Renginys

Jūrinių vėjų parkai padengtų trūkstamą nacionalinės elektros generacijos poreikį Lietuvoje, sumažintų importo būtinumą ir leistų kontroliuoti bei išlaikyti žemiausią elektros kainų lygį. Jūrų parkų aukščiausias potencialas numatomas rudens pabaigoje ir žiemos metu, kai kiti AEI generacijos šaltiniai sumažėja – nurimsta sausumos vėjas ir sumažėja saulės elektrinių generacija, tad jūrų vėjo jėgainės užpildys metinį nacionalinės generacijos ciklą. 2023 m. studijos rodo, kad generacijos šaltinių diversifikavimas, įtraukiant jūrinę energetiką, Vokietijoje, Vakarų Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje, sumažina AEI elektros generacijos ir kainų šuolius ir turi įtakos kainų mažėjimui.

Per 2023 m. tris ketvirčius visose Europos Ekonominės Erdvės šalyse parduotų naujų elektromobilių dalis padidėjo 47 proc., palyginti su 2022 m. trimis ketvirčiais. Baltijos šalyse parduotų elektromobilių dalis taip pat didėja, tačiau ši dalis mažesnė nei ES vidurkis (14 proc.). Lietuvoje elektromobiliai užėmė beveik 7 proc. naujų automobilių rinkos. 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 10 000 lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių. Tai beveik 78 proc. daugiau nei Latvijoje ir 102 proc. daugiau nei Estijoje.

Naują šildymo sezoną didieji Lietuvos miestai pradėjo su vidutine apie 7 ct/kWh šilumos kaina. Tai 48 proc. mažiau nei 2022 m. šildymo sezono pradžioje. Didžiausias šilumos energijos kiekis patalpų šildymui tiekiamas per centralizuoto šilumos tiekimo sistemas – 57 proc. Kaune mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų miestų sezono pradžioje – 6,4 ct/kWh, čia šilumos energijai naudojama apie 90 proc. biokuro. Šalies šilumos gamyboje kuro struktūroje 2/3 sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai: centralizuotas šilumos tiekimas – apie 79 proc., individuali šilumos gamyba – apie 70 procentų. Prognozuojama, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje didėja biokuro dalis, individualaus šildymo sistemoje – šilumos siurbliai (planuojama, kad iki 2030 m. jų dalis sudarys 16 proc.) ir 5 kl. efektyvūs biokuro katilai.

Tarp Baltijos šalių, kaip ir ankstesnio šildymo sezono pabaigoje, Lietuvos didžiųjų miestų šildymo kainų vidurkis mažiausias – 7 ct/kWh (buvo 6,5 ct/kWh), Latvijoje didžiausias – 8,5 ct/kWh (buvo 10,6 ct/kWh).

Spalio mėnesio TTF gamtinių dujų kainų vidurkis buvo 115 Eur/MWh mažesnis nei 2022 m. spalį ir 54 Eur/MWh nei 2021 metais. Tačiau visą rudenį vyksta gana nuoseklus TTF gamtinių dujų kainų kilimas – kainų lygis artėja prie 50 Eur/MWh. Visos ES saugyklos šiuo metu užpildytos didesniu nei 95 proc. lygiu, o bendras ES vidurkis siekia net 99,6 proc. – tai didžiausias gamtinių dujų kiekis saugyklose per mažiausiai 5 metus.

Nacionalinė elektros generacija spalio pirmas dvi savaites buvo išskirtinė ir rekordinė: patenkinta 73–74 proc. Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Bendrai spalio mėnesį buvo patenkinta net 64 proc. faktinio nacionalinio suvartojimo, palyginimui, pernai spalio mėnesį nacionalinė gamyba patenkino 37 proc. poreikio.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos per 2023 m. pirmus tris ketvirčius sumažėjo 17,6 proc. Spalio mėnesio 1 kWh vidutinė kaina yra apie 8 proc. mažesnė už II ir III ketvirčio vidutines kainas. Siūlomų mažiausios fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos per 2023 m. pirmus tris ketvirčius sumažėjo 17,4 proc. Spalio mėnesio 1 kWh vidutinė kaina yra 6 proc. mažesnė už II ketvirčio vidutines kainas.