Dažniausiai užduodami klausimai – DUK

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AIEB) – pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris nuosavybės teise valdo ir plėtoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir turi teisę juose gaminti energiją, ją vartoti, kaupti energijos kaupimo įrenginiuose ir (ar) parduoti ir kuriam suteiktas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AIEB, padeda:

• sutelkti visuomenines, verslo ir gyventojų iniciatyvas atsinaujinančių energijos išteklių energetikos srityje;
• pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie švaresnės, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios, vietinės energijos gamybos;
• didinti visuomenės pritarimą atsinaujinančių energijos išteklių projektams ir palengvinti privačių investicijų pritraukimą pereinant prie švaresnės energijos naudojimo.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos teikia tiesioginę naudą gyventojams, didina energijos vartojimo efektyvumą, mažina sąskaitas už elektrą ir kuria naujas darbo galimybes.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims suteikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamosi:

• arba Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka (kai elektrinės įrengtoji galia 100 ar daugiau kW);
• arba Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos nustatoma atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso suteikimo ir panaikinimo tvarka (kai elektrinės įrengtoji iki 100 kW) (tvarkos projektas).

Statusą gali įgyti:

• kartu su leidimu plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – LP) arba leidimu gaminti elektros energiją (toliau – LG) pateikiant prašymą;
• jau turint LP ar LG, Tarybai pateikiant atitikties Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją;
• pateikiant Tarybai deklaraciją dėl AIEB statuso suteikimo, kai nereikalingas nei LP, nei LG, nes ketinama statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį

VERT, gavusi prašymą įgyti AIEB statusą patikrina ar pelno nesiekiantis juridinis asmuo atitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme 202 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, t. y.:

• įvertinam pateiktus steigimo dokumentus, pagrindinį tikslą;
• bendrijos dalyvius gyvenančius ar veikiančius apskrityje;
• sprendimų priėmimo tvarką.
  
  

AIEB statusas suteikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamų dokumentų pateikimo VERT dienos.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais gali būti:

• fiziniai asmenys;
• vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės (čia patenka ir tos savivaldybių valdomos įmonės, kuriose savivaldybės valdo ne daugiau kaip 25 proc. jų akcijų);
• kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys;
• savivaldybės ir savivaldybės įstaigos.

Galimos įvairios atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, kaip pelno nesiekiančio juridinio asmens, juridinės formos. Toliau pateikiami keletas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų juridinės formos pavyzdžių. Atkreipiame dėmesį, kad tai nėra baigtinis juridinių formų sąrašas. Kiekviena besisteigianti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi įsivertinti, kuri juridinė forma bus tinkamiausia jos veiklai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis gali būti viešieji ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus:

• viešosios įstaigos, įregistruotos pagal Viešųjų įstaigų įstatymą;
• asociacijos, įregistruotos pagal Asociacijų įstatymą;
• labdaros ir paramos fondai, įregistruoti pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą;
• daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, įregistruotos pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų namų savininkų bendrijų įstatymą;
• sodininkų bendrijos, įregistruotos pagal Sodininkų bendrijų įstatymą;
• religinės bendrijos bendruomenės ir centrai, įregistruoti pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą;
• politinės organizacijos, įregistruotos pagal Politinių organizacijų įstatymą ir analitiniai centrai, įregistruoti pagal Politinių organizacijų įstatymą bei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą;
• profesinės sąjungos, įregistruotos pagal Profesinių sąjungų įstatymą;
• meno kūrėjų organizacijos, įregistruotos pagal Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą;
• kita.

Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymu biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, jeigu toks jungimasis neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir veiklos tikslams. Asociacijos steigėjai ar nariai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus negali perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko biudžetinei įstaigai perduoto ar biudžetinės įstaigos įgyto turto. Biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus numatytą teisę jungtis į asociacijas. 

Lietuvoje įsteigtų Piliečių energetikos bendrijų Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų sąrašą galite rasti čia – https://www.vert.lt/elektra/Puslapiai/leidimulicenciju-turetojai.aspx

Atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijos steigėjais / dalyviais gali būti fiziniai asmenys; vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės; kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys; savivaldybės ir savivaldybės įstaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad tos savivaldybių valdomos įmonės, kurios yra vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės ir kai savivaldybės valdo ne daugiau kaip 25 proc. šių įmonių akcijų,  taip pat gali būti AIE bendrijos steigėjais / dalyviais.

Visi šie asmenys AIE bendriją gali kurti vieni arba bendradarbiaudami su kitu asmenimi ar asmenimis, kurie gali būti AIE bendrijos dalyviais.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai AIE bendrija kreipiasi finansinės paramos pagal kokią nors priemonę, priklausomai nuo priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytų sąlygų, gali būti taikomi papildomi reikalavimai ar ribojimai, kokie asmenys gali būti AIE bendrijos steigėjais / dalyviais.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros teikiamo finansavimo sąlygos (investicinė parama):

Pagal paskelbtus kvietimus paraiškas gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti gali teikti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, kurių dalininkais nėra vidutinės įmonės, piliečių energetikos bendrijos ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą, kai dalininkais nėra vidutinės ir (ar) didelės įmonės.

Kartu su paraiška reikia pateikti pareiškėjo vardu elektros tinklų operatoriaus išduotas elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygas gamintojui ar gaminančiam vartotojui. Kai planuojamos saulės elektrinės įrengtoji galia bus ne didesnė kaip 100 kW ir leistina generuoti galia bus lygi nuliui, pareiškėjas kartu su paraiška gali pateikti ne išduotas sąlygas, o tik įsipareigojimą pastatyti saulės elektrinę.

Saulės elektrinės įrengimo projekto suma bus skaičiuojama pagal fiksuotojo vieneto įkainį – 1073,42 Eur/1kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Bendrijos, kurių bent vienas dalininkas yra labai maža, maža įmonė arba ūkininkas, galės gauti finansavimą, siekiantį iki 35 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos sumos, kitos bendrijos ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti bendrijos statusą, – iki 45 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos saulės elektrinės įrengimo išlaidų sumos.

Pagal šiuo metu dar galiojantį kvietimą paraiškas gauti finansavimą elektros energijos kaupimo įrenginiams iki 500 kWh talpos įsirengimo išlaidų daliai padengti gali teikti atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos bei pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys minėtų bendrijų statuso, neatitinkantys labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių statuso.

Bendrijos ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti bendrijos statusą, neatitinkantys labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės kriterijų, gali gauti 30 proc. siekiantį finansavimą nuo pagal įkainį paskaičiuotos kaupimo įrenginio įrengimo išlaidų sumos. Naudojant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį nustatytas 744,23 Eur be PVM fiksuotas įkainis (1 kWh kaupimo įrenginio talpos), pagal kurį skaičiuojama kaupimo įrenginio įrengimo paramos suma, naudojant ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį – 646,41 Eur be PVM.

Kaupimo įrenginyje turi būti kaupiama elektros energija iš tiesiogiai prijungtos saulės ir (ar) vėjo elektrinės ir per metus sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visos kaupiamos energijos. Dėl paramos energijos kaupimui gali kreiptis tiek jau turintys įrengtą saulės ar vėjo elektrinę, tiek ir planuojantys jas įsirengti. Nereikalaujama, kad elektrinė, prie kurios prijungtas kaupimo įrenginys, būtų įrengta, naudojantis valstybės teikiama parama.

Informacija apie kvietimų sąlygas, paraiškų teikimą, techninius projektų reikalavimus, tinkamas išlaidas nurodyta kvietime ir paskelbta šiose interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.

Kilus klausimų, galima kreiptis tel. +370 5 230 3312 (darbo dienomis) arba el. paštu [email protected] (kai klausimai susiję su saulės elektrinių sausumoje įrengimui teikiama investicine parama) ir [email protected] (kai klausimai susiję su elektros energijos kaupimo įrenginiams teikiama investicine parama).

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) finansavimo esminės sąlygos (paskolos):

Klientai: pelno nesiekiantys juridiniai asmenys:

• įgiję arba siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą;
• įgiję arba siekiantys įgyti piliečių energetikos bendrijos statusą.

Priemonės lėšomis skiriama lengvatinė paskola, kurios apimtyje derinama dotacija iki 50 procentų, įskaitant ir techninės pagalbos dotaciją.

Lengvatinės paskolos metinė palūkanų norma  nustatoma taip: 1 proc. marža + 6 mėn. EURIBOR (esant neigiamai 6 mėn. EURIBOR reikšmei, laikoma, kad 6 mėn. EURIBOR reikšmė lygi 0 proc). Visais atvejais metinė palūkanų norma neviršys 3 proc.

Finansuoti tinkamos lėšos: saulės ir/ar vėjo elektrinių statymas, įsirengimas ir/ar nutolusios elektrinės pirkimas.

Maksimali paskolos trukmė 15 metų.

Sąlygos išsamiai.

Reikalavimų ar nuostatų kur turi būti sklypas, kuriame bus statoma bendrijos elektrinė, nėra. Tačiau Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra nustatyta, kad ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime priklausys tiems bendrijos dalyviams, kurie gyvena ar veikia apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti elektrinę. Tuo siekiama užtikrinti, kad bendrijos valdyme lemiamas žodis priklausytų tiems dalyviams, kurie gyvena ir veikia ten, kur stovi bendrijos elektrinė. Tai neužkerta kelio ieškoti vietos bendrijos elektrinei kitur, kur yra pakankamai laisvų galių tinkluose.

Informacija apie ūkio subjektams suteiktą atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AIEB, ar piliečių energetikos bendrijos, PEB, statusą skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, VERT, interneto svetainėje. 

2024-06-01 duomenimis, VERT 12 ūkio subjektų suteikė piliečių energetikos bendrijos, PEB, statusą, o 3 – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AIEB, statusą.

Matoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, AIEB, ir piliečių energetikos bendrijų, PEB, realų  steigimąsi paskatino Energetikos ministerijos inicijuoti saulės elektrinių sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginių jungtiniai projektai, kuriuos administruoja VšĮ Lietuvos energetikos agentūra ir įgyvendindama juos AIEB, PEB ir  pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti tokių bendrijų statusą, teikia investicinę paramą saulės elektrinėms sausumoje iki 500 kW galios ir kaupimo įrenginiams iki 500 kWh talpos įsirengti. Aktyviau steigtis jos ir pradėjo, paskelbus kvietimus teikti paraiškas. Tačiau dar sunku prognozuoti, kaip jų vystymasis vyks, nes tiek AIEB, tiek` ir PEB dar labai nauji elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos modeliai.

Jei bendrija nusprendžia elektrinę bendrijos nariams išdalinti kaip gaminantiems vartotojams, tokia elektrinė yra išdalinama identiškai kaip nutolusių gaminančių vartotojų parko elektrinė. T.  y. elektrinės valdytojas (šiuo atveju – bendrija) turi iš anksto operatoriui pasakyti, kiek kuriam vartojimo objektui (klientui) yra priskiriama galios. Pasibaigus mėnesiui, visas elektrinės į tinklą patiektas energijos kiekis yra padalinamas visiems vartojimo objektams proporcingai pagal priskirtą elektrinės galią, ir pagal dienų skaičių, kiek dienų konkretus objektas turėjo priskirtą galią. Pavyzdžiui:

• visos elektrinės leistina generuoti galia yra 1 MW (1000 kW)
• nuo mėnesio pradžios (ar nuo praėjusių mėnesių) vartojimo objektui A yra priskirtos 10 kW šios elektrinės galios
• visa elektrinė per konkretų mėnesį į tinklą pateikė 80 000 kWh
• objektui A yra priskiriama 80 000 x 10 (priskirta galia) / 1000 (visos elektrinės galia) x 30/30 (visos mėnesio dienos) = 800 kWh 

Ir taip skaičiuojama kiekvienam objektui, kuriam priskiriama elektrinės dalis. Pabrėžtina, kad elektrinės dalis privalo būti priskirta iš anksto, nes elektros tiekėjams reikia iš anksto prognozuoti generaciją ir balansavimo poreikį. Atgaline data jau sugeneruotos kilovatvalandės negali būti priskirtos.

Tai yra individualus bendrijos sprendimas, priklausomai nuo veiklos modelio, įvykdytų investicijų, pinigų kainos, administravimo mokesčių, ir t. t. Čia reikia įsivertinti visus – tiek vienkartinius, tiek ir pasikartojančius kaštus, ir apskaičiuoti.

Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatytų apribojimų kokia forma ir apimtimis Savivalda ir bendrijos gali tarpusavyje bendradarbiauti. Savivalda gali padėti bendrijoms administraciniais klausimais dėl teritorijų planavimo, statybos darbų ir kitų dokumentų bei leidimų gavimo. Bendrijos Savivaldai gali siūlyti savo pagalbą vystant atsinaujinančių energijos išteklių jėgainės projektą, atliekant eksploataciją ir kitas veiklas.  

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodyta, kaip Savivalda turėtų prisidėti ir bendradarbiauti su bendrijomis. Savivaldybės turi įvertinti ir viešai savo interneto svetainėse skelbti informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomos ar įrengiamos bendrijų elektrinės. Taip siunčiamas labai aiškus signalas visiems potencialiems AIEB ir PEB dalyviams, kad Savivalda pasirengusi ir suinteresuota bendradarbiauti. 

Saulės ir vėjo elektrinių vidutinė vieno kilovato kaina (Eur/kW) yra nepastovi ir svyruoja. Apytiksliai skaičiuojant 1 kW galios saulės elektrinės įrengimas gali kainuoti nuo 900 iki 1 200 eurų, vėjo elektrinės – apie 1 400 eurų. Tai priklauso nuo galios, naudojamų komponentų (inverterių, valdymo automatikos, konstrukcijų ir pan.), rangos darbų kainos. Į šias kainas nėra įskaičiuotos galimos investicijos į elektros tinklo plėtrą ar pralaidumų didinimą.

Saulės ar vėjo elektrinės įrengimo kaina nėra vienintelė dedamoji. Elektrinės prijungimas prie elektros tinklo gali pareikalauti didelių investicijų. Todėl preliminariam investicijų, reikalingų elektrinės prijungimui, dydžiui įvertinti reikalingos išankstinės prijungimo sąlygos (IPS), dėl kurių reikėtų kreiptis į ESO ar Litgrid – ESO IPS, Litgrid IPS.

Siekiant gauti valstybės ar Europos Sąjungos fondų paramą saulės ar vėjo elektrinių įsirengimui, yra būtina atidžiai perskaityti ir išnagrinėti finansavimo sąlygas ir galimą gauti finansavimo dydį. Saulės ir vėjo elektrinių 1 kW įrengtosios galios fiksuotus vieneto įkainius galima rasti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registe.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – daugiabučių namų bendrija), įregistruota pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų namų savininkų bendrijų įstatymą, yra tinkama AIE bendrijų juridinė forma, todėl daugiabučių namų bendrija gali siekti AIE bendrijos statuso. 

Daugiabučių namų bendrija, siekianti įgyti AIE bendrijos statusą (jį suteikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), turi tinkamai parengti steigimo dokumentus ir veiklos dokumentus. Steigimo dokumentuose (pvz., įstatuose,- juos reikės keisti) turi būti nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jų pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Veiklos dokumentuose turi būti įtrauktos tokios veiklos tvarkos:

• Pasirinkta pagamintos elektros energijos realizavimo tvarka;
• Elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros tvarka;
• Pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo tvarka