Renginys
Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra: ką verta žinoti?
2025 03 27Lietuvos energetikos agentūra kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialu surengė seminarą, kuriame pristatyta verslui ir viešajam sektoriui aktuali informacija - atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra mūsų šalyje, jų įtaka energijos kainoms ir elektros kainų svyravimai „Nord Pool“ biržoje bei valstybės teikiamas finansavimas atsinaujinančios energetikos plėtros projektams įgyvendinti.
Kovo mėnesio duomenimis, Lietuvoje sausumos vėjo elektrinių galia siekia 1 873 MW ir saulės elektrinių galia – 2 028 MW. Gaminančių vartotojų skaičius auga, iš viso jų šiuo metu yra 132 400.
Auganti vietinė elektros gamyba, ypač vėjo ir saulės elektrinių plėtra lėmė, kad šių metų sausio mėnesį Lietuvoje buvo vienos žemiausių didmeninių elektros energijos kainų Europos Sąjungoje – žemesnės didmeninės kainos buvo tik Suomijoje ir Švedijoje, kurios savo nacionalinėje generacijoje derina atsinaujinančius energijos išteklius ir branduolinę energiją.
Nors vasarį atšalus orams, padidėjus elektros vartojimui ir sumažėjus bendrai vietinės elektros gamybai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, elektros kainos pakilo, bet kovą padidėjus vėjo ir saulės elektrinių generacijai, savaitę pasigamino daugiau elektros energijos nei suvartojome, o kovo 23 d. buvo fiksuotas elektros energijos eksportas visomis jungtimis: į Lenkiją, į Latviją ir į Švediją. Didmeninės elektros kainos krito 62 procentus.
Šalies savivaldybėse atsinaujinančių išteklių energijos plėtra aktyvi, bet pasiekti rezultatai labai skirtingi.
Utenos apskrityje atsinaujinančios energetikos lyderės – Anykščių rajono ir Molėtų rajono savivaldybės. Du didžiausi Lietuvoje saulės elektrinių parkai įrengti Molėtų r. savivaldybėje Suginčių seniūnijoje – 100 MW galios ir Anykščių rajono savivaldybės Troškūnų seniūnijoje – 65 MW galios. Utenos rajono savivaldybėje komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia siekia 2,7 MW, Ignalinos rajono savivaldybėje – 19,3 MW, Zarasų rajono savivaldybėje – 3,2 MW.
Didžiausi komerciniai sausumos vėjo elektrinių parkai Utenos apskrityje yra Anykščių rajono Kurklių seniūnijoje – 49,5 MW ir 24 MW įrengtosios galios, taip pat Zarasų rajono savivaldybėje – 1,5 MW. Utenos, Molėtų, Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybėse komercinių vėjo elektrinių parkų nėra. Vėjo energetikos plėtrą stabdo objektyvios priežastys. Visa Visagino savivaldybė ir beveik visa Ignalinos rajono savivaldybė, kaip ir didelė dalis Zarasų rajono patenka į zoną, kurioje draudžiama vėjo elektrinių statyba, o kitose zonose tai būtina derinti su Lietuvos kariuomene. Utenos apskrityje taip pat yra nemažai saugomų gamtos ir kultūros teritorijų bei objektų, kas irgi stabdo vėjo energetikos plėtrą. Lietuvoje komercinių vėjo elektrinių nėra iš viso 26 savivaldybėse.
Utenos rajono savivaldybėje gaminančių vartotojų (fizinių ir juridinių asmenų) elektrinių suminė priskirtoji galia siekia 20,4 MW – ji 2,2 karto didesnė nei vidutiniškai Utenos apskrityje. Anykščių rajono savivaldybėje gaminančių vartotojų elektrinių galia siekia 12,2 MW, Molėtų – 10,2 MW, Ignalinos rajono – 6,3MW, Zarasų rajono – 5,7 MW, Visagino savivaldybėje – 1,7 MW.
2024 m. duomenimis, Lietuvoje apie 54 proc. gaminančių vartotojų, arba kas antras jų, saulės elektrines įsirengė pasinaudoję valstybės teikiama finansine parama.
Utenoje surengto seminaro dalyviams taip pat pateikta informacija apie valstybės teikiamą finansavimą atsinaujinančios energetikos plėtros projektams, Lietuvos energetikos agentūros administruojamą finansinę paramą ir apie šiuo metu paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.
Utenos regiono verslui ir ūkininkams, įsirengusiems 0,12 MW galios saulės elektrines, išmokėta 44,8 tūkst. eurų dotacijų. Taip pat pagal skirtas daugiau nei 311 tūkst. eurų finansavimas įsirengiantiems 1,06 MWh elektros energijos kaupimo įrenginius. Šio regiono gyventojams skirtas 880 tūkst. eurų valstybės finansavimas taršių katilų keitimui į modernias šildymo sistemas.
Artėjant elektromobilumo erai, aktyviausiai elektromobilius įsigyja ir elektromobilių įkrovimo privačias prieigas įsirengia gyventojai bei darbovietės. Šiemet kovo 1 d. Utenos rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 136 elektromobiliai (69 grynieji elektromobiliai ir 67 įkraunami hibridai), arba 31 proc. visų Utenos apskrityje registruotų elektromobilių. Molėtų rajono savivaldybėje įregistruoti 82 elektromobiliai, Anykščių rajono – 104, Zarasų – 42, Ignalinos rajono – 34 , Visagino savivaldybėje – 41 elektromobilis.
Utenos rajono savivaldybėje įrengta 20 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, tad vienai viešojo įkrovimo prieigai tenka 7 elektromobiliai – tai 1,6 karto viršija Lietuvos vidurkį, kuris siekia 11 elektromobilių tenkančių vienai įkrovimo prieigai. Elektromobilių ir jų įkrovimo viešųjų prieigų skaičiaus santykis Zarasų rajono savivaldybėje – 10,7, Anykščių rajono – 5,7, Molėtų rajono – 4,4, Visagino – 4,3, Ignalinos rajono savivaldybėje – 2,3.
Taip pat Utenos apskrityje, pasinaudojant valstybės finansavimu, įrengtos 76 elektromobilių įkrovimo prieigos, aktyviausiai jas įrengia gyventojai, pasinaudodami valstybės teikiamu finansavimu – prašoma investicinės paramos įsirengti elektromobilių įkrovimo privačias prieigas individualiuose ir daugiabučiuose namuose.
Utenoje surengto seminaro dalyviams taip pristatytos galimybės kurti energetikos bendrijas, kurios palengvina privačių investicijų pritraukimą atsinaujinančios energijos projektams plėtoti ir teikia ekonominę bei socialinę naudą visuomenei.
Visos šalies savivaldybės iki šių metų rugpjūčio pabaigos turi paskelbti pirmąsias ataskaitas, kaip jos įgyvendina anksčiau patvirtintus atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Šiais planais siekiama užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų sąlygų, ribojančių šios energijos naudojimo plėtrą, taip pat būtų apibrėžtas galimas verslo indėlis, plėtojant atsinaujinančių išteklių energiją.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.