia tarp Baltijos šalių.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje sumažėjo: dyzelino kaina smuko 1 proc., benzino – 0,8 procento. Tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos mūsų šalyje išlieka mažesnės nei Lenkijoje. Nuo spalio pradžios benzinas Lietuvoje kainuoja pigiau už dyzeliną.

Vidutinė elektros kaina gruodžio 1–19 dienomis siekė 0,116 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 10 proc. didesnė už lapkričio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,105 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomi tiekėjai vidutiniškai 2,2–2,5 proc. sumažino fiksuotos kainos planų tarifus.

Per savaitę Lietuvoje šoktelėjo biokuro kaina – jis pabrango 1,62 proc., iki 23,14 Eur/MWh. Tačiau kiti energijos ištekliai atpigo: didmeninė elektros kaina sumažėjo 16,3 proc., TTF gamtinių dujų kaina – 4,7 proc., Brent nafta – 0,7 proc., taip pat pigo degalai – dyzelino kaina smuko 1,4 proc., benzino – 1,6 procento. Mūsų šalyje degalai išlieka pigiausi visame Baltijos jūros regione.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje sumažėjo: benzino kaina – 1,6 proc., o dyzelino – 1,4 procento. Antrą savaitę iš eilės tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės už kainas Lenkijoje. Nuo spalio pradžios mūsų šalyje benzinas išlieka pigesnis už dyzeliną.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 m. lapkričio mėnesį Lietuvos kelių transporto registre įregistruoti 398 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš kurių 153 nauji  ir 245 naudoti. Iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota per šių metų spalio mėnesį – 557 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, birželio mėnesį – 475 ir rugsėjį – 458.

Elektros energijos šio mėnesio kaina Nord Pool biržoje kol kas yra didžiausia šiais metais. Gruodžio 1–12 dienomis vidutinė elektros kaina siekė 0,136 Eur/kWh be PVM ir buvo 29 proc. didesnė už lapkričio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,105 Eur/kWh be PVM.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,2 procento. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l. Pirmą kartą šiais metais degalų vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Lenkijoje.

Lapkričio mėnesio vidutinė elektros kainos Nord Pool biržoje siekė 0,105 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 21 proc. didesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį padidėjimą nulėmė tai, kad pastarųjų keturių savaičių vidutinės kainos viršijo 0,10 Eur/kWh ribą, o paskutiniąją savaitę (lapkričio 27 d.– gruodžio 3 d.) buvo užfiksuota didžiausia vidutinė savaitės kaina šiais metais – 0,148 Eur/kWh.

Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapio   REGIA   naujame duomenų sluoksnyje „Saulės energijos potencialas“ nuo šiol galima sužinoti, kiek elektros energijos per metus galėtų būti pagaminama, ant konkretaus pastato stogo įrengus saulės elektrinę. Šie duomenys gali tapti pirmu žingsniu, vertinant savo galimybes gaminti elektrą. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad įsirengti saulės elektrines apsimoka dėl atpigusių saulės modulių ir valstybės teikiamos paramos, nepaisant kitąmet brangstančių naudojimosi elektros tinklais paslaugų bei sumažėjusios elektros rinkos kainos.

Per savaitę, palyginti su ankstesne, vidutinė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pakilo 17,7 proc., o tai mažiausias kainos šuolis Baltijos jūros regione. Nežymiai brango ir dyzelinas bei biokuras, o benzinas ir Brent rūšies nafta kiek atpigo. Didžiausias kainų mažėjimas buvo stebimas dujų sektoriuje: jos krito 4,2 procento.

Vidutinės degalų kainos lapkričio 20–27 d. Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino – padidėjo 0,7 procento. Dėl to skirtumas tarp šių degalų kainų augo iki 0,03 Eur/l, kai visą lapkritį buvo apie 0,01 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pasitelkdama sukauptą patirtį energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, aktyviai prisideda prie šalies viešųjų pastatų renovacijos proceso tobulinimo, dalyvaudama projekte „Pagalba įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“.

Vidutinė elektros kainos Nord Pool biržoje lapkričio 1–28 d. buvo 0,101 Eur/kWh be PVM – apie 16 proc. didesnė už vidutinę spalio mėnesio kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį padidėjimą lėmė tai, kad pastarųjų trijų savaičių vidutinė kaina buvo didesnė nei 0,10 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sustabdė gyventojų paraiškų priėmimą neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Prieš mėnesį atnaujinus šį kvietimą, jau gauta 1661 paraiška, paramos prašoma visai skirtai lėšų sumai – daugiau nei 6 mln. eurų. Gyventojai, kurie nespėjo dabartiniame etape pateikti paraiškų, 2024 m. turės naujų galimybių gauti paramą, keisdami taršius neefektyvius šildymo katilus.

Lapkričio 21 d. Lietuvoje buvo fiksuojama aukščiausia šiemet elektros kaina – 0,288 Eur/kWh. Toks kainos šuolis turėjo įtakos didmeninei savaitės elektros kainai, kuri, palyginti su ankstesne savaite, buvo 20,5.proc. didesnė. Nežymiai brango ir Brent rūšies nafta – 1,1 procento. Didesnis brangimas užfiksuotas biokuro sektoriuje – kainos pakilo 4,9 procento. Bet gamtinių dujų kaina, palyginti su ankstesne savaite, kiek sumažėjo, dyzelinas ir benzinas Lietuvoje taip pat atpigo.

Lietuvos viešajam sektoriui iškelta užduotis – nuosekliai ir efektyviai įgyvendinti žaliuosius viešuosius pirkimus, mūsų šaliai siekiant iki 2030 m. energijos vartojimą sumažinti iki 52,64 TWh per metus, arba daugiau kaip 17 proc., palyginti su 2022.m. suvartojimu.

Vidutinės degalų kainos lapkričio 13–20 d. Lietuvoje sumažėjo 0,4–0,6 procento. Prieš savaitę dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje buvo tik 0,001 Eur/l mažesnė už kainą Lenkijoje, o dabar šis skirtumas padidėjo iki 0,023 Eur/l. Mūsų šalyje degalų kainos mažėja keturias savaites iš eilės ir išlieka 0,05–0,12 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje.

Šiandien Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui. Tai trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc. didesnė už spalio vidutinę kainą – 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį kainos padidėjimą nulėmė tai, kad pastarųjų dviejų savaičių vidutinė kaina buvo didesnė nei 0,10 Eur/kWh.

Lapkričio 13–19 d. visų energijos išteklių kainos išliko beveik stabilios ir keitėsi nežymiai. Gamtinių dujų kaina, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 0,8 proc., Brent naftos – 0,9 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 1,9 proc., benzinas – 1,6 procento. Tačiau biokuras praėjusią savaitę mūsų šalyje kainavo 1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, o didmeninė elektros kaina per savaitę pakilo 3,7 proc. – iki 104,3 Eur/MWh.

Lapkričio mėnesio pirmos pusės vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,082 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Tačiau praėjusios savaitės, lapkričio 6–12 d., vidutinė kaina padidėjo iki 0,101 Eur/kWh be PVM.

Kai pavasarį prasidės naujas saulės jėgainių energijos gamybos šuolis, naudingiausias jis bus elektros gamintojams, kurie iki naujo saulėtojo sezono bus įsirengę energijos kaupiklius bei  turės galimybę pasigamintos savo reikmėms elektros perteklių kaupti ir vartoti tada, kai jos reikia. Dar galima suspėti iki vasaros įgyvendinti tokį projektą su valstybės parama.

Per savaitę elektros kainos pašoko, bet kiti energijos ištekliai pigo. Lapkričio 6–12 d. gamtinių dujų kaina sumažėjo 1,8 proc., Brent naftos kaina nukrito 5,4 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,7 proc., benzinas – 0,8 proc., biokuras – 1,8 proc., palyginti su ankstesne savaite. Tačiau didmeninės elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 72,7 proc. – iki 100,6 Eur/MWh.

Spalio mėnesį nacionalinė elektros generacija patenkino net 64 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, o daugiau nei trečdalį reikalingos energijos pagamino vėjo jėgainės, kurios šiemet jau antrą mėnesį iš eilės buvo svarbiausias elektros energijos tiekimo šaltinis, tiekęs daugiau elektros nei jos importuota. Šį spalį vėjo elektrinės pagamino net 369 GWh elektros energijos – tai didžiausias kiekis Lietuvos istorijoje. Iki šiol daugiausia energijos vėjo jėgainės sugeneravo šių metų kovą – 242 GWh. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. spalio mėnesio energetikos duomenų apžvalga.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 m. spalio mėnesį Lietuvos kelių transporto registre įregistruoti 557 lengvieji keleiviniai elektromobiliai – tai didžiausias per vieną mėnesį mūsų šalyje įregistruotų elektromobilių skaičius per visą jų registravimo istoriją. Iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota birželio mėnesį – 475, rugsėjį – 458.

Lapkričio 1–7 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,063 Eur/kWh be PVM ir buvo 28 proc. mažesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje buvo mažiausia šiais metais – 0,067 Eur/kWh be PVM. Ankstesnės savaitės (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) vidutinė kaina taip pat buvo viena mažiausių šiais metais ir siekė tik 0,058 Eur/kWh be PVM.

Europos šalys įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, siekdamos stabdyti klimato kaitą ir energijos išteklių švaistymą. Lietuvos įmonės prisideda prie šaliai keliamų energijos taupymo tikslų įgyvendinimo. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Lietuvai numatyta iš viso sutaupyti 39,35 TWh energijos, iš šio skaičiaus per energijos sutaupymo susitarimus – 5,5 TWh energijos.

Spalio mėnesio vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,087 Eur/kWh be PVM  ir buvo 25,6 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje mažesnė vidutinė mėnesio kaina šiemet buvo tik balandį ir gegužę – atitinkamai 0,067 Eur/kWh ir 0,078 Eur/kWh be PVM. Bet vienos savaitės vidutinė kaina spalio 23–29 d. buvo viena didžiausių šiais metais – ji siekė 0,131 Eur/kWh be PVM, o didesnė už ją kaina buvo tik dvi savaites rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Per savaitę spalio 23–29 d., palyginti su ankstesne savaite, Lietuvoje nežymiai atpigo benzinas ir biokuras – kainos mažėjo 1 proc., tačiau didmeninė elektros kaina kyla trečią savaitę iš eilės ir praėjusią savaitę vidutiniškai siekė 130,9 Eur/MWh. Gamtinės dujos pabrango 3,5 procento.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje spalio 16–23 d. išliko stabilios: benzinas atpigo nežymiai – 0,2 proc., arba 0,003 Eur/l, o dyzelino kaina nepakito. Mūsų šalyje benzinas yra pigesnis už dyzeliną, o kainų skirtumas sudaro apie 0,02 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 26 d. nuo 12.00 val. atnaujino gyventojų paraiškų priėmimą dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Numatyta šio kvietimo metu paskirstyti 6 mln. eurų paramos.

Spalio 1–24 d. vidutinė elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje siekė 0,080 Eur/kWh be PVM – 31,6 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kai siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje mažesnė vidutinė mėnesio kaina šiais metais buvo tik balandžio ir gegužės mėnesiais – atitinkamai 0,067 Eur/kWh ir 0,078 Eur/kWh be PVM.

Antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra – užbaigtas dar vienas reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros etapas. Konkursą šio 700 megavatų (MW) galios parko vystytojui atrinkti planuojama skelbti 2024 m. sausio 15 d. Lietuvos energetikos agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliojimu, parengė reikalingus tarptautinio viešojo pirkimo dokumentus, atliko pirkimo procedūras ir atrinko kompetentingą paslaugos tiekėją.

Per praėjusią savaitę, spalio 16–22 d., palyginti su ankstesne savaite, Lietuvoje nežymiai atpigo tiek dyzelinas, tiek benzinas (0,02–0,03 proc.). Bet didmeninės elektros kainos kyla antrą savaitę iš eilės ir spalio 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 87,9 Eur/MWh. Kiti energijos ištekliai taip pat brango. Gamtinės dujos pabrango 8 proc., biokuras 3,87 proc., o Brent rūšies nafta – 3,9 procento.

Naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus, kurie leidžia taupyti. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, išliko važiuojant elektromobiliu.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą nuo liepos pradžios mažėjo dvi savaites iš eilės. Spalio 9–16 d. benzinas atpigo 1,7 proc., o dyzelinas – 1 procentą. Benzinas jau yra pigesnis už dyzeliną, o kainų skirtumas sudaro apie 0,02 Eur/l. Spalio 16-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,57 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,56 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 19 d. sustabdė gyventojų paraiškų priėmimą iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, nes iki šiol pateiktose paraiškose prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams uždavinių yra didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Šiuo metu transporto sektorius atsilieka labiausiai, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 m. sudarytų 15 procentų.

Spalio pirmojoje pusėje (1–17 d.) vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,072 Eur/kWh be PVM ir buvo 38,5 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Mažesnė vidutinė mėnesio kaina biržoje šiais metais buvo tik balandžio mėnesį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Pastarąsias dvi savaites vidutinės elektros savaitinės kainos buvo 0,066 Eur/kWh ir 0,070 Eur/ Eur/kWh be PVM) – taip pat vienos mažiausių šiais metais.

Per savaitę benzino ir dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje sumažėjo pirmą kartą per tris mėnesius nuo liepos vidurio. Dabar benzinas jau yra pigesnis už dyzeliną, nors šis skirtumas sudaro tik apie 0,01 Eur/l: vidutinė benzino kaina siekia 1,58 Eur/l, dyzelino – 1,59 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. rugsėjo mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad praėjusį mėnesį nacionalinė elektros generacija patenkino net 52 proc. vartojimo poreikio, o beveik penktadalį reikalingos energijos tiekė vėjo elektrinės. Šis rugsėjis įsimins ir dėl Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos rekordo: rugsėjo 21-ąją ji buvo užpildyta 90 proc., o šiuo metu jos užpildymas siekia jau 95 procentus. Tačiau elektros kaina rugsėjį buvo didžiausia šiais metais, o Brent naftos kainų vidurkis viršijo 2018–2022 metų kainas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2023 m. spalio 10 d. 19.00 val. laikinai sustabdė gyventojų paraiškų priėmimą neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, gavusi  paraiškų visai kvietimui skirtai sumai. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujas kvietimų etapas šio regiono pareiškėjams.

Spalio pirmąją dekadą vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,074 Eur/kWh be PVM  ir buvo 37 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kai siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje mažesnė vidutinė mėnesio kaina šiais metais buvo tik balandžio mėnesį – 0,067 Eur/kWh be PVM.

Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius ir gali efektyviai plėtoti jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje, kur yra palankios sąlygos vystyti jūrinio vėjo jėgainių parkus – tai rodo vėjo greičio ir kitų hidrometeorologinių parametrų tyrimai, kuriuos vykdė pagal Lietuvos energetikos agentūros atliktą tarptautinį viešąjį pirkimą 2022 m. atrinkta Ispanijos įmonė „EOLOS Floating Lidar Solutions SL“.

Pučiant stipriam vėjui, Lietuva praėjusią savaitę pasigamino net 73 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, o trūkstamą jos kiekį importavo iš Švedijos. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje krito trečią savaitę iš eilės ir spalio 2–8 d. sumažėjo 26,9 procento. Taip pat atpigo biokuras, kurio vidutinė kaina, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,07 proc. Benzinas pigo 0,4 proc., bet dyzelinas 0,1 proc. pabrango. Gamtinių dujų savaitės vidutinė kaina kilstelėjo 5,2 proc., nors kasdieniai pardavimai rodo kainų kritimo tendencijas.

Per savaitę benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo pirmą kartą nuo liepos pabaigos. Dabar benzinas jau yra pigesnis už dyzeliną, o tokia tendencija pastarąjį kartą buvo matoma kovo pabaigoje.

Rugsėjo mėnesį vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,117 Eur/kWh be PVM – tai 14 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Tačiau savaitės vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės ir rugsėjo 25 d. – spalio 1 d. buvo 0,090 Eur/kWh be PVM – taigi, mažiausia nuo rugpjūčio vidurio.

Varšuvoje rugsėjo 29 d. įvyko jau trečiasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H renginys, sujungiantis atskirų energetinių projektų plėtotojus į vieną tarptautinį tinklą, siekiant sukurti bendras Baltijos jūros regiono vėjo ir vandenilio energijos sistemos gaires. Į renginį susirinko per 50 dalyvių, tarp jų – ir Lietuvos energetikos agentūros komanda, aktyviai dirbanti šiame projekte.

Didmeninės elektros kainos Lietuvoje krito antrą savaitę iš eilės ir per praėjusią savaitę rugsėjo 25 d. – spalio 1 d., sumažėjo 18,5 proc. Tačiau kiti energijos ištekliai brango. Palyginti su ankstesne savaite, gamtinių dujų kaina kilo 6,4 proc., biokuras pabrango 1,79 proc., benzinas – 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 proc. Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 1,2 procento.

Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės elektrinių įrengimo rinkos apžvalgos rodo, kad pastaruosius šešis mėnesius vidutinės saulės modulių kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėja. Labiausiai jos nukrito Lenkijoje – 7,6 proc., Lietuvoje fiksuotas 3,4 proc. kainų kritimas. Estijoje ir Latvijoje saulės moduliai atpigo tiek pat – 3,1 proc., Vokietijoje – 2,8 procento. Saulės modulių vidutinė kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 457 Eur/kW – vienu euru mažesnė nei 2022 metų vidurkis.

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė antrą kvietimų etapą juridiniams asmenims teikti paraiškas kompensuoti dalį jų įrengiamų elektromobilių privačių įkrovimo prieigų išlaidų. Finansavimas skiriamas pagal Energetikos ministerijos inicijuotą jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas 0,7 procento. Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,11–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais (1,61 Eur/l), dyzelino kainos yra š. m. vasario mėn. pabaigos kainų  lygio. Šiuo  metu Lenkijoje degalai yra apie 0,30 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai rugsėjo 28 d. vykusioje Energetinio efektyvumo konferencijoje dalinosi įžvalgomis ir patirtimi su Lietuvos pramoninkų konfederacijos, asociacijų ir įmonių atstovais sprendžiant iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Lietuvos pramonė, kurių svarbiausias – didelės energijos sąnaudos.

Rugsėjo 1–26 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,121 Eur/kWh be PVM – tai 18 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą (0,102 Eur/kWh). Tačiau praėjusią savaitę (rugsėjo 18–24 d.) vidutinė elektros kaina (0,111 Eur/kWh be PVM) buvo mažiausia nuo rugpjūčio mėn. vidurio. Nepriklausomi tiekėjai elgėsi skirtingai: 12 mėn. fiksuotos kainos tarifus mažino („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit), o 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus padidino („Ignitis“ ir Enefit“).

Rugsėjo 18–24 d., išskyrus elektros kainas, lyginant su praėjusia savaite (rugsėjo 11–17 d.), gamtinių dujų kaina kilo 1 proc., biokuras pabrango 2,3 proc., benzinas – 0,5 proc., dyzelinas – 2,4 proc., Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 1,5 procento. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 22,3 procento.

Europos Komisijos oficialiajame leidinyje paskelbta naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (ES) 2023/1791, kurią Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė šių metų pradžioje, didina energijos sutaupymo tikslus viešajam sektoriui. Po 20 dienų nuo paskelbimo įsigaliojus šios direktyvos naujai redakcijai, ES valstybės narės turės per dvejus metus perkelti naujas direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais.

Rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai brango: didmeninės elektros kaina padidėjo 11,7 proc., gamtinių dujų – 0,4 proc., biokuras pabrango 1,44 proc., benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., o Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 2,6 proc. – iki 92,4 USD/bbl ir pirmą kartą šiemet viršijo 2022-ųjų kainų lygį. Pernai tuo pačiu metu Brent naftos vidutinė kaina buvo 91,8 USD/bbl.

Lietuvos energetikos agentūros rugpjūčio mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad visą praėjusį mėnesį kilo degalų kainos, brango elektra, tačiau pigo biokuras, o gamtinių dujų kaina, nors pasižymėjo augimu, išliko mažesnės nei 2021-ųjų rugpjūtį. Artėjanti tradicinė Europos judumo savaitės, prie kurios Lietuva prisijungia kasmet rugsėjo 16–22 dienomis, paskatino apžvelgti ir mūsų šalies transporto sektorių, nes didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija skatina taupyti energijos išteklius.

Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros ir energetikos įmonių atstovų delegacija, vadovaujama energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, su darbo vizitu lankėsi JAV Nacionalinėje atsinaujinančios energetikos laboratorijoje (NREL). Vizito metu Lietuvos ir NREL atstovai aptarė bei suderino artimiausio pusmečio bendradarbiavimo tikslus ir siekiamus rezultatus bei jų įgyvendinimo terminus, rengiant Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 procento. Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,12–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais. Lenkijoje degalai dabar yra 0,20–0,22 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Gyventojai vis dažniau renkasi elektromobilius. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektromobilių skaičius per aštuonis mėnesius nuo šių metų pradžios mūsų šalyje padidėjo 3,9 procento. Rugsėjo pradžioje Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota 2 664 grynaisiais elektromobiliais daugiau nei sausio pradžioje – iš viso 10 225 elektromobiliai, iš kurių 9 910 – lengvųjų keleivinių (M1 kategorijos) automobilių ir 315 – lengvųjų komercinių (N1 kategorijos) transporto priemonių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per savaitę rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh. Nagrinėjama savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina buvo pasiekusi 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina siekė 351,06 Eur/MWh.

Lietuvoje per savaitę benzino vidutinė kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelino – sumažėjo 0,1 proc., tačiau ir toliau mūsų šalyje degalų kainos yra 0,14–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Lenkijoje degalai dabar yra 0,09–0,10 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra kviečia gyventojus teikti paraiškas dalies išlaidų kompensavimui gauti, įsirengiant elektromobilių privačias įkrovimo prieigas. Paraiškos bus priimamos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pagal atnaujintas po ankstesnio kvietimo ir daug palankesnes finansavimo sąlygas.

Per praėjusią savaitę, rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., elektros vidutinė savaitės kaina biržoje sumažėjo 22 proc. ir siekė 0,112 Eur/kWh, nors ankstesnę savaitę (rugpjūčio 21–27 d.) vidutinė savaitės kaina buvo 0,143 Eur/kWh be PVM – didžiausia šiais metais.

Lietuvoje per savaitę didmeninės elektros kaina sumažėjo 21,6 proc., gamtinės dujos pabrango 2,6 proc., benzino kainos pakilo 1,1 proc., o dyzelino – 1,3 proc., bet biokuras atpigo 1 proc. ir yra pigiausias Baltijos šalyse.

Lietuvoje vidutinės degalų kainos per savaitę padidėjo: benzino augo 1,2 proc., dyzelino – 1,3 procento. Nors degalai brangsta šeštą savaitę iš eilės, tačiau jų kainos mūsų šalyje ir toliau yra 0,11–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. O Lenkijoje degalai dabar yra 0,09–0,10 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Rugsėjo 8 d. Vilniuje vyks Elektromobilumo konferencija, skirta aptarti Lietuvos ir Europos patirtis, paneigti sklandančius mitus ir pristatyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros skatinimo priemones. Tai jau trečioji Lietuvos energetikos agentūros ir Energetikos ministerijos rengiama konferencija elektromobilumo tema.

Mažos įmonės ir piliečių energetikos bendrijos maksimaliai pasinaudojo galimybe gauti finansavimą statant iki 3 MW įrengtosios galios vėjo elektrines. Rugpjūčio 29 d. pasibaigus Lietuvos energetikos agentūros skelbtam kvietimui, pateikta paraiškų įsirengti beveik 100 proc. šiam kvietimui numatytos galios elektrines – iš viso 30 MW.

Vidutinė elektros kaina rugpjūčio 1–29 d. Nord Pool biržoje siekė 0,101 Eur/kWh be PVM – tai 20 proc. daugiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,084 Eur/kWh. Šiemet didesnė elektros vidutinė mėnesio kaina buvo tik žiemą – sausio ir vasario mėnesiais, kai siekė atitinkamai 0,103 ir 0,115 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per savaitę nuo rugpjūčio 21 iki 27 d. Lietuvoje biokuras atpigo 1,8 proc. ir pirmą kartą šiais metais pas mus yra pigiausias Baltijos šalyse. Bet kitų energijos išteklių kainos kilo. Didmeninės elektros kaina padidėjo 22,7 proc., gamtinės dujos pabrango 4,8 proc., benzinas – 0,7 proc., o dyzelinas – 0,9 procento.

Per du mėnesius 182 mažos įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijos pasinaudojo galimybe gauti paramą saulės elektrinėms įsirengti. Rugpjūčio 22 d. pasibaigus Lietuvos energetikos agentūros birželio 22-ąją paskelbtam kvietimui gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti, gautos 182 paraiškos, pagal jas planuojama įrengti galia – apie 12 MW, prašoma subsidijų suma – apie 4 mln. eurų.

Po elektros kainų šuolio biržoje rugpjūčio 21 d., rinka nurimo, vidutinė dienos kaina sumažėjo 30 proc., palyginus su vakarykšte, bet išlieka viena aukščiausių šiemet. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina Nord Pool biržoje siekia 0,116 Eur/kWh be PVM ir yra 81 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kai ji buvo 0,064 Eur/kWh be PVM. Nors toks vidutinės savaitės kainos augimas yra didžiausias šiemet, tačiau pasiekta kaina nėra didžiausia nuo šių metų pradžios. Aukštesnės elektros vidutinės kainos buvo nuo sausio vidurio iki kovo pradžios.

Šiandien, rugpjūčio 21 d., didmeninės elektros kaina pasiekė 203,36 Eur/MWh ir tai didžiausia kaina šiais metais, pirmąkart nuo 2022 m. gruodžio mėnesio viršijusi 200 Eur/MWh ribą. Nors rugpjūčio pradžioje buvo matomas elektros kainų kritimas, bet nuo šio mėnesio vidurio elektros kainos auga, regionui susiduriant su rekordiniais karščiais. Be to, per savaitę nuo rugpjūčio 14–20 d. pakilo visų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos pabrango 8,6 proc., benzinas – 0,4 proc., dyzelinas – 1,5 proc., o didmeninės elektros kaina padidėjo 80,6 procento.

Lietuvos energetikos agentūros kiekvieną mėnesį kaupiami ir analizuojami aktualūs AEI plėtros statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje nuo šių metų pradžios sparčiausiai daugėja įregistruotų naujų lengvųjų hibridinių automobilių skaičius ir nuosekliai auga elektra varomų automobilių dalis transporto sektoriuje.

Lietuvoje per savaitę vidutinės degalų kainos padidėjo: benzino augo 0,4 proc., dyzelino – 1,5 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų toliau mažėja – šiuo metu jis sudaro 0,06 Eur/l. Nors degalai brangsta ketvirtą savaitę iš eilės, tačiau jų kainos mūsų šalyje ir toliau yra 0,11–0,22 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Bet Lenkijoje degalai dabar yra 0,06–0,08 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Vidutinė savaitės elektros energijos kaina Nord Pool biržoje mažėja antrą savaitę iš eilės – praėjusią savaitę ji buvo 0,064 Eur/kWh be PVM. Pirmąją rugpjūčio pusę, nuo šio mėnesio pradžios iki šios dienos, vidutinė elektros kaina biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM, tai 17 proc. mažiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,084 Eur/kWh be PVM.

Lietuvoje nagrinėjamą savaitę (nuo rugpjūčio 7 iki 13 d.) didmeninė elektros kaina sumažėjo 7,7 proc., tačiau gamtinės dujos pabrango 7,2 proc., biokuras – 0,6 proc., degalai – apie 4 procentus.

Liepos mėnesį vėjo elektrinėse pagaminta 168 GWh elektros energijos, tai patenkino beveik penktadalį Lietuvos nacionalinio elektros energijos vartojimo poreikio. 77,5 proc., palyginus su birželiu, augusi elektros gamyba vėjo elektrinėse turėjo daugiausia įtakos ir bendrai nacionalinei elektros gamybai.

Lietuvos energetikos agentūra kartu su JAV Energetikos departamentui pavaldžia Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) pradeda kurti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos modelį, kuris numatys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus Lietuvai pereinant prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos gamybos. Modelis kuriamas įgyvendinant šių institucijų 2022 m. spalio 31 d. pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.

Lietuvoje nagrinėjamą savaitę (nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 6 d.) atpigus elektrai, gamtinėms dujoms ir biokurui, degalai ir toliau brango.

Lietuvoje per savaitę vidutinė degalų kaina padidėjo 2–3 procentais. Degalai brango ir kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse 1–4 proc., labiausiai jie pabrango Latvijoje, mažiausiai – Estijoje. Mūsų šalyje degalai ir toliau yra 0,10–0,20 Eur/l pigesni nei Latvijoje ir Estijoje.

Liepos mėnesio vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje siekė 0,084 Eur/kWh be PVM ir buvo 15 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą, kuri sudarė 0,099 Eur/kWh be PVM. Tačiau liepos 10-ąją prasidėjęs vidutinės elektros kainos augimas tęsiasi ir tai pirmas kartas nuo šių metų pradžios, kai vidutinė savaitinė kaina didėja tris savaites iš eilės.

Liepos 24–30 d. atpigo gamtinės dujos ir biokuras, o vidutinė elektros kaina mūsų šalyje kyla trečią savaitę iš eilės ir per savaitę padidėjo 7,2 procento. Taip pat brango tiek dyzelinas, tiek ir benzinas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ragina atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, piliečių energetikos bendrijas, labai mažas ir mažas įmones bei ūkininkus suskubti pateikti paraiškas investicinei paramai saulės ir vėjo elektrinių įrengimui sausumoje gauti, nes liko tik mėnuo iki jų pateikimo termino pabaigos.

Lietuvoje per savaitę vidutinė degalų kaina padidėjo apie 1 procentu. Degalai brango ir kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Estiją, kur jie nežymiai atpigo. Mūsų šalyje degalai ir toliau yra 0,11–0,22 Eur/l pigesni nei Latvijoje ir Estijoje.

Sakartvelo ekonomikos ir tvarios plėtros ministerijos delegacija šią savaitę į Lietuvą atvyko aptarti mūsų šalies patirtį, sėkmingai įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos tikslus.

Nors pirmąją liepos dekadą buvo užfiksuotas elektros kainų mažėjimas Nord Pool biržoje, o vėliau vidutinė elektros kaina kilo, bet vidutinė šio mėnesio elektros kaina liepos 1–25 dienomis sudarė 0,082 Eur/kWh be PVM ir buvo 17 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą, kuri siekė 0,099  Eur/kWh be PVM.

Birželio mėnuo tapo istoriškai svarbus Lietuvos energetikai, nes pirmą kartą mūsų šalyje saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos, nei bet kuri kita technologija. Per birželį tiek gamtinių dujų, tiek elektros, tiek naftos, tiek biokuro ir degalų kainos reikšmingai nesikeitė, tai rodo Lietuvos energetikos analitikų parengta 2023 m. birželio mėnesio energetikos duomenų apžvalga.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) bei Ukrainos valstybinė energijos efektyvumo ir energijos taupymo agentūra (SAEE) 2023 m. liepos 14 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl energijos vartojimo efektyvumo, anglies dioksido išmetimų mažino ir alternatyvių energijos išteklių naudojimo. Šis dvišalis susitarimas atspindi jau anksčiau užsimezgusį ir besitęsiantį abiejų šalių energetikos institucijų bendradarbiavimą.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje mažėja trečią savaitę iš eilės, o dyzelinas per praėjusią savaitę pabrango ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Estiją.

Nors per pastarąją savaitę (liepos 10–18 d.) vidutinė elektros kaina buvo 21,9 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą ir pakilo iki 0,088 Eur/kWh be PVM, mėnesio vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje liepos pirmąją pusę sudarė 0,077 Eur/kWh be PVM ir vis dar buvo 22,3 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą. Nė vienas iš nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos planų tarifų kol kas nepadidino.

Didelės sąskaitos už energiją skatina vartotojus taupyti. Vienas iš energijos vartojimo efektyvumo didinimo principų – pirmenybę teikti toms priemonėms, kuriomis be didelių investicijų mažinamas energijos poreikis. Energijos tiekėjų taikomos švietimo ir konsultavimo priemonės formuoja tinkamus vartojimo pasirinkimus, mažina vartotojų žinių trūkumą ir didina jų informuotumą, kaip taupyti energiją ir savo išlaidas.

Liepos 10–16 d. vidutinė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 21,9 procento. Tačiau gamtinės dujos po kelių savaičių brangimo atpigo 7,2 proc., degalai mūsų šalyje pinga dvi savaites iš eilės, o biokuro kainos per savaitę sumažėjo 2 procentais.

Tiek benzinas, tiek ir dyzelinas Lietuvoje pinga dvi savaites iš eilės. Paskutinį kartą tokios tendencijos buvo užfiksuotos gegužės mėnesio pabaigoje.

Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo sistemų bei skirstomųjų tinklų operatorių įmonės pagal susitarimus, sudarytus su Energetikos ministerija, yra įsipareigojusios diegti įvairias energijos taupymo priemones ir racionaliai vartoti energiją, siekdamos energijos sutaupymo tikslų. Lietuvos energetikos agentūros atlikta analizė rodo, kad įdiegusios įvairias priemones, pernai įmonės kartu sutaupė 12,93 GWh energijos.

Lietuvos energetikos agentūros kiekvieną mėnesį kaupiami ir analizuojami aktualūs AEI plėtros statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje nuosekliai daugėja elektra varomų automobilių dalis transporto sektoriuje. O pirmąjį šių metų pusmetį įregistruotų naujų hibridinių lengvųjų automobilių skaičius aplenkė benzinu varomų automobilių įregistravimo skaičių.

Nors birželį elektra brango, liepos mėnesio pirmąją dekadą užfiksuotas elektros kainų mažėjimas: liepos 1–11 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje sudarė 0,073 Eur/kWh be PVM, arba buvo 26 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą. Šiemet vidutinė kaina buvo mažesnė tik balandį, kai siekė 0,067 Eur/kWh be PVM.

Lietuvoje pirmąkart nuo gegužės pabaigos užfiksuotas abiejų degalų rūšių vidutinių kainų sumažėjimas. Per savaitę nuo birželio 26 d. iki liepos 3 d. vidutinės degalų kainos mūsų šalyje sumažėjo labiausiai tarp lyginamų Baltijos jūros regiono valstybių: benzinas atpigo 1,2 proc., dyzelinas – 0,9 procento.

Nors birželį elektra brango, liepos mėnesio pirmosiomis dienomis užfiksuotas elektros kainų  sumažėjimas, o liepos 2 d., sekmadienį, vidutinė paros kaina buvo artima nuliui – 0,005 Eur/kWh. Tokios žemos vidutinės paros elektros kainos biržoje nebuvo nei šiais, nei praėjusiais metais.

Birželio 26 d. – liepos 2 d. vidutinė elektros kaina mūsų šalyje sumažėjo 13,3 proc., o dujų kainos pakilo 1 proc., be to, Lietuvoje didėjo tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos.

2022 metais vėjo elektrinių galia Lietuvoje viršijo reikšmingą 1000 MW ribą. Tokie pokyčiai keičia ne tik šalies energetikos sistemą, bet ir savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą. Įvertinus naujausius duomenis apie elektros gamintojų vėjo ir saulės elektrinių galias bei visą darnios energetikos plėtros pažangą savivaldybėse, Kauno r. savivaldybė pirmauja, Klaipėdos rajonas yra antroje vietoje, Birštono – trečioje, Mažeikių rajono savivaldybė pakilo į ketvirtą vietą, o Druskininkai yra penktoje vietoje.

Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės elektrinių įrengimo rinkos apžvalgos rodo, kad saulės modulių kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, vertinant bendrai, 2023 m. gegužę mažėjo, toliau didėjant saulės elektrinių paklausai. Labiausiai saulės moduliai atpigo Lietuvoje, šiek tiek pabrango Estijoje. Be to, mūsų šalyje beveik penktadaliu sumažėjo saulės elektrinių įrengimo vidutinė kaina.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2023 m. birželio 29 d. paskelbė kvietimą iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. teikti paraiškas atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms, įmonėms ir ūkininkams gauti finansavimą vėjo elektrinių iki 3MW įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti. Planuojama paskirstyti per 18 mln. eurų.

Lietuvoje, vienintelėje iš trijų Baltijos šalių, degalai brangsta trečią savaitę iš eilės. Per šį laikotarpį vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo 2–5 proc. Tačiau mūsų šalies gyventojams degalai vis dar išlieka 0,06–0,19 Eur/l pigesni nei kaimynams.

Pagal dabartinius duomenis, 2023 m. pirmojo pusmečio vidutinė elektros kaina sudaro apie 0,09 Eur/kWh be PVM ir yra apie 40 proc. mažesnė už 2022-ųjų pirmojo pusmečio vidutinę kainą.

Birželio 19–25 d. vidutinė elektros kaina mūsų šalyje sumažėjo 4,2 proc., o dujų kainos paaugo 1 proc. Vidutinės degalų kainos per šią savaitę, kaip ir ankstesnę, Lietuvoje padidėjo labiausiai, bet ir toliau išlieka mažiausios Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2023 m. birželio 22 d. paskelbė kvietimą iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. teikti paraiškas atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms (PEB), įmonėms ir ūkininkams gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti.

Pastaruosius mėnesius santykinai žemas kainas pasiekę degalai pradėjo brangti ir Lietuvoje – jų kainos kilo antrą savaitę iš eilės. Kitose Baltijos jūros regiono valstybėse kainų tendencijos buvo panašios. Tik Lenkijoje kainos nežymiai krito, o Estijoje jau visą mėnesį vidutinės degalų kainos išlieka stabilios.

Šią savaitę Nord Pool biržoje vidutinė didmeninė savaitinė elektros 1 kWh kaina buvo 0,084 Eur/kWh be PVM – tai didžiausia savaitinė elektros kaina nuo kovo mėnesio vidurio.

Viešojoje erdvėje jau prieinamas informacinis Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapis, skirtas rinkos dalyviams ir gyventojams, norintiems iš anksto įvertinti galimybes AEI elektrinių projektų vystymui ir jų ribojimus. Žemėlapį parengė Lietuvos energetikos agentūra, bendradarbiaudama su valstybės įmone Registrų centru.

Per antrąją birželio savaitę dujų kainos paaugo 27 proc., o vidutinė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 9 procentus. Taip pat pradėjo brangti degalai.  

Inžinerinius geologinius ir geotechninius jūros dugno tyrimus Baltijos jūroje atlikę tyrėjai nustatė, kad 136 km² ištirtos antrojo etapo jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijos dugno geologinė sandara yra nevienalytė, o joje aptinkami  ir silpni, ir stiprūs gruntai. Šis tyrimų etapas Lietuvos energetikos agentūros (LEA) numatytuose kompleksiniuose geologiniuose ir geofiziniuose tyrimuose buvo paskutinis, o jo rezultatų pagrindu būsimiems vystytojams pateikiamos rekomendacijos dėl poreikio atlikti detalesnius tyrimus.

Lietuvos energetikos agentūra parengė Rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų: kaip tapti atsinaujinančių išteklių energetikos bendrija, kokius reikalavimus reikia atitikti ir kokią naudą galima kurti bei kokia dalintis.

Nepriklausomi tiekėjai, nuo birželio pradžios pradėję siūlyti 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio planus, jų tarifų per praėjusią savaitę nemažino. Vidutinė didmeninė savaitinė elektros 1 kWh kaina Nord Pool biržoje buvo didžiausia nuo balandžio vidurio ir pasiekė 0,084 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, praėjusią savaitę dujų kainos sumažėjo 15 proc., tačiau vidutinė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę padidėjo 31,6 proc.

Lietuvos degalinėse vidutinė dyzelino kaina mažėja jau 13 savaičių iš eilės, tačiau benzino vidutinė kaina po 5 savaites iš eilės trukusio mažėjimo nežymiai padidėjo.

Nuo birželio 1 d. įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams nepriklausomi tiekėjai pradėjo siūlyti 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio planus. Nuo liepos mėn. nebus kompensacijų (valstybės subsidijų) buitiniams elektros vartotojams. Vartotojams šiuo metu yra palankus metas peržiūrėti savo sutartis su tiekėjais bei rinktis mažesnes elektros kainas.

2023 m. birželio 2 d. devintą kartą vykusiose elektromobilių varžybose „Ignitis ON: pažink Lietuvą!” prie starto linijos Vilniaus Gedimino prospekte pirmą kartą stojo ir viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros ekipažas. Jo tikslas buvo savo pavyzdžiu parodyti, kad elektromobiliu tikrai galima įveikti ganėtinai didelį atstumą ir skleisti visuomenei žinią apie Lietuvos energetikos agentūros įgyvendinamą jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“. 

Per paskutinę gegužės savaitę vidutinės degalų kainos keitėsi nežymiai, iki 1 proc., bet visų rūšių degalai toliau pigo tik Lietuvoje, o kitose Baltijos jūros regiono valstybėse brango.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, praėjusią savaitę dujų kainos sumažėjo 4,4 proc., vidutinė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę mažėjo 12,8 proc., dyzelinas ir benzinas toliau pinga, o biokuro kainos išlieka stabilios.

Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo labiausiai tarp Baltijos jūros regiono šalių: benzinas atpigo 20,6 proc., dyzelinas – 26,5 procento. Pernai tuo pat metu dyzelinas mūsų šalyje vidutiniškai kainavo 1,77 Eur/l, taigi, per metus atpigo vidutiniškai 0,47 Eur/l. Degalai Lietuvoje ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi fiksuotų kainų planai kinta nežymiai ir yra palankus laikas gyventojams peržiūrėti savo sutartis su tiekėjais bei rinktis mažesnes elektros kainas. Fiksuotų planų kainoms daro įtaką elektros biržos tendencijos: vidutinė savaitės elektros kaina Nord Pool biržoje yra stabili keturias savaites iš eilės – 0,08 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, tendencijos energetikos išteklių rinkose išlieka nepakitusios – kainos toliau mažėja. Dujos ir degalai pinga. Vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje mažėja jau 10 savaičių iš eilės, o benzino – 4 savaites iš eilės. Biokuro kainos praėjusią savaitę išliko stabilios ir tik nežymiai mažėjo. Lietuvoje padidėjo vidutinė elektros kaina, bet ji vis dar yra mažesnė už šių metų sausio–kovo mėnesių kainų vidurkį.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Tiek per praėjusią savaitę, tiek ir per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos daugiausiai mažėjo Lietuvoje. Vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje mažėja 10 savaičių iš eilės, o benzino – 4 savaites iš eilės.

Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės elektrinių rinkos apžvalgos rodo, kad nemažėjant saulės elektrinių įrengimo tempams, saulės modulių ir jėgainių įregimo kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje 2023 m. balandį augo. Labiausiai saulės moduliai brango Lenkijoje, gerokai mažiau – Lietuvoje. Be to, mūsų šalyje ryškiai (16,7 proc.) sumažėjo kitų saulės elektrinių komponentų kainos.

Vertinant pirmąsias dvi gegužės savaites, vidutinė elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje padidėjo, palyginti su rekordiškai maža balandžio kaina, tačiau ji vis dar yra mažesnė už šių metų sausio–kovo mėnesių vidutinę kainą.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, Baltijos jūros regiono valstybėse energetinių išteklių kainos išlieka stabilios, o nežymūs jų svyravimai rodo mažėjimo tendencijas, artėjant prie daugiamečio kainų vidurkio. Gamtinių dujų kaina, kritusi ne vieną mėnesį, išlieka gana stabili, o Europos dujų saugyklos nuosekliai pildomos kitam šildymo sezonui. Degalų kainos Lietuvos degalinėse toliau mažėja, o vidutinė didmeninė elektros mėnesio kaina biržoje mažėjo du mėnesius iš eilės.

Lietuvos degalinėse toliau mažėja degalų kainos ir mūsų šalyje jos išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Tiek per praėjusią savaitę, tiek ir per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos daugiausiai sumažėjo Lietuvoje.

Du pavasario mėnesius kritusi elektros rinkos kaina vis dar yra seniai nematytose žemumose ir išlieka mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės, tačiau pirmąjį gegužės dešimtadienį elektros energija Nord Pool biržoje brango.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, energetinių išteklių kainos toliau krenta, tačiau, stebint ateities sandorius, matyti, kad rinkos dalyviai tikisi kainų kilimo šaltuoju metų laikotarpiu. Gamtinių dujų kaina nuo vasario pabaigos išlieka mažesnė nei 50 Eur/MWh, o jos mažėjimo tendencija tiek Europos, tiek Lietuvos prekybos zonose stebima jau daugiau nei 6 mėnesius. Vidutinė didmeninė elektros energijos mėnesio kaina Nord Pool biržoje mažėjo du mėnesius iš eilės ir dabar yra mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Per praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,38 Eur/l ir toliau išlieka mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekia 1,40 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos per pastarąją savaitę rinkoje sumažėjo 2,5 proc., Lietuvoje vidutinė elektros kaina tuo metu padidėjo 6 procentus. Elektros kainų augimui įtakos galėjo turėti 27 proc. mažėjusi elektros gamyba vėjo elektrinėse ir mažesnė Latvijos hidroelektrinių generacija. Biokuro kainos antrą savaitę iš eilės nežymiai augo.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Per praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo nuo 1,44 Eur/l iki 1,42 Eur/l ir toliau išlieka mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekia 1,43 Eur/l. Prieš dvi savaites pirmą kartą nuo 2021-ųjų rudens vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje nukrito žemiau už vidutinę kainą Lenkijoje.

Jeigu elektros kainos biržoje per paskutines balandžio dienas išliks panašaus lygio kaip pastarosiomis dienomis, šio mėnesio vidutinė kaina bus mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės. Sušilus orams, mažėjant elektros energijos poreikiui ir didėjant generacijai, elektros kainos krito visame Baltijos jūros regione.

Po šuolio nukritusios degalų ir elektros kainos suteikia galimybių taupyti kelionių išlaidas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju 2022-ųjų ketvirčiu, labai sumažėjo išlaidos degalams, reikalingiems nuvažiuoti 100 kilometrų. Mažiausios išlaidos kelionei reikalingos važiuojant elektromobiliu.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, energetikos išteklių kainos toliau svyruoja, bet išlieka žemame lygyje. Dujų kainos per praėjusią savaitę sumažėjo, o vidutinės elektros ir biokuro kainos kilo.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,44 Eur/l ir pirmą kartą nuo 2021-ųjų rudens buvo mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekė 1,45 Eur/l.

Vidutinė savaitės elektros energijos kaina rinkoje balandžio 11–18 d. siekė 0,043 Eur/kWh ir tai buvo mažiausia vidutinė savaitės kaina nuo 2021-ųjų balandžio vidurio. Sušilus orams, elektros kainos krito visame regione, mažėjant elektros energijos poreikiui ir didėjant generacijai.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, energijos išteklių rinkos išlieka ramios ir kainos toliau mažėja, o jų svyravimai nežymūs. Gamtinės dujos vėl pinga po vieną savaitę stebėto brangimo. Dujų saugyklų užpildymo lygis kasdien didėja. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per šventinę savaitę sumažėjo net 52 procentus. O biokuras, baigiantis šildymo sezonui, nuosekliai pinga.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija kviečia įmones dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros parengto techninės specifikacijos projekto papildomam inžineriniam tyrimui, kuris turėtų padėti nustatyti Lietuvos teritorijoje Baltijos jūros dugne identifikuoto linijinio objekto trajektoriją ir, esant galimybei, jo kilmę. Šios konsultacijos tikslas – pasirengti mažos vertės viešajam pirkimui ir įsigyti geriausiai poreikius atitinkančias paslaugas.

Kovo pabaiga ir balandžio pradžia buvo vėsi, o orai permainingi, kaip ir padėtis energijos išteklių rinkose. Gamtinių dujų kainos per praėjusią savaitę pakilo 7 proc., biokuro – apie 3 proc., o vidutinė elektros kaina Lietuvoje per tą laikotarpį padidėjo 32,4 procento. Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, benzinas taip pat brango visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Tuo metu dyzelinas pigo.

Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,46 Eur/l ir yra 0,07 Eur/l yra mažesnė už benzino vidutinę kainą, kuri dabar sudaro 1,53 Eur/l. Mūsų šalies degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Naftą eksportuojančių šalių aljansui paskelbus apie mažinamas naftos gavybos apimtis, rinkose prognozuojamas galimas naftos produktų brangimas. Biržose žaliavos kainos kelias dienas kilo ir padidėjo apie 6 procentus.

2022 metais, palyginti su 2021-aisias, Lietuvoje reikšmingai išaugo saulės modulių kainos ir padidėjo saulės elektrinių įrengimo bendroji kaina, bet saulės elektrinių įrengimo augimo tempai Lietuvoje buvo rekordiniai. Saulės elektrinių įrengimo vidutinė kaina Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo nežymiai mažesnė, nei 2022 m. vidutinė kaina.

Kovui baigiantis, energijos išteklių rinkos išlieka ramios, o kainos laikosi santykinai žemame lygyje ir toliau mažėja. Dujų kainos per paskutinę kovo savaitę nukrito dar 1,5 procento. Lietuvos energetikos  agentūros ekspertų duomenimis, mūsų šalyje pirmą kartą nuo 2022-ųjų rugpjūčio mėnesio dyzelinas, kaip įprasta, kainuoja pigiau nei benzinas. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 procentus.

Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,48 Eur/l ir dabar pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio pabaigos yra mažesnė už benzino vidutinę kainą (1,52 Eur/l). Mūsų šalies degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Kaip sumaniai valdyti įmonės energetines sąnaudas ir siekti tvarių sprendimų? Atsakymų į šį klausimą ieškojo Klaipėdoje vykusio seminaro „Energetinis efektyvumas pramonėje“ dalyviai, kuriems pristatytas naujas interaktyvus įrankis – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos užsakymu kuriama interaktyvi energetikos duomenų platforma, kurioje bus galima vykdyti įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir jų rodiklių pažangos stebėseną. 

Elektros kainos rinkoje toliau krenta, mažėjant energijos poreikiui ir didėjant jos generacijai. Kovo 1–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje, palyginti su vasario vidutine kaina, sumažėjo 23 proc. – iki 0,088 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos ir toliau mažėja: per aptariamą laikotarpį jos nukrito 2 proc. Dyzelinas Lietuvoje pinga. Vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,51 Eur/l ir susilygino su vidutine benzino kaina. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 33,3 proc. Biokuras ir toliau pinga.

Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,51 Eur/l ir susilygino su benzino vidutine kaina. Prognozuojama, kad degalinėse kainoms toliau mažėjant, dyzelinas vėl taps pigesnis už benziną, kaip buvo įprasta. Lietuvos mažmeninėje rinkoje degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Nuo šių metų pradžios didmeninės elektros kainos yra santykinai žemos ir tebekrenta, mažėjant elektros poreikiui bei didėjant generacijai vėjo, saulės ir hidroelektrinėse. Kovo 1-21 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje, palyginti su vasario vidutine kaina, sumažėjo dar 12 proc. – iki 0,101 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos gyventojai, potencialūs vystytojai ir kitos suinteresuotos institucijos jau gali susipažinti su jūrinio vėjo elektrinių poveikio aplinkai ataskaita: jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimas ir eksploatacija Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Viešo supažindinimo metu kviečiama teikti pasiūlymus.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, per savaitę vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos jūros regione sumažėjo vidutiniškai 22 proc., dujų kainos rinkose krito 1 proc. Lietuvos degalinėse dyzelino ir benzino kainos priartėjo viena prie kitos, o biokuras vėl pigo.

Mažmeninėje rinkoje dyzelino kaina šią savaitę toliau mažėjo ir priartėjo prie benzino kainos. Galima tikėtis, kad artimiausiu metu šalies degalinėse dyzelinas, kaip buvo nuo seno įprasta, vėl taps pigesnis už benziną. Kai kuriose degalinėse šią savaitę degalų kainos jau susilygino.

Lietuvos energetikos agentūra pagal pateiktas paraiškas suskaičiavo, kad gyventojai ir darbdaviai iki šių metų pabaigos planuoja įsirengti daugiau kaip 3 450 privačių elektromobilių įkrovimo prieigų individualiuose namuose, soduose, privačiose automobilių parkavimo vietose daugiabučių namų kiemuose, garažuose bei darbovietėse darbuotojų reikmėms.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos per praėjusią savaitę nukrito dar 8,5 proc. ir toliau mažėja. Bet biokuro pigimo laikotarpis baigėsi ir kainos jau kilo. Atšalus orams, vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos jūros regione per savaitę padidėjo vidutiniškai 14,4 procento. Bet Lietuvoje permainingi orai „prigamino“ įspūdingą kiekį žaliosios elektros: vėjo ir saulės elektrinėse sugeneruota beveik trečdalis šalies elektros energijos poreikio – 29 procentus.

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos naftos produktų embargo pradžios, Baltijos jūros regiono valstybėse vidutinės dyzelino kainos toliau mažėja, taip ir nesukėlusios šoko rinkose. Tuo metu benzinas vos pastebimai brangsta. Vidutinės tiek dyzelino, tiek ir benzino kainos išlieka panašios į buvusias prieš metus.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos ir toliau mažėja: per aptariamą laikotarpį nukrito 8 proc. ir nesiekia 50 Eur/MWh ribos. Dyzelinas Lietuvoje pinga jau keturias savaites iš eilės, benzino kainos po laikino augimo ir vėl krenta bei yra 2,1 proc. mažesnės nei buvo lygiai prieš metus. Tačiau vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos jūros regione per savaitę padidėjo vidutiniškai 10,5 procento, tačiau Lietuvoje išlieka panašiame kainų lygyje: nuo sausio mėnesio vidutinės savaitės kainos svyruoja nuo 98 iki 130 Eur/MWh.

Baltijos jūros regione vidutinės benzino ir dyzelino kainos toliau mažėja bei išlieka panašios į buvusias prieš metus. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje praėjusią savaitę degalai kainavo pigiausiai Baltijos šalyse.

Didmeninės elektros energijos kainos šiemet vasarį, palyginti su pernai gruodžio vidurkiu, yra daugiau nei du kartus mažesnės. Todėl nepriklausomi elektros energijos tiekėjai buitiniams vartotojams taip pat siūlo mažesnius fiksuotų planų tarifus.

Gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja: 2023 m. vasario 17–23 d. jos krito 2,6 procento. Svarbu tai, kad šią žiemą ES dujų saugyklų užpildymas išlieka didelis ir toks prognozuojamas iki pat šildymo sezono pabaigos. Biokuras jau atpigo iki prieš metus buvusio lygio, o vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos regione per savaitę sumažėjo vidutiniškai 5,1 procento. Dyzelinas Lietuvoje pinga jau tris savaites iš eilės, tačiau benzinas vėl brangsta.

Degalų rinka Baltijos regione išlieka rami praėjus metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos yra panašios į buvusias prieš metus ir toliau mažėja. Naujausi duomenys rodo, kad degalų kainos Lietuvoje praėjusią savaitę išliko mažiausios Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra ragina gyventojus ir darbdavius suskubti teikti paraiškas finansavimui gauti ir neatidėliojant įsirengti elektromobilių įkrovimo prieigas individualiuose namuose, soduose, privačiose automobilių parkavimo vietose daugiabučių namų kiemuose, garažuose bei darbovietėse darbuotojų reikmėms. Pirmasis kvietimų gyventojams ir darbovietėms teikti paraiškas etapas baigsis iki 2023 m. vasario 28 d. Daugiabučių namų administratoriai, bendrijos ar įgaliotieji asmenys paraiškas gali teikti iki kovo 31 dienos. Bet nesuskubusiems pateikti paraiškų šiuo metu, bus suteikta nauja galimybė: antrasis kvietimų etapas visoms pareiškėjų grupėms bus paskelbtas 2023 m. gegužės pabaigoje ir tęsis pusę metų, o trečiasis etapas – 2024 metais.

Išliekantys šilti šios žiemos orai toliau mažina energijos poreikį ir leidžia kaupti visų energijos resursų atsargas, dėl to mažėja didmeninės elektros energijos kainos, kurios išlieka palyginti žemos. Taip pat toliau mažinamos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų buitiniams vartotojams siūlomos fiksuotų planų kainos.

Nuo vasario 5 d. įsigaliojęs Rusijos naftos produktų importo embargas nesukrėtė degalų rinkos Baltijos jūros regione: kainos išliko palyginti žemos, panašios į buvusias prieš metus, ir toliau mažėjo. Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje ne tik nepadidėjo, priešingai – naujausi duomenys rodo, kad jos krito jau antrą savaitę iš eilės ir toliau yra mažiausios Baltijos šalyse.

Palankūs, šilti šios žiemos orai, leidę sukaupti pakankamas dujų, biokuro ir kitų energijos resursų atsargas, toliau mažina energijos poreikį. Tai daro įtaką didmeninių elektros energijos kainų lygiui, kuris išlieka palyginti žemas ir didina konkurenciją elektros tiekimo rinkoje. Buitiniams vartotojams siūlomos Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų fiksuotų planų kainos toliau mažinamos.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, praėjusią savaitę dujų kainos ir toliau mažėjo, per aptariamą laikotarpį nukritusios 5,5 proc., bet vidutinė elektros kaina visame Baltijos jūros regione per savaitę padidėjo vidutiniškai 26,5 procento. Tris savaites augusios vidutinės degalų kainos mūsų šalyje vasario 3–9 d. pradėjo mažėti. Lietuvoje parduodami degalai išlieka pigiausi Baltijos šalyse: benzino vidutinė kaina siekia 1,511 Eur/l, dyzelino – 1,671 Eur/l.

Europos Sąjungos ir Vakarų šalių pritaikytos sankcijos Rusijai ir vasario 5 d. įsigaliojęs Rusijos naftos produktų importo embargas beveik nepaveikė mažmeninių benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje. Nors rinkų analitikai prognozavo, kad dyzelino kainos šiek tiek augs, bet naujausi duomenys rodo, kad kainos mažėjo. Dyzelinas mūsų šalyje šiuo metu išlieka 0,20 euro už litrą brangesnis nei 2022 m. sausį, o benzino kainos yra panašios į buvusias prieš metus. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje ir toliau yra mažiausios Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama sustiprinti Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą žaliosios energijos sektoriuje, prisijungia prie tarptautinio BOWE2H projekto ir kviečia dalyvauti nemokamame įžanginiame šio projekto renginyje, kuris įvyks 2023 m. vasario 14 d. Norint minėtame renginyje dalyvauti – būtina išankstinė registracija.

Tebesitęsianti šilta žiema toliau mažina energijos poreikį, o sumažėjusios didmeninės elektros energijos kainos didina konkurenciją elektros tiekimo rinkoje ir daro įtaką nepriklausomų elektros tiekėjų kainoms. Per 2023 m. sausį, palyginti su 2022 m. gruodžio mėnesio vidurkiu, didmeninės elektros rinkos kainos sumažėjo daugiau nei du kartus. O nuo šių metų pradžios buitiniams vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina mažėjo 20–34 procentus. Vis daugiau tiekėjų siūlomų planų kainų yra mažesnės, nei valstybės 2023 m. pirmajam pusmečiui nustatyta žemutinė kompensacijos riba – 0,285 Eur/kWh.

Baltijos jūros regione išlieka energijos kainų mažėjimo tendencijos. Dujų kainos sausio 27 d. – vasario 2 d. toliau nuosekliai mažėja ir nukrito 8,7 procento. Vidutinė elektros kaina per praėjusią savaitę vėl mažėjo po vienos savaitės augimo: ji krito vidutiniškai 29 proc. visame Baltijos jūros regione. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,524 Eur/l, dyzelinas – 1,692 Eur/l).

Vidutinė savaitės elektros kaina nagrinėjamą savaitę vėl mažėjo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje kaina siekė 98,4 Eur/MWh ir buvo 32,7 proc. mažesnė, nei ankstesnę savaitę, kai siekė 146,1 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinės degalų kainos 2023 m. sausio 23–30 dienomis visose lyginamose valstybėse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje) didėjo 0,3–2,2 proc., išskyrus Vokietiją, kurioje dyzelinas nežymiai atpigo (0,1 proc.).

Lietuvoje degalai ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nors praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo: benzinas pabrango vidutiniškai 1,9 proc., dyzelinas – 1,6 procento.

Elektros kainos Nord Pool biržoje visą 2023 m. sausį išliko žemos ir toliau darė įtaką nepriklausomų elektros tiekėjų sprendimui mažinti buitiniams vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus. Per šių metų sausį fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina sumažėjo 20–27 procentais.

Dujų kainos 2023 m. sausio 20–26 d. toliau mažėjo (3 proc.) ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 66,5 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprasta orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose. Vidutinė elektros kaina antrą savaitę iš eilės augo vidutiniškai apie 66 proc. visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje elektros kaina siekė 146,1 Eur/MWh ir buvo 82,1 proc. didesnė nei praėjusią savaitę. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,496 Eur/l, dyzelinas – 1,666 Eur/l).

Vidutinės degalų kainos sausio 16–23 dienomis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje, išskyrus Lenkiją, padidėjo 0,8–1,7 procento. Pigiausi degalai Baltijos šalyse ir toliau išlieka Lietuvoje, o pastaruoju metu jų kainos mūsų šalyje pakilo mažiausiai.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje didėjo nedaug: benzinas brango 0,8 proc. (0,012 Eur/l), dyzelinas – 0,8 proc. (0,013 Eur/l).

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje didėja antrą savaitę iš eilės. Per šį laikotarpį degalai pabrango 0,02 Eur/l. Degalų brangimas prasidėjo nuo šių metų sausio 9 d., pasibaigus vidutinių degalų kainų mažėjimo laikotarpiui, kuris Lietuvoje tęsėsi 11 savaičių – nuo 2022 m. lapkričio mėnesio.

Pagrindinė elektros energijos tiekimo rinkos naujiena šią savaitę – konkurencija tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, mažinant buitiniams vartotojams siūlomas fiksuotas elektros energijos kainas. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlomų planų su fiksuota elektros energijos kaina 1 kWh kainas, palyginti su praėjusia savaite, sumažino 3–15 procentų. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, buitiniams vartotojams šiuo metu siūlomi du nepriklausomų tiekėjų planai su fiksuotu tarifu, mažesniu už valstybės nustatytą kompensavimo žemutinę ribą, kuri 2023 m. pirmajam pusmečiui yra 0,28 Eur/kWh.

Nustatyta, kad dujų kainos trečiąją 2023 m. sausio savaitę (sausio 13–19 d.) mažėjo 11,5 proc. ir kainavo – 60,8 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprastai orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje, tačiau pastebimas neryškus degalų brangimas.

2023 m. sausio mėnesį visi nepriklausomi tiekėjai rekordiškai sumažino siūlomų planų su fiksuota elektros energijos kaina 1 kWh kainas, lyginant su 2022 m. gruodžio pabaigos kainomis. Lyginant su gruodžio mėnesiu, sausį garantinio tiekimo kaina (vienos ir dviejų laiko zonų) vidutiniškai padidėjo 8,6 procento.

Dujų kainos antrąją sausio savaitę (sausio 6–12 d.) vėl mažėjo 5 proc. ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 69,72 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprastai orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose.

Vidutinė elektros kaina, po trijų savaičių mažėjimo, augo vidutiniškai apie 20 proc. visame Baltijos jūros regione. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,480 Eur/l, dyzelinas – 1,645 Eur/l).

Lietuva 2021 m. suvartojo 66,6 TWh energijos. Šis kiekis kasmet auga, nors Europos Komisijai esame įsipareigoję iki 2030 m. sumažinti metinį energijos vartojimą 20 proc. Tai yra tiek, kiek energijos centralizuotam šilumos tiekimui Vilnius suvartoja per 5 metus. Energijos vartojimo mažinimo tikslas keliamas visiems sektoriams – gyventojams, verslui, viešajam sektoriui.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vertinimu, pagrindinis būdas viešajam sektoriui sumažinti suvartojamą energiją padidinant energetinį efektyvumą ir tausiau naudojant energiją – pastatų modernizavimas.

Lietuvoje elektros ir dujų kainos pastarąją savaitę sumažėjo atitinkamai 27 proc. ir 11 proc. bei pasiekė seniai nematytas žemumas. Taip pat mažėjo ir degalų kainos.

2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir regione vyravusios mažos elektros kainos persikėlė ir į 2023 metus. Paskutinę 2022 metų dieną, nakties metu, kelias valandas net buvo fiksuotos minusinės elektros kainos.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius nuo 2022 m. gruodžio 26 d. iki 2023 m. sausio 2 dienos.

Baltijos šalyse degalai vėl yra pigiausi Lietuvoje. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje šiuo metu yra tik apie 6 proc. didesnės už vidutines kainas Lenkijoje.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,483 Eur/l) nuo rugpjūčio mėn. pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,651 Eur/l).

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. gruodžio 19–26 dienomis.

Dėl neįprastai atšilusių orų visoje Europoje, mažesnio suvartojimo šventiniu laikotarpiu ir išaugusios vėjo elektrinių gamybos, elektros ir dujų kainos Lietuvoje sumažėjo 54 proc. ir 23 proc. Taip pat toliau mažėjo ir degalų kainos.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. gruodžio 12–19 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo 0,5–3,5 proc. (0,007–0,059 Eur/l) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Vokietiją, kurioje benzinas pabrango 0,9 proc. (0,016 Eur/l).

Baltijos šalyse benzinas ir toliau yra pigiausias Lietuvoje, dyzelinas, kaip ir praėjusią savaitę – Latvijoje. Gruodžio mėn. (iki 19 d.) benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,11 Eur/l, dyzelino – 0,12 Eur/l.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,508 Eur/l) nuo rugpjūčio mėn. pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,664 Eur/l).