projekto rezultatai
- Titulinis
- Tarptautiniai projektai
- Interaktyvi platforma
- projekto rezultatai
Projekto „Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas“ įgyvendinimo rezultatai
Projekto metu:
- nacionaliniu mastu atlikta išsamaus šilumos ir vėsumos potencialo vertinimo studija;
- sukurta duomenų bazė ir interaktyvus žemėlapis;
- sukurta interneto svetainė , kuri apima žemėlapį su aprašymais, instrukcijomis bei patarimais vartotojams. Sukurtoje interneto svetainėje vykdomas projekto viešinimas: pristatomos projekto naujienos ir projekto rezultatai;
- keliama projekto vykdytojo ir partnerio darbuotojų kvalifikaciją dalyvaujant renginiuose šilumos ir elektros infrastruktūros, energijos efektyvumo, AEI infrastruktūros, energijos duomenų skaitmenizacijos, energijos gamybos šaltinių analitinių įrankių kūrimo/panaudojimo bei administravimo ir kitomis panašiomis temomis;
- rengiami viešinimo renginiai apie nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir skatinimo tikslus bei interaktyvų žemėlapį.
Projekto rezultatai ateityje padės siekti nacionalinių klimato kaitos švelninimo tikslų, efektyviai planuoti šilumos ir vėsumos infrastruktūrą bei kontroliuoti optimalų energijos rūšių kuro balansą, taip pat leis valstybės institucijoms ir savivaldybėms sprendimus priimti atsižvelgiant į šilumos/vėsumos infrastruktūros įrengimo kaštus ir sutaupytos energijos kiekį.
|
|
|
|
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti metinį galutinės energijos suvartojimą ir sutaupyti 39,35 TWh energijos. Kaip sekasi įgyvendinti valstybės planą šiems tikslams pasiekti? Kas nuveikta? Ką reikėtų keisti? Kaip pokyčius įtakoja patikimi energetikos duomenys? Apie tai kalbėta konferencijoje.
„Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės turi būti laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo priemonėmis, bet ir konkurencingumo skatinimo priemonėmis“, - konferencijoje „Energetikos sistemos transformaciją įgalina energijos vartojimo efektyvumo didinimas: kokius pokyčius įgyvendinsime“ sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Lietuva jau padarė nemažą pažangą. Šalies energijos vartojimo intensyvumas bendrajam vidaus produktui sukurti 2022 m. buvo 59 proc. didesnis už ES vidurkį, bet jau tais pačiais metais Lietuvos energijos intensyvumo pažanga siekė 12 proc. ir buvo viena didžiausių ES.
Šiuo metu atnaujinamuose mūsų valstybės strateginiuose dokumentuose planuojamos priemonės ateityje turėtų didinti pažangos tempą. Lietuvos energetikos agentūros ekspertų vertinimu, jeigu mūsų šalis įgyvendins visas numatytas priemones, jai pavyks pasiekti prisiimtus energijos taupymo tikslus. Tai padaryti padės keli pagrindiniai veiksmai, taikomi visame pasaulyje – pastatų renovacija, perėjimas prie elektros naudojimo vietoje iškastinio kuro, taip pat energijos vartotojų elgsenos pokytis.
Atnaujinus pastatus, planuojama sutaupyti daugiausia energijos ir pasiekti apie 29,3 proc. iškeltų sutaupymo tikslų, o dar apie 22 proc. energijos sutaupymų padės pasiekti jau nustatytų akcizų ir mokesčių degalams taikymas. Energijos tiekėjai su Energetikos ministerija sudaro energijos sutaupymo susitarimus, kuriuose prisiima individualius įsipareigojimus – sudaryti iš viso 33 tokie susitarimai. Taip pat pasirašyta 61 sutartis su energijos tiekėjais, kurie įsipareigoja pasiekti energijos sutaupymų, vykdydami vartotojų švietimą ir konsultavimą.
Didelės įmonės įpareigotos atlikti energijos vartojimo auditus. Lietuvos energetikos agentūros ekspertų teigimu, vertinant įmonių ir viešųjų pastatų energijos vartojimo auditų ataskaitas, matomas didelis energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas. Įgyvendinus įvairias rekomenduojamas efektyvumo didinimo priemones būtų galima sutaupyti apie 18 proc. įmonių energijos sąnaudų.
Konferencijos pranešimuose aptartas energetinio efektyvumo didinimo potencialas įmonėse, pastatuose, namų ūkiuose, taip pat šilumos ir vėsumos sektoriuose, pristatytos inovacijos ir šiuolaikiški sprendimai, gerinantys energetinį efektyvumą pastatuose. Taip pat analizuotas energijos pakankamumo vaidmuo, mažinant jos vartojimą, apžvelgtos energetinio efektyvumo didinimo užduotys, pasiekimai ir galimybės. Konferencijoje akcentuota, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas stiprina šalies energetinį saugumą.
Tačiau ne visos priemonės vienodai veiksmingos. Konferencijos diskusijose, kurias vedė AB „Ignitis grupė“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, dalyvavę ekspertai ir sprendimų priėmėjai analizavo, kas padeda spartinti efektyvią Lietuvos energetikos sistemos transformaciją. Atvirai kalbėta apie verslo požiūrį į energijos taupymą ir energijos auditus, motyvacijos trūkumą, taip pat apie būtiną mokslo ir verslo sinergiją bei holistinį požiūrį į energetiką. Kaip vienas svarbiausių veiksnių pažangai pasiekti minėtas kiekvieno energijos vartotojo požiūrio pokytis ir jo skatinimas įvairiomis priemonėmis – nuo finansinių paskatų taikymo iki visuomenės švietimo.
Kad galėtume mažinti išlaidas energijai, investuoti į efektyvias energijos vartojimo priemones ir racionaliai planuoti plėtrą, turime žinoti, kiek energijos pasigamina visa šalis ir kiekvienas jos regionas, kokie energijos šaltiniai naudojami kiekviename mieste ar jo kvartale. Analizuoti šiuos svarbius duomenis įvairiais pjūviais leidžia Energetikos ministerijos užsakymu sukurta interaktyvi energetikos duomenų platforma , kur vienoje vietoje kaupiama informacija apie įvairius Lietuvos energetinius rodiklius. Konferencijos dalyviams pristatytas šis naujas duomenų šaltinis, sukurtas įgyvendinus Norvegijos finansinio mechanizmo finansuotą projektą.
Energetinių duomenų svarbą ir panaudojimo galimybes teritorijų bei pastatų planavimui, diegiant energinio efektyvumo priemones ir stebint energijos suvartojimą šalyje bei regionuose ir analizuojant statinių energetinius rodiklius pabrėžė antrosios konferencijos diskusijos ekspertai. Kodėl kritinė dalis sukaupiamų duomenų nėra panaudojama? Kodėl diskusijas kelia duomenų kokybė ir ko reikia, kad ją galima būtų pagerinti? Kokią naudą duomenų panaudojimas teikia verslui?
Konferencijoje pranešimus skaitė sprendimus priimančių institucijų, mokslo, asocijuotų verslo struktūrų, švietimo ir mokslo institucijų atstovai. Renginyje dalyvavo valstybės ir savivaldybių institucijų, energetikos įmonių bei asociacijų, verslo ir mokslo atstovai.