Naujiena
Lietuva antrą savaitę pasigamino tiek elektros, kiek suvartojo
2025 04 07Praėjusią savaitę Lietuva vėl pasigamino 100 proc. suvartotos elektros energijos – tai antra tokia savaitė šiemet ir antra nuo 2009 metų. Daugiausia elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 44 proc. suvartotos elektros. Didelė bendra vietinė generacija, augusi 22,5 proc., ir vėl pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos bei Lietuvos lėmė, kad didmeninės elektros kainos per savaitę augo tik 3 proc. ir pasiekė 107,7 Eur/MWh, nors biržoje kovo 31-ąją elektros kainos šuolis buvo didžiausias šiais metais – 309 Eur/MWh. Gamtinių dujų TTF kaina per savaitę sumažėjo 3,3 proc., Brent naftos kaina per savaitę smuko 2 proc., per savaitę Lietuvoje biokuras atpigo 0,6 proc., benzino kaina nepakito, o dyzelinas pabrango 0,1 procento.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl sugedusios „NordBalt“ jungties tarp Švedijos ir Lietuvos, augo dalyje Baltijos jūros regiono valstybių.
Lietuvoje elektros kainos per savaitę padidėjo nuo 104,8 Eur/MWh iki 107,7 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 49,5 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 87 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos didėjo 3 proc. – nuo 104,8 Eur/MWh iki 108,1 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje kainos didėjo 11 proc. – nuo 54,3 Eur/MWh iki 60,5 Eur/MWh, Suomijoje didėjo 9 proc. – nuo 27,4 Eur/MWh iki 29,9 Eur/MWh. Tuo metu Vokietijoje elektros kainos mažėjo 19 proc. – nuo 91,4 Eur/MWh iki 74,4 Eur/MWh, Lenkijoje mažėjo 16 proc. – nuo 104,1 Eur/MWh iki 87,0 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 10 proc. – nuo 106,0 Eur/MWh iki 95,1 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 100 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 22,5 proc. ir siekė 208,3 GWh.
Lietuvoje išlikus vėjuotiems orams, daugiausia elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 91,5 GWh elektros energijos – 67,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 54,6 GWh, ir 22,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 74,8 GWh energijos.
Šiluminės elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 48,1 GWh, arba 17,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 58,3 GWh, tačiau beveik 3 kartus daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 17 GWh elektros energijos.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 41,3 GWh – tai 47,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 27,9 GWh, ir 82,6 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 22,6 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 14 GWh – tai 6,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,0 GWh, ir 23,4 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 18,2 GWh.
2025 m. kovo 31 d. – balandžio 6 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 8,5 proc. – iki 207,4 GWh.
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške kovo 31 d. – balandžio 4 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 3,3 proc. – iki 40,8 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 26,6 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 47,5 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–5 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–38 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu siekia apie 36,5 proc., prieš savaitę buvo 37,5 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 46,3 procento.
Prasidėjo ES dujų saugyklų pildymo sezonas. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu yra apie 34,8 proc. (praėjusią savaitę buvo 33,7 proc.), o prieš metus saugyklų užpildymas siekė 56,9 procento.
Kovo 31 d. – balandžio 4 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 394,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 421,4 GWh). Į Latviją išsiųsta 118 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 172,2 GWh), į Lenkiją – 13,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę nebuvo siųsta).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,42 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,37 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. kovo 31 d. – balandžio 4 d., palyginti su kovo 24–28 d., sumažėjo 1,9 proc., suvartota 238,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 242,7 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina siekė 72 USD/bbl – tai 2,04 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 73,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 89,5 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 83 Eur/MWh.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–8 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti 64–66 USD/bbl lygyje.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,5–1,9 proc., sumažėjo Latvijoje 0,2 proc., o Lietuvoje vidutinė kaina nepakito.
Dyzelino vidutinės kainos Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 1,3 proc. ir 0,2 proc., Lietuvoje ir Estijoje padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 1 proc., o Vokietijoje vidutinė kaina nepakito.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,099 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,3 proc., o dyzelino – 1,7 proc. mažesnė.
2024–2025 m. šildymo sezonui artėjant į pabaigą, biokuro kainos mažėja: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 0,6 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 16,32 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,76 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.