Renginys
Susitikime su žurnalistais apžvelgta praėjusi 2023 m. vasara: kas buvo ir kas laukia ateityje?
2023 09 22Lietuvos energetikos agentūra rugsėjo 22 d. žurnalistus pakvietė į susitikimą gyvai. Agentūros analitikai ir ekspertai pristatė 2023 m. vasaros energetikos duomenų apžvalgą: kokia buvo prabėgusi vasara ir kas laukia ateityje?
|
|
Šiemet vasarą per tris mėnesius nacionalinė elektros gamyba buvo didesnė nei 2022 m. vasarą, daugiausia tai lėmė saulės ir vėjo elektrinės. Instaliuota saulės elektrinių galia 2023 m. rugpjūtį buvo 105 proc. didesnė nei lygiai prieš metus, vėjo – 28 proc. didesnė.
Per 2023 m. aštuonis mėnesius bendra gaminančių vartotojų įrenginių galia išaugo 82 proc. Privačių asmenų ir nutolusių gamintojų saulės elektrinės sudaro apie 80 proc. visų saulės elektrinių galios mūsų šalyje. Didžiausia gaminančių vartotojų elektrinių įrengtoji galia šiemet rugpjūčio mėnesį buvo šiose savivaldybėse: Vilniaus m. sav. – 86,7 MW; Kauno m. sav. – 68,9 MW; Vilniaus r. sav. – 63,8 MW; Kauno r. sav. – 59,4 MW; Klaipėdos r. sav. – 34,1 MW. Lietuvos vidurkis – 11,5 MW.
Per 2023 m. aštuonis mėnesius bendra gaminančių vartotojų įrenginių galia išaugo 82 proc. Privačių asmenų ir nutolusių gamintojų saulės elektrinės sudaro apie 80 proc. visų saulės elektrinių galios mūsų šalyje. Didžiausia gaminančių vartotojų elektrinių įrengtoji galia šiemet rugpjūčio mėnesį buvo šiose savivaldybėse: Vilniaus m. sav. – 86,7 MW; Kauno m. sav. – 68,9 MW; Vilniaus r. sav. – 63,8 MW; Kauno r. sav. – 59,4 MW; Klaipėdos r. sav. – 34,1 MW. Lietuvos vidurkis – 11,5 MW.
Lietuvoje 2023 m. rugpjūtį veikė 191 vėjo elektrinė, 2022 m. – 180 (gamintojų elektrinės vėjo parkuose ir ne vėjo parkuose). Vertinant rugpjūčio mėnesio duomenis, per artimiausius kelerius metus sausumoje turėtų atsirasti dar apie 2 724 MW gamintojų vėjo elektrinių galios.
2023 m. elektros rinka Lietuvoje yra stabilesnė nei praėjusiais metais. Šiemet sausį–rugpjūtį vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 57 proc. mažesnė nei 2022 m. to paties laikotarpio vidutinė kaina.
2023 m. elektros rinka Lietuvoje yra stabilesnė nei praėjusiais metais. Šiemet sausį–rugpjūtį vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 57 proc. mažesnė nei 2022 m. to paties laikotarpio vidutinė kaina.
Esantis balansavimo trūkumas sukelia trumpalaikius kainų svyravimus, tačiau auganti nacionalinė AEI generacija leidžia užtikrinti ilgalaikį kainų stabilumą. Pastaraisiais mėnesiais nacionalinė elektros gamyba patenkino apie pusę Lietuvos elektros energijos poreikio – tai pirmas toks pasiekimas nuo Ignalinos AE uždarymo.
Gamtinių dujų rinka šią vasarą buvo stabili. Gamtinių dujų kainos 2023 m. vasarą svyravo 24–37 Eur/MWh ribose. Pagal ateities sandorius, šildymo sezono metu prognozuojamas gamtinių dujų kainų kilimas iki 50–55 Eur/MWh.
2023 m. vasarą gamtinių dujų ateities sandoriai labai priklausė nuo tuo metu vyravusių nuotaikų gamtinių dujų rinkoje: didžiausios gamtinių dujų kainos šių metų pabaigai buvo prognozuojamos jų brangimo laikotarpiu. Rugsėjo mėnesį tikimasi 2 proc. mažesnių gamtinių dujų kainų metų pabaigai nei buvo manoma birželio mėnesį.
Šiuo metu gamtinės dujos kurį laiką stabiliai kainuoja apie 35 Eur/MWh, tad manoma, kad dujos nuo šio lygio palaipsniui pabrangs iki 50–55 Eur/MWh. Tolesnio dujų brangimo kitų metų pradžioje nesitikima.
Beveik visą 2023 m. vasarą biokuras Lietuvoje nuosekliai pigo ir vasaros pabaigoje pasiekė mažiausią kainą šiais metais – 19,31 Eur/MWh. Rugsėjo pradžioje stebimas biokuro kainos nežymus (apie 4,3 proc.) didėjimas, kas atitinka istorines tendencijas. Nuo rugpjūčio vidurio biokuras Lietuvoje kainuoja pigiausiai tarp Baltijos šalių.
Šį šildymo sezoną biokuro kainos (ateities sandorių) vidurkis formuojasi žemesniame nei 28 Eur/MWh lygyje, t. y. 31 proc. pigiau nei pernai.
2023 m. pirmąjį pusmetį biokuro žaliava į šalį nebuvo importuojama. Istoriškai importas sudarė 23 proc., daugiausia iš Baltarusijos. Importą pakeitė vietinė žaliava – išaugęs medienos pramonės liekanų (nuo 27 proc. iki 37 proc.) ir kirtimo liekanų (nuo 6 proc. iki 19 proc.) tiekimas.
Degalai 2023 m., pagal naujausius duomenis, rugsėjo pradžioje yra 0,1–0,4 Eur/l pigesni nei lygiai prieš metus. Keturias savaites nuo rugpjūčio vidurio buvęs stabilus skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų (0,06 Eur/l) pastarosiomis savaitėmis sumažėjo ir artimiausiu metu dyzelinas gali tapti brangesnis už benziną.
Lietuvos energetikos agentūros analitikai suskaičiavo, kad vairuoti ir įsigyti elektromobilį yra naudinga ne tik dėl mažiausių išlaidų kelionei, bet ir dėl mažesnių eksploatavimo išlaidų. Po 7 eksploatavimo metų elektromobilis, įskaitant visą išlaikymą, kainuoja pigiau nei automobilis su vidaus degimo varikliu. Jeigu elektromobilio baterija įkraunama, naudojant elektros energiją, kurią pagamina nuosava saulės elektrinė, elektromobilio išlaikymo kaina dar sumažėja beveik 2 500 eurų.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių rugsėjo pradžioje Lietuvoje įregistruota buvo įregistruota beveik 10 000. Palyginimui, Latvijoje šiuo metu įregistruota beveik 6 000 elektromobilių.