Naujiena

Lietuvos energetikos agentūra (LEA), siekdama padėti sumažinti poveikį klimato kaitai per energijos vartojimo efektyvumą, prisijungė prie Viešųjų pirkimų tarnybos organizuojamų žaliųjų pirkimų mokymų. Viešųjų pirkimų vykdytojams pristatyti kriterijai, kuriuos taikant sumažinamas suvartojamos energijos kiekis ir lėšos ilgalaikėje perspektyvoje.

„Mažinti energijos vartojimą viešasis sektorius be kitų jo jau taikomų priemonių įgyvendinimo gali sistemingai ir efektyviai vykdydamas viešuosius žaliuosius pirkimus, kuriais siekiama įsigyti prekes ir paslaugas, darančias kuo mažesnį poveikį aplinkai, – sako LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovas dr. Karolis Januševičius, mokymuose skaitęs pranešimą „Energijos vartojimo efektyvumas žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose“.

Lietuva 2021 m. suvartojo 66,59 TWh energijos ir yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti vartojimą 20 proc., tai yra tiek, kiek Vilniuje centralizuotam šilumos tiekimui suvartojama per 5 metus. Paskutinių 20 m. tendencija rodo, kad nesiimant aktyvių veiksmų šis skaičius ne tik nesumažės, bet net ir padidės 10 proc. Todėl perkančiosios organizacijos, vykdydamos prekių ar paslaugų pirkimus, yra raginamos į reikalavimus įtraukti efektyvaus energijos vartojimo ženklinimą ar kitą specialų reikalavimą, kad pirkimas taptų žaliu:

• efektyvumo klasės ženklinimas, privalomas 25 kategorijų produktams. Jis padeda pasirinkti efektyviausius prietaisus ar įrangą. Pavyzdžiui, A klasės šaldytuvas vartoja du kartus mažiau energijos nei F klasės šaldytuvas. Rekomenduojama pasirinkti aukščiausios galimos klasės produktą;
• • I-tipo ženklinimas, taikomas biuro įrangai, kuri nepatenka po ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo aprėptimi. Rekomenduojama įtraukti privalomą reikalavimą produktui būti juo pažymėtam (pvz., „Energy star“, „Eco label“ ir pan. ženklai);
    
    
  • produktų aplinkosauginė deklaracija (EPD), kuri informuoja apie produktų poveikį aplinkai atliekant produkto gyvavimo ciklo vertinimą. Tai yra trečiosios šalies sudarytas ir oficialiose duomenų bazėse patalpintas dokumentas. Siūloma pirkti prekes, turinčias šią deklaraciją bei darančias mažiausią gyvavimo ciklo poveikį;
    
    
  • efektyvų naudojimą užtikrinantis funkcionalumas: tai gali būti automatinis prietaisų išsijungimas, naudotojo įgalinimas mažinti vartojimą, energijos taupymo režimas nesinaudojant prietaisu, taupaus eksploatavimo gidas ar galimybė prijungti prie išmanaus valdymo;
    
    
  • energinio efektyvumo klasė: perkant, nuomojantis ar kitaip panaudojant nekilnojamąjį turtą vertėtų rinktis ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasės statinį;
    
    
  • papildomų kriterijų taikymas perkant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą: vieša elektromobilių pakrovimo stotelė, prieiga prie viešojo transporto, dviračių parkavimas ir infrastruktūra, pastato valdymo sistema, energijos taupymo paslaugų kontraktą turintis prižiūrėtojas ir kt.

Apibendrindamas patarimus dr. K. Januševičius pažymėjo, kad mažesnes energijos sąnaudas galima užtikrinti dviem žingsniais. Pirmuoju, kuomet įsigyjamas efektyvus prietaisas. Žinoma, nors pardavėjo ar gamintojo pateikiama ženklinimo informacija pasitikėti naudinga, tačiau būtina ir patikrinti duomenų bazėse pateikiamos informacijos tikrumą. Antruoju žingsniu sutaupoma įsigytą prietaisą efektyviai naudojant. Tam būtina faktinio energijos vartojimo apskaita, gairės efektyviam naudojimui bei prietaiso priežiūra ir servisas. Tačiau reikia būti budriems ir nepakliūti į žaliojo smegenų plovimo spąstus, kai visuomenei ar investuotojui pateikiama klaidinanti arba neteisinga informacija apie tiekėjo veiksmų arba produkto poveikį aplinkai.

---

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra yra energetikos politiką įgyvendinanti institucija, kurios sudėtinė dalis – Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras, vykdantis energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų priežiūrą, kontrolę ir deklaravimą ES institucijoms. Centras atlieka energijos vartojimo auditų pastatuose ir pramonėje kokybės priežiūrą, vartotojų švietimą apie energijos efektyvumą, Lietuvoje diegiamų energijos taupymo priemonių priežiūrą ir ataskaitų, apibendrinančių šalies progresą siekiant energetinių tikslų įgyvendinimo, rengimą. Agentūra yra tarptautinių organizacijų narė ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriuose įgyta patirtis ir žinios taikomos energetikos sektoriuje ir rengiant pasiūlymus teisinės bazės tobulinimui.