Renginys
Pirmasis šių metų ketvirtis: prisijungimas prie kontinentinės Europos ir vietinės elektros gamybos rekordai
2025 03 282025 m. pirmasis ketvirtis išliks mūsų šalies istorijoje dėl energetinei nepriklausomybei svarbios datos – Vasario 9-ąją Lietuvos elektros tinklai prijungti prie kontinentinės Europos tinklų. Nacionalinės elektros gamybos apimtys nuolat auga. Kovą vieną savaitę pasigaminome visą vartojimui reikalingą elektrą, be to, pirmą kartą lietuviška elektra buvo eksportuojama visomis kryptimis į kaimynines šalis. Kaip šios žiemos orai ir geopolitinės priežastys veikė elektros, gamtinių dujų, degalų ir šilumos energijos kainas? Kas lėmė galutines mokamas sąskaitas?
Lietuvos energetikos agentūra apžvelgė mūsų šalies energetikos sektorių 2025-ųjų pradžioje ir įžvalgomis bei prognozėmis pasidalino tradiciniame susitikime su žiniasklaidos atstovais.
Nors vasaris buvo šalčiausias per pastaruosius 4 metus, šios žiemos aukščiausia vidutinė dienos kaina (269,25 Eur/MWh) buvo mažiausia per pastarąsias 3 žiemas: 2,5 karto mažesnė nei ji buvo 2023–2024 m. žiemą (670,83 Eur/MWh), 1,6 karto – nei 2022–2023 m. žiemą (444,59 Eur/MWh).
Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina formuojasi apie 86 Eur/MWh ir ji mažesnė, nei sausio mėnesį (89,4 86 Eur/MWh), kai Lietuvoje buvo viena žemiausių elektros kainų Europoje. Kainos mažėjimą lemia išaugusi nacionalinė generacija.
Vertinant 2024 m. duomenis, apie 54 proc. gaminančių vartotojų saulės elektrines įsirengė pasinaudoję finansine parama – 20 500 gaminančių vartotojų iš 37 500.
Dabar palankiausias laikas įsirengti saulės elektrinę: teikiamas valstybės finansavimas, Lietuvoje išlieka mažos saulės modulių kainos. 2025 m. pirmąjį ketvirtį jos mažėjo dar 10 proc., tačiau pasaulinėje modulių rinkoje po daugiau nei po dvejus metus mažėjimo kainos pradeda kilti.
2025 m. pradžioje Lietuvoje degalai brango ne tik dėl akcizo padidinimo nuo sausio 1 d., bet ir dėl didmeninės kainos bei prekybinės maržos didėjimo. Sausio–vasario mėnesiais benzino pardavimai degalinėse išaugo 1,5 proc., palyginti su 2024 m. atitinkamu laikotarpiu, ir 11,7 proc., palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu. Dyzelino pardavimai sausio–vasario mėnesį degalinėse sumažėjo 14 proc., palyginti su 2024 m. atitinkamu laikotarpiu, ir 12,4 proc., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau nepaisant padidėjusių akcizų, Lietuvoje vidutinė tiek benzino, tiek dyzelino kaina 2025 m. pirmaisiais mėnesiais yra mažesnė už ES šalių vidurkį.
Lietuvos energetikos agentūra paskaičiavo, kad Europoje daugiausia SGD importuojama iš JAV ir Rusijos. 2024 m. į Europą buvo importuota 208 TWh SGD – apie 10 proc. daugiau rusiškų SGD nei 2023 metais (189,4 TWh SGD). Prancūzija – didžiausia SGD importuotoja Europoje. 2023–2025 m. ši šalis importavo vidutiniškai apie 18 proc. viso Europos SGD importo. Tuo pačiu laikotarpiu iš 6 valstybių SGD importas į Europą buvo nenutrūkstamas: JAV, Rusija, Kataras, Alžyras, Nigerija ir Norvegija. Rusiškų SGD Europoje pernai daugėjo, tuo tarpu, iš kitų valstybių SGD importas, palyginus su 2023 m., mažėjo 21 procentu: pernai importuota 1 035,6 TWh, užpernai – 1 312,0 TWh. Šiaurės Vakarų Europos valstybėse 2024 m. rusiškų SGD importuota 22,7 proc. daugiau nei 2023 m., kai likusioje Europoje SGD importas per metus mažėjo 18,4 procento.
Lietuva nuo 2022 m. nebeimportuoja nei rusiškų SGD laivais, nei rusiškų gamtinių dujų vamzdynais. 2023 m. 89 proc. SGD į Lietuvą buvo importuojama iš JAV ir Norvegijos: 50,9 proc. SGD – iš JAV, 38 proc. – iš Norvegijos, likusi dalis – iš kitų valstybių. 2024 m. 90 proc. SGD į Lietuvą buvo importuojama taip pat iš JAV ir Norvegijos: JAV dalis mažėjo iki 47,3 proc. visų SGD krovinių (-3,6 proc. punktais), Norvegijos dalis išaugo iki 42,6 proc. visų krovinių (+4,6 proc. punktais), likusioji dalis buvo importuota iš kitų valstybių.
2014 m. Klaipėdoje pradėjusio veikti SGD terminalo dėka, Lietuva ir visos Baltijos šalys 2022 m. galėjo lengvai atsisakyti rusiškų gamtinių dujų ir diversifikuoti savo SGD importą.
Daugiau informacijos – apžvalgoje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175