EnerGIS

Rugpjūtį mūsų šalyje elektrinių automobilių skaičiaus augimas išliko spartus: per mėnesį įregistruoti 1 427 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 634 grynieji elektromobiliai ir 793 įkraunami hibridiniai automobiliai – 94,7 proc. daugiau nei įregistruota tą patį mėnesį prieš metus. Šią liepą buvo įregistruotas 1 651 lengvasis keleivinis elektromobilis. Dabar šios kategorijos elektromobiliai sudaro 2,1 proc. viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko, o vien tik grynųjų elektromobilių dalis didesnė nei 1,1 procento. Taip pat per rugpjūtį šalyje įregistruoti 45 krovininiai lengvieji elektromobiliai, kurių per liepą buvo įregistruoti 53. Rugpjūtį, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo tiek naujų, tiek ir naudotų automobilių registracija, be to, sumažėjo įregistruotų naujų benzininių, bet padaugėjo naujų dyzelinių automobilių.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,6 proc., o dyzelinas atpigo 0,3 procento. Per rugpjūtį benzino ir dyzelino vidutinės kainos sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 2 procentais. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,4 proc., dyzelino – 3,3 procento. Vidutinė benzino kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių, o mažiausia vidutinė dyzelino kaina šią savaitę yra Latvijoje. Vidutinė praėjusios savaitės Brent naftos kaina siekė 68,2 USD/bbl – tai 1,9 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,9 USD/bbl.

Rugpjūčio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 0,080 Eur/l – tokia pat, kaip ir šiemet aštuonių mėnesių (sausio–rugpjūčio) kainos vidurkis. Dvi paskutiniąsias mėnesio savaites elektros energijos gamyba ir kaina išliko panašios: pasigaminome apie tris ketvirtadalius vartojimui reikalingos elektros energijos, o jos didmeninė kaina buvo 0,10 Eur/kWh. Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo apie 0,5 procento.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra šalyje nuosekliai plečiama, gyventojai ir įmonės renkasi patogų bei taupų sprendimą – elektromobilį įsikrauti privačioje stotelėje. Įmonės iki joms skirto kvietimo pabaigos pateikė paraiškų, kuriose prašoma 16,2 mln. eurų finansavimo, įrengiant daugiau nei 10 000 privačių įkrovimo stotelių. Pasinaudojus valstybės dotacijomis, jau įrengta beveik 8 100 privačių įkrovimo prieigų, išmokėta beveik 7 mln. eurų. Iš jų įmonės jau įsirengė beveik 2 500 privačių prieigų, joms išmokėta beveik 3,3 mln. eurų. Gyventojai iki rugsėjo 30 d. vis dar gali teikti paraiškas privačių įkrovimo stotelių finansavimui.

Vien tik vėjo ir saulės elektrinės per šių metų aštuonis mėnesius bendrai pagamino beveik 50 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. O visa mūsų šalyje nuo metų pradžios pagaminta elektra patenkino apie 81 proc. vartojimo poreikio. Šiemet jau pasigaminome daugiau elektros energijos nei per visus 2023 metus. Rugpjūtį Lietuvoje buvo registruota apie 157 700 gaminančių vartotojų – tai beveik tiek pat, kiek gyventojų yra Klaipėdos mieste. Gaminantiems vartotojams priklausančios saulės elektrinės užtikrina stabilią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Praėjusią savaitę tęsėsi gamtinių dujų ir degalų kainų kritimas. Gamtinių dujų kainos dėl sumažėjusios gamtinių dujų Europoje bei Azijoje paklausos per savaitę sumažėjo 0,8 proc., dyzelino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 0,6 proc., o benzino – 0,1 procento. Didmeninės elektros energijos kainų vidurkis mūsų šalyje padidėjo 1 proc., bet išliko mažesnis nei lygiai prieš metus ir mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje. Brent naftos kainos dėl tebesitęsiančio Ukrainos ir Rusijos karo pakilo 1,9 proc., o biokuro kaina, besiruošiant naujam šildymo sezonui, per savaitę padidėjo 3,5 procento.