Renginys

Gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrengtoji galia sudaro 90 proc. šalies saulės elektrinių galios. Lietuvoje yra 87,5 tūkst. gaminančių vartotojų – dvigubai daugiau nei 2022-aisiais.

Vėjo elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje šiemet beveik 9 kartus viršija Latvijos ir apie 3 kartus – Estijos pajėgumus. Turime 1 224 MW vėjo elektrinių – 30 proc. daugiau nei pernai.

Metinis saulės energijos rinkos augimas tęsis ir saulės elektrinės sudarys du trečdalius visų kitąmet naujai įrengtų elektrinių, naudojančių atsinaujinančių išteklių energiją.

2023 m. bendra nacionalinė generacija augo 16,5 proc. – ji patenkino 46,4 proc. viso šalies elektros energijos vartojimo poreikio (2022 m. – 36 proc.). Spalio mėnesį buvo fiksuojama rekordinė vietinė generacija, dvi savaites iš eilės patenkinusi daugiau kaip 70 proc. Lietuvos elektros vartojimo. Tai lėmė didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje lygio mažėjimą.

Kitąmet prognozuojamas elektros kainų lygis 2024 m. išlieka panašus į šių metų kainų lygį, t. y., pagal ateities sandorių prognozes, kainos turėtų išlikti vidutiniškai apie 100 Eur/MWh.

Gera šių metų žinia, kad elektros kainos Nord POOL biržoje didžiąją šių metų dalį mažėjo, o dėl konkurencijos ir mažėjančių kainų biržoje, nepriklausomų elektros tiekėjų marža taip pat mažėjo: 2023 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, tiekėjų marža sumažėjo nuo 0,08 Eur/kWh iki 0,04 Eur/kWh (apie 50 proc.). Prognozuojama, kad 2024 m. pradžioje ši tendencija gali išsilaikyti.

Planų su fiksuota elektros energijos kaina tarifai sumažėjo nuo 0,336 Eur/kWh (vidutinis sausio mėn. dydis) iki 0,238 Eur/kWh (vidutinis lapkričio mėn. dydis), t. y. sumažėjo 19 procentų.

Lietuva žingsnis po žingsnio žengia į elektromobilių erą. Šalyje jau nėra nė vienos savivaldybės, kurioje nebūtų registruota elektra varomų automobilių. Daugiausia jų įregistruoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų aplinkiniuose rajonuose įkurtos įmonės ir ten gyvenantys asmenys. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įregistruota 44,1 proc., Kauno – 13,4 proc. visų grynųjų lengvųjų keleivinių elektromobilių. Mažiausia elektromobilių įregistruota Kalvarijos r. savivaldybėje – 2 elektromobiliai, Birštono miesto ir Ignalinos rajono savivaldybėse – po 8 elektromobilius. Šiemet gruodžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo 11 124 lengvieji elektromobiliai.

2023-aisiais gamtinių dujų kainų vidurkis yra daugiau nei 68 proc. mažesnis nei 2022-aisiais ir 5 proc. mažesnis nei 2021 metais. Bet šios kainos išliko beveik tris kartus didesnės nei istoriniais prieškariniais laikais. Pirmąjį šių metų pusmetį tolygiai kritusios TTF gamtinių dujų kainos, antrąjį pusmetį stabilizavosi ir laikosi gana vienodo lygio: svyruoja nuo 30 Eur/MWh iki 50 Eur/MWh.

Pagal naujausius ateities sandorius, gamtinių dujų kainų lygis 2024 m. gali svyruoti apie 40 Eur/MWh, t. y. gamtinių dujų kainos gali išlikti tokio pat lygio kaip šiemet ar net bus šiek tiek mažesnės.

Vienos svarbiausių Lietuvos gyventojams – šilumos energijos kainos. Nuo 2023 m. gegužės iki šių metų pabaigos biokuro kaina svyruoja 21–23,5 Eur/MWh intervale. Gruodžio pradžioje biokuro kaina siekia 23,14 Eur/MWh – ji yra 38 proc. mažesnė nei šių metų pradžioje ir 33 proc. mažesnė nei tuo pačiu metu 2022 m. (34,33 Eur/MWh).

Gruodį šilumos kainos visuose didžiuosiuose miestuose yra vidutiniškai apie 21 proc. mažesnės nei pernai. Šio mėnesio šilumos kainų vidurkis didžiuosiuose miestuose yra 7,1 ct/kWh. Kaune išlieka mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų miestų – 6,86 ct/kWh. Palyginus Baltijos šalių sostines, gruodį. Vilniuje šilumos kaina vėl mažiausia, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina išlieka Rygoje – 8,8 ct/kWh, arba 14 proc. didesnė nei Vilniuje.