Renginys

Pagal daugiametes 2013–2023 m. tendencijas, vidutinė elektros kaina rugsėjo–gruodžio mėnesiais yra apie 0,11–0,12 Eur/kWh – 14 proc. aukštesnė už pirmojo pusmečio vidutinę kainą, išskyrus staigų elektros kainų augimą 2021–2022 metais. 2024 m. vidutinė metinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje prognozuojama 0,09–0,13 EUR/kWh.

Elektros energijos gamybos ir importo balanso pokytis Lietuvoje, kai daugiau elektros energijos pagaminama nei importuojama, leidžia kainoms mažėti nuo praėjusių metų rudens. Elektra rudenį galėtų pigti, jei pasikartotų praėjusių metų tendencija ir spalio mėnuo būtų vėjuotas.

Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojamos kainos metų pabaigoje Vokietijoje grįžta į vasaros pradžios lygį, tai yra apie 100 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje pastarojo meto prognozės rodo mažiausias prognozuojamas metų pabaigos kainas – apie 36 Eur/MWh.

Lietuvoje pasigaminame vis daugiau elektros energijos: šią vasarą nacionalinė generacija patenkino apie 64 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio, kai praėjusių metų vasarą šis rodiklis siekė 48 procentus. Labiausiai prie to prisidėjo atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančių, ypač saulės elektrinių, gamybos augimas. Tai lėmė, kad elektros importas iš Švedijos per metus sumažėjo nuo beveik 45 proc. vartojimo poreikio patenkinimo pernai iki 28,5 proc. šių metų vasarą.

Gaminančių vartotojų skaičius šią vasarą perkopė Šiaulių miesto gyventojų skaičių ir rugpjūtį buvo 25 proc. didesnis nei metų pradžioje bei 44 proc. didesnis nei prieš metus. Šiemet paprastųjų gaminančių vartotojų skaičius kas mėnesį auga apie 3 proc., o nutolusiųjų – apie 4 procentus. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje bus beveik 131 tūkst. gaminančių vartotojų, iš jų – beveik 86 tūkst. paprastųjų ir 45 tūkst. – nutolusiųjų gaminančių vartotojų. Valstybės teikiama finansinė parama skatina gyventojus ir juridinius asmenis tapti elektrą gaminančiais vartotojais.

Saulės elektrinių galia 2024 m. pabaigoje turėtų būti dvigubai didesnė ne šių metų pradžioje. Nuo sausio ji jau padidėjo 55 proc., o nuo 2023 m. rugpjūčio iki šio rugpjūčio – 87 procentais.

Vėjo elektrinių galia šiais metais padidėjo 1,5 procento. Nuo 2023 m. rugpjūčio iki šio rugpjūčio ši galia paaugo beveik 8 procentais.

Gamtinių dujų kainos šiemet ir toliau gali išlikti apie 40 Eur/MWh. Didžiąją šių metų vasaros dalį TTF prekybos taške gamtinės dujos kainavo brangiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai arba 2021 metais. Tai lėmė įvykiai Artimuosiuose Rytuose, paklausos augimas Azijoje ir infrastruktūros remonto darbai Europoje. Visą vasarą metų pabaigai buvo prognozuotos apie 35–39 Eur/MWh siekiančios gamtinių dujų kainos, tačiau vasarai baigiantis ateities kainų prognozės tapo artimos 40 Eur/MWh.

Artėjant naujam šildymo sezonui, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos šalies vidurkis siekia 6,19 ct/kWh. Rugsėjį vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 0,05 ct/kW. Prieš metus, 2023-iųjų rugsėjį, ji siekė 6,61 ct/kWh, tad šiemet yra 6,4 proc. mažesnė.

Tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų mažiausia šilumos energijos kaina yra Vilniuje – 5,29 ct/kWh., kur lyginant su rugpjūčio mėnesiu, ji sumažėjo 6,2 proc., o pernai rugsėjį buvo 19 proc. didesnė – siekė 6,51ct/kWh.

Lyginant šalies regionus, mažiausia šilumos energijos kaina rugsėjį Utenoje – 5,19 ct/kWh ir Vilniuje – 5,29 ct/kWh. Brangiausiai šilumos energija rugsėjį kainuoja Kaišiadoryse – 10,98 ct/kWh, Kauno rajone – 10,96 ct/kWh, Joniškyje – 10,95 ct/kWh, Biržuose – 10,87 ct/kWh ir Kelmėje – 10,87 ct/kWh.

Estijoje ir Latvijoje rugsėjį šilumos energijos kainos per mėnesį nepakito, Lietuvoje išlieka mažiausia, o Estijoje didžiausia – 8,5 ct/kWh.

Šiemet vasaros pradžioje Brent nafta buvo brangesnė nei 2021 m. ar 2023 m., tačiau liepos pradžioje prasidėjęs naftos pigimas su pertrūkiais tęsėsi iki vasaros pabaigos. Vasaros pradžioje naftos brangimą lėmė geopolitinės priežastys, tiekimo apribojimai ir gavybos sumažinimas. Pirmąją rudens savaitę Brent naftos kaina siekė 73,5 USD/bbl. Naftos paklausos augime vyraujančios pesimistinės nuotaikos lemia, kad ateities sandoriai metų pabaigai nerodo ženkliai brangstančios naftos – kainos gali laikytis panašaus lygio kaip iki šiol. Daugiau kaip 45 proc. žalios naftos Lietuva gauna iš OPEC narių. 

Lietuvos degalų kainų kaita šių metų vasarą pasižymėjo kitokiomis tendencijomis nei praėjusių metų vasarą: 2024 m. stebimas degalų, ypač benzino, kryptingas kainų mažėjimas, o 2023 m. buvo atvirkščiai – kainos didėjo rudens link.

LEA prognozuoja, kad padidinus benzino akcizą Lietuvoje nuo 2025 m. pradžios, benzino kainų skirtumas Baltijos šalyse išliktų – benzinas ir toliau būtų pigesnis Lietuvoje, bet dyzelino kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sumažėtų – kainos trijose šalyse būtų panašios.

Palyginimui, akcizo dyzelinui padidinimo nuo 2024 m. pradžios įtaka galutinei kainai buvo mažesnė nei prognozuota. Buvo prognozuojama, kad akcizo dyzelinui padidinimo įtaka galutinei kainai bus apie 0,05 Eur/l. Bet dyzelino kainos santykinai mažesnį padidėjimą dėl akcizo lėmė kitų kainos sudėtinių dalių sumažėjimas, pvz., gamintojo marža sumažėjo nuo 0,55 Eur/l (2023 m. IV ketvirtis) iki 0,52 Eur/l (2024 m. I ketvirtis).

Prognozuojame, jog iki 2024 m. pabaigos išliks tendencija, kad išlaidos įveikti 100 km atstumą elektromobiliu bus 2 kartus mažesnės už išlaidas tam pačiam atstumui įveikti dyzeliniu automobiliu, o benzininiu automobiliu – 2,5 karto.

Šiemet vasarą elektromobilių parkas Lietuvoje išaugo 10 procentų. 2024-ųjų vasarą įregistruota 21,3 proc. daugiau elektrinių automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. Rugsėjo 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo 24 562 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Tai sudarė 1,4 proc. viso šalies automobilių parko. 2 468 elektromobiliai buvo įregistruoti per tris šios vasaros mėnesius. Grynieji nauji elektromobiliai sudaro 33 proc. visų šalyje įregistruojamų grynųjų elektromobilių rinkos. 

Grynųjų elektromobilių skaičius kiekvieną mėnesį vidutiniškai augo po 2,7 proc., o iš išorės įkraunamų hibridų – po 3,8 procento. Įvertinus šias augimo tendencijas, prognozuojama, kad 36 600 elektromobilių Lietuvoje bus 2026 m. pradžioje ir tai sudarys 2,1 proc. viso lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.