Naujiena
Parengtas 2017–2018 metų pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaitos projektas
2019 03 19
2017–2018 metų pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita (toliau – Ataskaita) suteikia pagrindą stebėti šalies pažangą, padarytą siekiant nacionalinių 2020 metų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų.
Ataskaitai parengti buvo naudojami Lietuvos statistikos departamento, koordinuojančio šalies oficialios statistikos rengimą bei kitų valstybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų oficialiai pateikti duomenys.
Ataskaitoje pateikiami 2016 ir 2017 metų Lietuvos Respublikos ekonominiai ir energetiniai rodikliai, bendrosios pirminės ir galutinės energijos bei energijos suvartojimo transporto sektoriuje tendencijos, taip pat duomenys apie svarbiausias 2018 metais įgyvendintas teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, padedančias siekti nacionalinių 2020 metų energijos vartojimo efektyvumo tikslų, informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atitiktį energinio naudingumo reikalavimams.
- Mokesčiai ir akcizai degalams;
- Daugiabučių namų atnaujinimas;
- Viešųjų pastatų atnaujinimas;
- Energijos vartojimo auditai pramonės įmonėse;
- Susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo;
- Susitarimai su energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo;
- Pagal Klimato kaitos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programas ir savivaldybių viešojo transporto parko atnaujinimo, įsigyjant naujas ekologiškas transporto priemones, projektus įgyvendintos energijos taupymo priemonės.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių finansavimo šaltiniai yra ES struktūrinių fondų lėšos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ar privačios lėšos.
Bendras visų priemonių sutaupytos energijos kiekis nuo 2014 iki 2017 metų, skaičiuojant suminiu (kumuliaciniu) metodu, iki 2020 metų siekia 7439,274 GWh.
Gerėjantys Lietuvos Respublikos ekonominiai ir energijos produktyvumo rodikliai (4,9 EUR/kgne) bei nuoseklus energijos suvartojimo efektyvumo lygio artėjimas prie Europos Sąjungos vidurkio turi teigiamos įtakos šalies konkurencingumui regioniniame ir globaliame lygmenyje bei prisideda prie šalies energijos vartojimo efektyvumo didinimo, išmetamų į aplinką teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.