Naujiena

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – LEA) parengė pažymą apie atliktą galutinės energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų priemonių (toliau – priemonės) įgyvendinimo 2019 metais dokumentų tikrinimą (toliau – Pažyma). Atliktas tikrinimas yra sudėtinės galutinių energijos vartotojų elgsenos keitimo priemonės, skirtos didinti energijos vartojimo efektyvumą, proceso įgyvendinimo dalis.

Pažymoje pateikiama apibendrinta informacija apie galutinės energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų (toliau – susitarimai), sudarytų tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) ir energijos tiekimo įmonių (toliau – tiekėjai) energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais įgyvendinimo 2019 metais dokumentų tikrinimo (toliau – tikrinimas) rezultatus.

Tikrinimas atliktas vadovaujantis Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-221 „Dėl Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tikrinimo metu buvo patikrinti visi (100 proc.) tiekėjų pateikti 2019 metais įgyvendintų priemonių (67 tiekėjų) dokumentai. Apibendrinti tikrinimo rezultatai pateikti Pažymos priede. Atsižvelgiant į Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. (NEKS VP) numatytus tikslus, iki 2030 metų, pasitelkiant galutinių energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo priemone siekiama sutaupyti iki 3 TWh energijos (suminių sutaupymų). Dėl šios priežasties LEA atkreipia tiekėjų dėmesį į susiklosčiusią ydingą praktiką, lemiančia didelį atotrūkį tarp energijos tiekėjų deklaruojamų ir užskaityti tinkamais pripažįstamų sutaupymų.

Apibendrinus bendrus įmonių įsipareigojimus, deklaruotus sutaupymus ir atlikus pateiktos įgyvendinimą pagrindžiančios informacijos patikrą, LEA identifikavo, kad atotrūkis tarp deklaruotų ir tinkamais pripažįstamų sutaupymų siekia 45%.

Tikrinant tiekėjų pateiktus galutinės energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonių įgyvendinimą 2019 metais pagrindžiančius dokumentus, išryškėjo pagrindinės tiekėjų daromos klaidos, dėl kurių tiekėjo deklaruotas sutaupytas energijos kiekis nepripažįstamas tinkamu:

1. Įgyvendinant priemonę „Šildymo sistemų ir šilumos punktų efektyvaus eksploatavimo mokymai“:

                - tiekėjai ar jų atstovai konsultavo/surengė mokymus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, daugiabučių namų administratoriams, administruojančioms įmonėms, kurie nėra galutinės energijos vartotojai. Mokymų priemonė gali būti laikoma tinkama užskaitymui, jei šiuose mokymuose, kartu su prižiūrėtojais/administratoriais, dalyvauja galutiniai energijos vartotojai arba jų atstovai. Sutaupytos energijos kiekis tokiu atveju gali būti apskaičiuojamas pagal mokymuose dalyvavusiems galutiniams energijos vartotojams parduotą energijos kiekį. Tiekėjams, kurie mokymus surengė pastatų savininkams, daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovams, įstaigų atstovams, energijos sutaupymai pripažinti pagrįstais ir tinkamais. Tais atvejais, kai tuose pačiuose šildymo sistemų ar šilumos punktų efektyvaus eksploatavimo mokymuose dalyvavo tiek už šildymo sistemų, šilumos punktų priežiūrą atsakingi asmenys, tiek pastatų savininkai, bendrijų atstovai, o tiekėjas pateikiamuose dokumentuose tikrinimui nenurodė mokymų dalyvio statuso (pastato savininkas, ar tik šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas) ir neišskyrė atskirų pastatų energijos sąnaudų, nebuvo galimybės apskaičiuoti priemonės tinkamų energijos sutaupymų;

                - tiekėjai nepateikė mokymų programos ir detalios mokymų medžiagos. Nepateikta mokymų medžiaga (pilnas tekstas) ar nuoroda į dokumentus.

2. Siekiant pagrįsti priemonės „Konsultacijos elektroniniu paštu, tiesiogiai internetu ar telefonu gavus vartotojo prašymą įgyvendinimą“:

                - trūksta išsamesnio konsultacijų aprašymo,

                - nepateikiami vartotojų prašymą ir konsultacijų faktą pagrindžiantys dokumentai,

                - nurodoma, kad rašytinių užklausų nesulaukta ir vartotojai konsultuoti pagal numatytą aprašą telefonu,

                - konsultuoti vartotojai neregistruojami, nenurodomi jų kontaktiniai duomenys,

                - tiekėjai nepagrindžia telefoninių konsultacijų įgyvendinimo fakto, nors sulaukia į juos besikreipiančių vartotojų su prašymais konsultuoti.

3. Nepakankamai pagrindžiamas priemonės „Konsultacijos atvykus pas vartotoją“ įgyvendinimas, kadangi tiekėjai pateikia tik konsultuotų vartotojų sąrašus be konsultavimo fakto patvirtinimo. Dažnu atveju nepateikiamas ir išsamus konsultacijų aprašymas.

4. Priemonės „Palyginamosios analizės (suvartojimo) vartotojų grupėje kartu su energijos taupymo patarimais teikimas spaudinyje“ įgyvendinimas yra formalus, analizė neišsami ir be paaiškinimų, trūksta konkrečių energijos taupymo patarimų.

5. Dažna situacija, kai tiekėjai priemonės įgyvendinimo metinėje ataskaitoje deklaruoja vieną vartotojų tikslinės grupės dydį ir jos metinį energijos suvartojimą, tačiau pagrindžiančiuose dokumentuose pateikiamas kitas vartotojų tikslinės grupės dydis, o pasikeitusio šios grupės energijos suvartojimo nepateikiama. LEA specialistai neturi galimybės apskaičiuoti energijos sutaupymo pasikeitusiai vartotojų tikslinei grupei, nors priemonė įgyvendinta ir galėtų būti užskaityta kaip tinkama.

6. Pasitaiko atvejų, kai tiekėjai energijos sutaupymams apskaičiuoti naudoja savo nusistatytus švietimo ir konsultavimo priemonių koeficientus, kurie nėra privalomai suderinti su Energetikos ministerija.

7. Buvo atvejų, kai neteisingai traktuojamas priemonės tipas. Pavyzdžiui, priemonės „Projektų viešinimo renginys“ taikymas pagrindžiama pateikiant nuorodą į įmonės internetinę svetainę (informacija apie šilumos trasų renovaciją).

8. Tiems patiems vartotojams taikant daugiau nei vieną priemonę, kartojasi skirtingose priemonėse pateikiamos informacijos turinys. Tokiu atveju energijos sutaupymai pripažinti tinkamais vienos iš priemonių (turinčios didesnį taupymo potencialą).

9. Tiekėjas dubliuoja konsultavimo priemonių tipą keliose priemonėse. Pavyzdžiui, priemonė „Informacijos skelbimas spaudoje ar spaudiniuose“ taikoma keletą kartų.