Renginys

Veiksmų ir tikslų koordinavimo stoka, taip pat kaip ir investicijų tęstinumo neužtikrinimas, trikdo siekį nuosekliai stiprinti efektyvią ekosistemą, jungiančią visus sektorius ir bendruomenes“, - sakė LEA vadovė Agnė Bagočiutė.

Renginyje Lietuvos mokslo tarybos atstovė pristatė Mokslo ir inovacijų patarėjų tinklą, kuris prisidės prie sklandesnio mokslinių tyrimų ir inovacijų įtraukimo į viešąją politiką.

Susitikimo dalyviai taip pat supažindinti su numatomu visos NENS atnaujinimu. Kaip žinoma, Lietuvos energetikos sistemos transformacijos kryptyse numatomas tikslas – kad iki 2050 m. šalis taptų visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiektų, jog 100 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pasigaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Prioritetai – tolesnė sausumos ir jūrinio vėjo elektrinių, saulės jėgainių statyba bei AEI generacijos plėtra, transporto sektoriaus pertvarkymas ir kt.

Diskusijoje apie NENS mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų dalies atnaujinimą surengta bendrakūrystės sesija, kurioje dalyvavo Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros, Lietuvos mokslo tarybos, rinkos reguliuotojo VERT, verslo asocijuotų struktūrų, energetikos įmonių, mokslo įstaigų bei kitų institucijų atstovai.

Keičiantis idėjomis, išgryninta, jog būtinas nuoseklus strateginis planavimas ir aiškūs Lietuvos energetikos sektoriaus siekiami tikslai bei prioritetai, į kuriuos tikslingai bei nuosekliai turi būti orientuojami ir skatinami energetikos srities moksliniai tyrimai ir inovacijos. Akcentuotas idėjų bendrystės ir dalijimosi poreikis, taip pat rinkos įgalinimas ir konkurencingumo skatinimas. O reguliaciniam mechanizmui linkėta nuoseklumo, skaidrumo ir aiškaus reglamentavimo.

Naujų energetikos technologijų ir sprendimų kūrimas susiję su didelėmis investicijomis. Sektoriaus atstovų nuomone, energetikos inovacijų finansavimas Europos Sąjungos fondų lėšomis neužtikrina nuoseklios energetikos inovacijų plėtros, todėl būtina užtikrinti finansavimo pastovumą ir stabilias finansines priemones, tikslingai nukreiptas inovacijoms, skatinant inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimą, komercializavimą bei efektyvų idėjų įgyvendinimą.

Diskusijoje energetikos įmonių atstovai pabrėžė šalies elektros tinklo modernizavimo poreikį, jo patikimumui užtikrinti būtinus naujausius diagnostikos metodus, taip pat virtualaus elektros tinklo plėtrą,  vandenilio technologijų diegimą Lietuvoje bei rinkos struktūrą, kuri ateityje užtikrintų ir pigesnio žaliojo vandenilio gamybos, ir AEI sektoriaus konkurencingumą. Opi energetikos sektoriaus problema išlieka technologinių inžinerinių kompetencijų trūkumas ir esamų panaudojimas – esminis inovatyvios veiklos faktorius, žinias pritaikant inovatyvių produktų kūrimui bei diegimui.

Prioritetu taip pat įvardytas ir nuoseklus vartotojų švietimas apie energetikos inovacijas, kad būtų sėkmingai įgyvendinamas išmanus energijos vartojimas ir vartojimo planavimas bei vartotojo, kaip sprendimų priėmimo centro, įgalinimas.

Tarptautiniame energetikos inovacijų indekse (GEII), kuris publikuotas 2021 m., Lietuva užėmė 24 vietą, pakilusi per 10 pozicijų, palyginti su 2016 m., ir aplenkusi Estiją bei Lenkiją atitinkamai per 6 ir per 2 pozicijas.