Naujiena

Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos sumažėjo 8 proc. – nuo 70,6 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Estijoje elektra atpigo labiausiai – 18 proc. – nuo 64,7 Eur/MWh iki 53,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje kainos mažėjo 9 proc. – nuo 46,6 Eur/MWh iki 42,6 Eur/MWh, Lenkijoje elektra atpigo 4 proc. – nuo 91,3 Eur/MWh iki 87,9 Eur/MWh. Suomijoje elektros kaina pasikeitė nežymiai, sumažėjo vos 1 proc. – nuo 30,2 Eur/MWh iki 30,0  Eur/MWh. Vokietijoje elektra pabrango 7 proc. – nuo 77,3 Eur/MWh iki 82,6 Eur/MWh.

Regiono elektros kainų tendencijoms pozityvumo suteikia ir pasirodžiusios naujienos, jog 650 MW elektros jungtis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos, kuri buvo pažeista 2024 m. gruodį dėl galimo sabotažo, vėl pradės veikti liepos 15 dieną. Anksčiau buvo prognozuota, kad remontas truks iki rugpjūčio. Taip pat pasirodė informacija, jog kitą pirmadienį, anksčiau nei planuota, po sėkmingos kasmetinės priežiūros remonto darbų pradės vėl veikti Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 3 (1,6 GW) reaktorius. 

Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 93 proc. visos suvartotos elektros energijos, augant saulės energijos generacijai ir išliekant didelėms gamybos apimtis vėjo jėgainėse ir hidroelektrinėse. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje siekė 193,1 GWh, arba 11,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 61,4 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (94,6 GWh), sumažėjo 35,1 proc., bet išliko 18,7 proc. didesnė nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 51,7 GWh energijos. 

Saulės elektrinių gamyba praėjusią savaitę išaugo 19,1 proc., jos pagamino 48,5 GWh elektros energijos (ankstesnę savaitę – 40,8 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinėse buvo pagaminta 28,8 GWh elektros energijos, 68,4 proc. mažiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 13,9 GWh – tai 5,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,1 GWh, ir 24,8 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 18,5 GWh. 

Šiluminės elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 57,7 GWh, arba 3,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 55,9 GWh, bet daugiau nei 2,5 karto daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 22,5 GWh elektros energijos. 

2025 m. balandžio 14–20 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 8,5 proc. – iki 206,6 GWh.

Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške balandžio 14–17 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 3,8 proc. – iki 36,9 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 28,3 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 44 Eur/MWh. 

Gamtinių dujų kainos mažėja, išliekant stabiliam SGD importui bei mažėjant gamtinių dujų vartojimui, tačiau prasidedantis gamtinių dujų saugyklų pildymas gali stabilizuoti gamtinių dujų kainas. 

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–36 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 33 proc., prieš savaitę buvo 33,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 44,8 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 37 proc. (praėjusią savaitę buvo 35,1 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 62,2 procento.

Balandžio 14–18 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 319,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 85,2 GWh). Į Latviją buvo išsiųsta 101,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 20,7 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,32 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,09 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas atšilus orams 2025 m. balandžio 14–18 d., palyginti su balandžio 7–11 d., sumažėjo 20,5 proc., suvartota 236,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 297,8 GWh).

Vidutinė Brent naftos kaina siekė 65,8 USD/bbl – tai 2,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 64,1 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 88,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 86,0 Eur/MWh.

Pasaulinėms rinkoms šiek tiek nusiraminus po patirto šoko dėl JAV muitų politikos, nafta neženkliai pabrango, tačiau tolimesnės perspektyvos nėra žinomos. Nuogąstaujama dėl JAV ekonomikos recesijos, galinčios lemti naftos vartojimo mažėjimą.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 1–3 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti 65–68 USD/bbl lygyje.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,7–1,8 proc., išskyrus Estiją, kur kaina nepakito.

Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,8–4,7 proc., išskyrus Estiją, kur kaina nepakito.

Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi Lietuvoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sumažėjo ir sudaro 0,034 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,8 proc., o dyzelino – 3,5 proc. mažesnė.

Baigiantis 2024–2025 m.  šildymo sezonui, rinkos dalyviai stengiasi parduoti biokuro atsargas ir tai turi įtakos biokuro kainų mažėjimui: praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 2,2 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 16,42 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,5 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.