Katilų keitimas

Individualių katilų keitimas

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) administruoja „Neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“ priemonę.

III kvietimų etapas startuoja 2025 m. sausio 2 d. 14.00 val. ir galios iki 2025 m. kovo 31 d. arba iki tol, kol baigsis kvietimų etapui skirtos lėšos (8,5 mln. EUR). Kvietimų sąlygos skelbiamos čia.

ATMINTINĘ, kurioje pateikiama esminė informacija, žinotina pareiškėjui, galima rasti čia.

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų paramos skirstymo procesą, nuo šiol kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami kiekvieno ketvirčio pirmąją darbo dieną ir truks tris mėnesius. Kitas kvietimų etapas planuojamas preliminariai 2025 m. balandžio 1 d. Su kvietimų teikti paraiškas planu galite susipažinti čia.

SVARBU:

1. Naujo šilumos gamybos įrenginio įsigijimo išlaidos bus pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jei bus įvykdytos šios sąlygos:

   *finansavimas neskiriamas, jei naujas šilumos įrenginys įrengtas iki 2023-07-25 imtinai, t. y. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir (arba) pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas.
   **finansavimas neskiriamas, jei naujas šilumos įrenginys įrengtas iki 2024-12-15 imtinai, t. y. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir (arba) pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas.

2. Kompensacijos (dotacijos) dydis, išmokamas gyventojui (namų ūkiui) priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo, jo galios (naudojama naujo šilumos gamybos įrenginio techniniuose dokumentuose nurodyta vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galia).

Didžiausia galima finansuoti (kompensuoti) išlaidų, patirtų neefektyviam ir taršiam katilui keisti, suma – ne daugiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, apmokamų taikant fiksuotuosius įkainius nustatytus Europos socialinio fondo agentūros atliktame tyrime.

Katilų keitimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotieji vieneto įkainiai 1 kW (dauginami iš konkretaus įrenginio techniniame pase nurodytos vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galios):

Turint klausimų, prašome kreiptis el. paštu [email protected] arba tel. +370 5 230 3312 (darbo dienomis nuo 8.00 iki 12.00 val.).
____________________________________________________________

Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Jungtinis projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretų uždavinį „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, finansuojamą Sanglaudos fondo ir  Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lietuvoje yra virš 522 tūkst. vienetų individualių gyvenamųjų pastatų, kurie šilumos energiją gaminasi individualiai, tačiau seni, neefektyvūs ir taršūs individualūs šilumos gamybos įrenginiai blogina nacionalinius energetikos ir oro taršos rodiklius bei neužtikrina gyventojų efektyvaus ir optimalaus (mažesnio) patiriamų išlaidų dydžio šildymui.

Šiuo metu Lietuvos decentralizuotame namų ūkių segmente šilumos energijai gaminti naudojamų visų senų šilumos gamybos įrenginių taršos emisijos sukelia 232 mln. eurų dydžio metinę socialinę-ekonominę žalą Lietuvai (daugiausia dėl neefektyvių biokuro katilų ir iškastinio kuro katilų taršos).

Jungtiniu projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos decentralizuoto šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizacijos bei atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) ir energijos efektyvumo rodiklių gerinimo, skatinant Lietuvos gyventojus (namų ūkius) neefektyvius biomasę naudojančius ar iškastinį kurą naudojančius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.

Jungtinio projekto tikslas: skatinti neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimą į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Remiama veikla: individulių neefektyviai biomasę, arba iškastinį kurą naudojančių katilų, arba šilumos gamybos įrenginių, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), nekilnojamo turto objektuose keitimas į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ir oras-oras.

Jungtinio projekto įgyvendinimo laikotarpis: 70 mėnesių (2023-10–2029-08).

Projektu siekiami rezultatai: iki 2029 m. gruodžio 31 d. 20 504 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.

Jungtinio projekto biudžetas: 120,2 mln. EUR Europos Sąjungos lėšų.