projekto rezultatai

Įdarbinusi gausų atsinaujinančių energijos išteklių potencialą ir naudodama jį 100 proc. elektros gamybai, taip pat turėdama lanksčius gamybos pajėgumus ir tvirtas jungtis su kaimyninėmis ES šalimis, Lietuva jau iki šio dešimtmečio pabaigos galės tapti elektros eksportuotoja.

Pristatymas „Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo
studijos parengimas: 2030 metų modeliavimo rezultatai“

Tai rodo rengiamos modeliavimo studijos LT100 ką tik užbaigtas vienas iš etapų – 2030 m. Lietuvos elektros tinklo modeliavimas. Rengiantis Lietuvos energetikos sistemos transformacijai, studiją LT100 atlieka Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir JAV Energetikos departamento Nacionalinė atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL), įgyvendinant Energetikos ministerijos inicijuotą susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.

„Lietuva atlieka sinchronizacijos su Europos elektros tinklais baigiamuosius darbus ir atnaujina Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, daugiausia dėmesio skirdama tikslui savarankiškai apsirūpinti energija, užtikrinant saugumą, ekologiją ir energijos prieinamumą. Bendradarbiavimas su lyderiaujančia JAV institucija, NREL, užtikrina optimalų ir mokslu pagrįstą politikos pasirinkimą, Lietuvai siekiant tapti saugia, energiją eksportuojančia šalimi“, – sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Siekiant subalansuoti greitą Lietuvos energetikos sistemos perėjimą prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, būtina atlikti energetikos sistemos analizę. LEA bendradarbiaujant su NREL, bus sukurtas duomenimis grįstas modelis, kuris politinius sprendimus priimančioms institucijoms pasiūlys palankiausius energetikos sistemos transformacijos modelius“, – teigia LEA direktorė Agnė Bagočiutė.

Įvertinus modeliavimo rezultatus, bus pasirinkti sprendimai, kurie padės Lietuvai mažinti elektros importą, tapti elektros eksportuotoja ir suvaldyti kainų šuolius, lengvinant energijos kainų naštą verslui ir gyventojams.

Ką tik užbaigtame modeliavimo etape pagrindinis dėmesys skiriamas būsimai elektros sistemos veiklai. Sumodeliuoti penki galimi scenarijai, kurių kiekvienas numato, kaip Lietuvai iki 2030 m. pasiekti 100 proc. atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) naudojimą elektros gamybai.

Elektros generacijos, energijos kaupimo ir perdavimo pajėgumų išplėtimo scenarijai yra pagrįsti ilgalaikiais tinklų operatorių planais ir rinkos specialistų tyrimais. Taip pat vertintas potencialus vandenilio poreikis pramonės ir transporto sektoriuose bei elektros energijos poreikis Lietuvoje pagamintam vandeniliui iki 2030 metų.

Pagrindinėse Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo scenarijų iki 2030 m. išvadose sakoma, kad esant dabartiniams tikslams, Lietuva, pasiekusi 100 proc. AEI panaudojimo elektros energijos gamybai, gali tapti elektros energijos eksportuotoja.

Išaugusi vietinė, ypač AEI, generacija jau dabar leidžia Lietuvai mažinti elektros importą: 2024 m. per pirmuosius keturis mėnesius buvo importuota 40,7 proc., palyginimui, 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu importuota apie 63,5 proc., 2023 m. tais pačiais mėnesiais – 57,3 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos.

Didėjant vietinei gamybai, elektros kainos mažėja. 2024 m. prasidėjo itin aukštomis elektros kainomis, tačiau nuo sausio vidurio dėl didesnės AEI generacijos regione ir mažesnių gamtinių dujų kainų fiksuotos žemesnės elektros energijos kainos nei atitinkamu laikotarpiu pernai ir užpernai: kainų vidurkis šiemet sausį-balandį siekė 79 Eur/MWh, 2023 m. – 93 Eur/MWh, 2022 m. – 137 Eur/MWh.

Prognozuojama, kad 2030 m. vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, bus apie 55 Eur/MWh – apie 30 proc. mažesnė nei dabar, 40 proc. mažesnė nei 2023 m. ir net 2,5 karto mažesnė nei 2022 metais.

Atsižvelgiant į AEI prigimtį, prognozuojama, kad didžiąją metų dalį vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje gerokai viršys elektros vartojimo poreikį ir galimybes ją kaupti. Tada šalis galės eksportuoti elektros perteklių – dažniausiai didžioji dalis elektros bus eksportuojama per Lenkiją ir Latviją.

Tačiau bus ir tokių laikotarpių, kai dėl klimatinių sąlygų saulės ir sausumos vėjo elektrinės pagamins nepakankamai elektros Lietuvos vartojimo poreikiams patenkinti, ypač sausio–vasario mėnesiais. Tokiu atveju pagrindinė elektros importo šalis, kaip prognozuojama, bus Švedija.

Modeliavimo rezultatai rodo, kad vėjo ir saulės energijos ištekliai Lietuvoje yra gerai suderinami. Tai reiškia, kad artimiausiu metu mūsų šaliai nereikės kurti sezoninių elektros energijos kaupimo pajėgumų.

Elektros jungtys su kaimyninėmis šalimis bus pagrindinis veiksnys, siekiant subalansuoti nepastovios gamybos iš AEI laikotarpius. Esant nepakankamiems jungčių pralaidumams, įvykus avarijoms arba jungčių remonto metu, atsiradus elektros pertekliui, gali prireikti riboti elektros gamybos iš AEI apimtis. Kitu atveju, atsiradus elektros trūkumui, kurio negalima patenkinti vietine gamyba arba importu, gali tekti įjungti nuosavus, gamtinėmis dujomis kūrenamus, elektros gamybos pajėgumus.

Įgyvendinant LT100, bendros LEA ir NREL darbo grupės, pasitelkdamos mokslo sektoriaus žinias ir naujausius modeliavimo įrankius, toliau modeliuos galimus Lietuvos energetikos sistemos transformacijos scenarijus 2040 m. ir 2050 m., taip pat bus įvertintas būtinų investicijų poreikis, AEI naudojimo poveikis elektros tinklų veikimui, vandenilio gamybos ir naudojimo sistemos plėtrai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, oro kokybei ir žmonių sveikatai.

Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo iki 2030 m. duomenys jau įtraukti į atnaujinamos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą.

Daugiau informacijos apie pagrindinius tarpinius trumpalaikio Lietuvos elektros tinklo modeliavimo iki 2030 m. rezultatus paskelbta The Lithuania 100% Renewable Energy Study | International Activities | NREL.

Energetikos ministerijos, viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros ir šalies energetikos sektoriaus įmonių bei asocijuotų struktūrų atstovai šią savaitę surengė darbinius susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos atstovais, atvykusiais darbo vizito į Vilnių. Kuriamas mūsų šalies energetikos sistemos transformacijos modelis, kuris numatys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc. suvartojamos elektros energijos šalyje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modeliavimas atliekamas įgyvendinant Energetikos ministerijos inicijuotą Lietuvos energetikos agentūros ir JAV Energetikos departamento Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (angl. National Renewable Energy Laboratory, NREL) susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.

„Lietuva siekia užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą bei jos transformaciją, pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Netolimoje ateityje numatomas dvigubai didesnis elektros energijos poreikis, o pasigaminti jai naudosime atsinaujinančius energijos išteklius. Sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leido sumažinti elektros importą nuo 65 proc. prieš trejus metus iki 52 proc. pernai. Tai mažina šalies priklausomybę nuo energijos išteklių užsienio rinkų, be to, vietinė energijos gamyba užtikrina stabilesnes bei mažesnes elektros kainas verslui ir gyventojams, nes kuo daugiau elektros pasigaminame patys – tuo elektra mums pigesnė, –  sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė. – Jeigu Lietuva pasieks šių tikslų, kurie yra nustatyti Vyriausybės ir Energetikos ministerijos, tai jau 2030 m. tikrai galės pati apsirūpinti energija. Pagrindinis iššūkis – subalansuoti šalies energetinės sistemos spartų perėjimą prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Todėl būtina atlikti sistemos analizę ir politinius sprendimus priimančioms institucijoms pasiūlyti galimus transformacijos modelius“.

Bendros NREL ir LEA darbo grupės vykdo elektros sektoriaus perėjimo prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo plėtros scenarijų modeliavimą. Numatyta iki 2026 m. vidurio parengti Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją LT100, grįstą aukščiausia ekspertine kvalifikacija bei duomenimis ir atliekama pasitelkiant mokslo sektoriaus žinias bei naujausius modeliavimo įrankius. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos bus sumodeliuoti galimi energetikos sistemos transformacijos scenarijai 2030 m., 2040 m., 2050 m. ir įvertintos būtinos investicijos.

Taip pat bus atlikta skirstymo tinklo ir jo plėtros analizė, įvertinta vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos bei panaudojimo perspektyva, AEI plėtros įtaka šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms, oro kokybei ir žmonių sveikatai.

Vilniuje surengtuose darbo susitikimuose aptarti per pastarąjį pusmetį atlikti darbai ir pasiekta pažanga bei suplanuotos artimiausios užduotys. LT100 tikslai pristatyti Energetikos ministerijai, šalies energetikos sektoriaus įmonėms, asocijuotoms struktūroms ir Lietuvos žiniasklaidai.

Pristatymuose dalyvavo Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto TSPMI, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos saulės energetikos asociacijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos atstovai. Taip pat surengti susitikimai su AB „Amber Grid“, AB „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“), AB „Orlen Lietuva“, AB EPSO-G, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Evecon“, UAB „Inbalance grid“ ir kitų energetikos sektoriaus įmonių atstovais.

Atlikus visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą, modeliuojami pagrindiniai energetikos transformacijos scenarijai taps pagrindu patikslinti energetikos srities strateginius planavimo dokumentus, taip pat leis tyrimų duomenimis bei rezultatais pagrįsti Energetikos ministerijos ruošiamą atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS).

Strateginiai Lietuvos energetikos tikslai – energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas ir apsirūpinimas energijos ištekliais iki 2050 m., perėjimas efektyviausiu būdu prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Energetikos sistemos transformacija suteiks naujų galimybių pramonės augimui, taip pat užtikrins energijos prieinamumą verslui ir gyventojams prieinamomis kainomis bei didins energijos eksporto regionui galimybes.

Modeliavimo studija rengiama įgyvendinant Energetikos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Energetikos departamento 2022 m. liepos 7 d. Memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje remiant Lietuvos energetinį saugumą ir jos kelią į neutralaus poveikio klimatui energetikos sektorių iki 2050 m.

Lietuvos energetikos agentūros ir NREL bendradarbiavimu įgyvendinamas Vyriausybės programoje numatytas siekis plėtoti transatlantinį energetinį dialogą, stiprinti projektinį bendradarbiavimą su JAV analitiniais centrais energetinio saugumo srityje.

Lietuvos energetikos agentūra kartu su JAV Energetikos departamentui pavaldžia Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) pradeda kurti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos modelį, kuris numatys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus Lietuvai pereinant prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos gamybos. Modelis kuriamas įgyvendinant šių institucijų 2022 m. spalio 31 d. pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.

Pagal bendradarbiavimo susitarimą iki 2026 m. vidurio numatyta parengti Lietuvos energetikos sektoriaus modeliavimo studiją. Šios studijos tikslas – atlikus visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą, pateikti pasiūlymus ir parengti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos modelį, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad Lietuvoje 100 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Modeliavimo studijos rezultatai bus įvairių energetinių modelių rinkinys, sudarysiantis bendrą Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modelį. Naudojantis sukurtu modeliu, bus modeliuojami pagrindiniai energetikos transformacijos scenarijai. Modeliavimo studija taps pagrindu atnaujinti ir patikslinti energetikos srities strateginius planavimo dokumentus.

Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos modelio kūrime dalyvaus ir Lietuvos energetikos įmonių atstovai. Šiam tikslui iš agentūros, NREL, Energetikos ministerijos bei energetikos įmonių atstovų sudarytos darbo grupės, kurios pradeda veiklą šią savaitę. Ateityje, atlikus būtinus parengiamuosius darbus, į modelio kūrimą ir atitinkamai studijos rengimą bus įtraukti ir socialinių ekonominių partnerių atstovai.

Modeliavimo studija rengiama įgyvendinant Energetikos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Energetikos departamento 2022 m. liepos 7 d. Memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje remiant Lietuvos energetinį saugumą ir jos kelią į neutralaus poveikio klimatui energetikos sektorių iki 2050 m.

Lietuvos energetikos agentūros ir NREL bendradarbiavimu įgyvendinamas Vyriausybės programoje numatytas siekis plėtoti transatlantinį energetinį dialogą, stiprinti projektinį bendradarbiavimą su JAV analitiniais centrais energetinio saugumo srityje.

Planuojama, kad modeliavimo studijos parengimas ir atitinkamai modelio sukūrimas bus finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšomis.

Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros ir energetikos įmonių atstovų delegacija, vadovaujama energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, su darbo vizitu lankėsi JAV Nacionalinėje atsinaujinančios energetikos laboratorijoje (NREL). Vizito metu Lietuvos ir NREL atstovai aptarė bei suderino artimiausio pusmečio bendradarbiavimo tikslus ir siekiamus rezultatus bei jų įgyvendinimo terminus, rengiant Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją.

Modeliavimo studija rengiama įgyvendinant Lietuvos energetikos agentūros ir NREL pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje. Tikslas – atlikus visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą, parengti mūsų šalies energetikos sistemos transformacijos modelį ir pateikti pasiūlymus, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc. suvartojamos elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Energetikos sistemos modeliavimo studijos rezultatai bus įvairių energetinių modelių rinkinys, sudarysiantis bendrą Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modelį. Naudojantis juo, bus modeliuojami pagrindiniai energetikos transformacijos scenarijai. Modeliavimo studija taps pagrindu atnaujinti ir patikslinti energetikos srities strateginius planavimo dokumentus.

Lietuvos delegacijos darbo vizito JAV metu surengtuose susitikimuose aptarti rengiantis modeliavimui jau atlikti parengiamieji darbai ir strategijos modeliavimo progresas, įvertinti skirtingų Lietuvos energetikos sričių poreikiai bei laukiami rezultatai, identifikuoti modeliavimui būtinų duomenų rinkiniai, apžvelgti ankstesni Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros vertinimai, į kuriuos bus atsižvelgta rengiant modeliavimo studiją ir parengti pirmieji modeliavimui reikalingi duomenų rinkiniai. Taip pat susitikimuose pristatyti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) atnaujinimo tikslai ir suderintas modeliavimo studijos indėlis į NENS atnaujinimą.

Lietuvos atstovai vizito metu buvo išsamiau supažindinti su pažangiausios JAV atsinaujinančių energijos išteklių laboratorijos NREL veikla ir visa projekto komanda bei su AEI integracijos į elektros tinklą metodais ir vandenilio energetikos tyrimų kryptimis.

Siekiant bendro rezultato, artimiausiu metu šalys toliau dalinsis duomenimis ir kurs duomenų apsikeitimui ir modeliavimui būtinus įrankius, atliks vertinimą bei analizę ir plėtos galimus scenarijus, kurių pagrindu bus modeliuojamas Lietuvos perėjimas prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijos gamybai.

Planuojama, kad 2024 m. vasario mėnesį bus pateikti pirmieji tarpiniai Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo rezultatai, kurių pagrindu bus vertinami pasiūlymai energetikos srities strateginių dokumentų atnaujinimui.

2022 m. spalio 31 d. Lietuvos energetikos agentūra su JAV Energetikos departamentui pavaldžia Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje. Susitarimas pasirašytas įgyvendinant š. m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos su JAV Energetikos departamentu pasirašytą Memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje remiant Lietuvos energetinį saugumą ir jos kelią į neutralaus poveikio klimatui energetikos sektorių iki 2050 m.

Lietuvos energetikos agentūra kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija per artimiausius kelerius metus kartu atliks visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą ir parengs studiją, kurioje bus pasiūlyta, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe.

Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, bus pasiūlyti scenarijai, numatantys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus pasiekti, kad Lietuvoje 100 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

„NREL džiaugiasi pirmuoju tokio pobūdžio bendradarbiavimu su Lietuvos energetikos agentūra“, – sakė NREL direktorius Martin Keller. „Ši studija išnaudos visas laboratorijos ekspertines žinias, kad atrastumėme reikiamą kelią, inovacijas ir poveikį, kad Lietuvoje būtų pasiektas tikslas naudoti 100 % švarios energijos.

Studijos metu, siekiant atsakyti į šiuos klausimus, bus sukurtas Lietuvos energetikos sistemos skaitmeninis modelis. Jis taip pat suteiks galimybę įvertinti jau turimų tikslų pasiekiamumą, atsakyti į energetikos srityje kylančius iššūkius ir tyrinėti Lietuvos energetikos sektorių. Modelis turės galimybę keisti pradines prielaidas ir duomenis, todėl pasikeitus situacijai ar atsiradus naujiems tikslams, bus galima greitai ir efektyviai įvertinti jų įtaką Lietuvos energetikos sistemai

Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus bus parengtas Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos modelis ir galimi scenarijai, numatantys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus pasiekti, kad Lietuvoje 100 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

„Bendradarbiavimas su daug patirties atsinaujinančios energetikos tyrimų srityje turinčia JAV tyrimų laboratorija padės ne tik stiprinti abipusius ryšius, bet ir reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetikos agentūros tarptautiškumo skatinimo ir analitinių gebėjimų bei mokslinių kompetencijų stiprinimo, taip sudarant galimybes Lietuvoje formuoti įrodymais grįstą valstybės politiką energetikos sektoriuje,“ – teigia Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.

Planuojamame sukurti modelyje bus atsižvelgta į elektros generacijos šaltinių plėtrą ir jų integravimą, transporto, pramonės ir kitų sektorių elektrifikaciją, elektros biržos modelio įtaką, vandenilio ir žaliųjų dujų panaudojimą ir kitus aspektus. Rengiant studiją bus įtrauktos Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, šios srities mokslininkai bei socialiniai ekonominiai partneriai.

Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas įgyvendina ir Vyriausybės programoje numatytą siekį plėtoti transatlantinį energetinį dialogą, stiprinti projektinį bendradarbiavimą su JAV analitiniais centrais energetinio saugumo srityje.