Renginys

Keturis pirmuosius šių metų mėnesius – rekordinė AEI elektros generacija

2024 05 17

Išaugusi vietinė elektros gamyba, ypač panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, leidžia Lietuvai pasigaminti vis daugiau vietinės elektros ir importuoti vis mažiau. Vietiniai medienos ištekliai taip pat leidžia visiškai patenkinti biokuro poreikį šilumos energijos gamybai. Tokius duomenis Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pateikė 2024 m. keturių mėnesių energetikos duomenų apžvalgoje, kuri pristatyta žiniasklaidai.

2024 m. pirmuosius keturis mėnesius į Lietuvą buvo importuojama apie 40,7 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos, 2023 m. tais pačiais mėnesiais – 57,3 proc., 2022 m. 63,5 procento.

Nacionalinės elektros generacijos rekordams įtakos turi ne tik spartus atsinaujinančius energijos išteklių (AEI) jėgainių įrengtosios galios augimas, bet ir gaminančių vartotojų daugėjimas. 2023 m. gaminantys vartotojai pagamino 5 proc. (0,54 TWh) (2022 m. – tik 1,7 proc.) Lietuvoje suvartotos elektros (11 TWh).


Keturis pirmuosius šių metų mėnesius – rekordinė AEI elektros generacija

Daugėja tokių valandų, kai vietinės elektros energijos pasigaminame daugiau nei suvartota. Kovo 11-ąją, balandžio 29-ąją, gegužės 2-ąją ir 3-ąją dienomis Lietuvoje pagaminta daugiau elektros energijos nei suvartota.

Jau trečias mėnuo iš eilės, kai per mėnesį tokių valandų yra daugiau nei per visus 2023 metus. Tuo tarpu 2022 metais tokių valandų visai nebuvo.

Rinkose elektros energijos kainos vis dažniau grįžta į istorines žemumas. Nors 2024 metai prasidėjo itin aukštomis elektros kainomis, tačiau nuo sausio vidurio dėl didesnės AEI generacijos regione, mažesnių gamtinių dujų kainų fiksuotos dažniausiai žemesnės elektros energijos kainos nei pernai atitinkamu laikotarpiu: šiemet kainų vidurkis siekia 79 Eur/MWh, 2023 m. – 92 Eur/MWh, 2022 m. – 137 Eur/MWh.

Balandį elektros kainų mėnesio vidurkis siekė 60,3 Eur/MWh ir buvo mažiausias nuo 2021 m. gegužės (50,4 Eur/MWh).

Pasaulis ir Europa vis labiau pasikliauja branduoline energija, kuri padeda mažinti energijos kaina ir savo pirminės energijos balanse derina AEI bei branduolinę energiją.

Pavyzdžiui, branduolinių elektrinių remontas Prancūzijoje bei mažesnė hidroelektrinių generacija lėmė, kad 2022 m. ši šalis, keturis dešimtmečius buvusi elektros energijos eksportuotoja, tapo elektros energijos importuotoja. Bet 2023 m. Prancūzijai baigus atominių elektrinių remonto darbus, ji vėl tapo elektros energijos eksportuotoja, o branduolinė energija leido sumažinti elektros energijos kainas net ir esant mažai AEI elektrinių generacijai.

Lietuvoje elektros vidutinės kainos buitiniams vartotojams (suvartojantiems nuo 2500 kWh iki 5000 kWh per metus) pastaruosius 5 metus buvo nuo 13 proc. iki 42 proc. mažesnės už ES šalių vidutines metines kainas.

Per 5 metų laikotarpį tarp kaimynių valstybių vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 0,171 Eur/kWh ir buvo tik nežymiai didesnė už vidutinę kainą Lenkijoje (0,165 Eur/kWh), bet mažesnė už kainas Estijoje bei Latvijoje – atitinkamai 0,178 Eur/kWh ir 0,200 Eur/kWh.

Brent nafta šių metų pradžioje buvo brangi ir 2024 m. birželio–gruodžio mėnesiams tendencingai buvo prognozuojama vis didesnė jos kaina: pagal ateities sandorius pastebima, kad prognozės nuo 77 USD/bbl vidurkio kilo 89 USD/bbl link. Tačiau nuo balandžio mėnesio pradžios pastebima nauja tendencija – prognozuojamų kainų vidurkis pradėjo mažėti.

Benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir kaimynėse valstybėse 2024 m. padidėjo 5–10 procentų. Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiais metais buvo mažiausia, išskyrus 2 savaičių laikotarpį balandžio antroje pusėje, kai benzinas buvo pigesnis Lenkijoje.

Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje ir Vokietijoje 2024 m. sumažėjo atitinkamai 3 proc. ir 2 procentais, kitose trijose lyginamose valstybėse padidėjo 2–5 procentais. Nuo balandžio mėn. dyzelino kainos Lietuvoje ir kaimynėse valstybėse mažėja. Lietuvoje dyzelino kaina yra mažesnė už kainas Latvijoje ir Estijoje, o nuo kovo antrosios pusės – ir už vidutinę kainą Lenkijoje.

Lietuvoje vidutinės benzino kainos per pastaruosius 5 metus buvo nuo 5 proc. iki 15 proc. mažesnės už ES šalių vidutines metines kainas.

Pasibaigus 2023/2024 metų šildymo sezonui, gegužę ryškiai sumažėja šilumos gamyba, šiluma naudojama tik karštam vandeniui ruošti. Įvairiuose Lietuvos regionuose didžiausios šilumos energijos kainos nuo mažiausių gegužę skiriasi 2,3 karto. Šilumos energijos vidutinė kaina gegužę 5,5 proc. mažesnė nei pernai ir 4,5 proc. mažesnė nei šį balandį.

Šilumos kainų pokytis šį mėnesį atitinka ilgametes tendencijas, kai pasibaigus šildymo sezonui  šilumos kainos mažėja. Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia gegužės  mėnesio vidutinė šilumos energijos kaina buvo 2020-aisiais – 3,75 ct/kWh, arba 42  proc. mažesnė nei šiemet gegužę, o didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2022-aisiais – 8,11  ct/kWh, arba 26  proc. didesnė nei šį gegužės mėnesį.

Lyginant Baltijos šalis, visą 2023/2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 6,8 ct/kWh, Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh, visos šalies vidurkis Lietuvoje – 7,3 ct/kWh, Estijoje – 8,7ct/kWh, didžiausias Latvijoje – 8,9 ct/kWh.

Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. išlieka stabilios. Šį gegužės mėnesį formuojasi 16,37  Eur/MWh biokuro tiekimo kaina, tai rodo BALTPOOL biržos ateities sandoriai. Palyginimui, 2023 m. gegužę kainos vidurkis buvo 22,7  Eur/MWh, arba 28  proc. didesnis.

 

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected],  tel. +370 661 89 175.