Naujiena

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) atliko 130 energijos vartojimo auditų, pateiktų finansavimo priemonei "Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas". LEA bendradarbiaujant su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) atliko kokybės tikrinimo procedūras, siekiant padidinti skiriamo finansavimo patikimumą. (plačiau – žr. 1 žinutę)

Pagal projektų  finansavimo  sąlygų  aprašą (PFSA), teikiamų paraiškų tinkamumas finansavimui gauti vertinamas pagal du energijos sutaupymų apskaičiavimo būdus, lygiagrečiai taikomus projekto rodikliams įvertinti:

• Energijos vartojimo auditas (EVA) - pagal metodiką atliekama pastato energijos vartojimo struktūros analizė ir taupymo priemonių poveikio įvertinimas. Pirminė šios metodikos paskirtis –  energijos nuostolių nustatymas ir priemonių jiems sumažinti įvardijimas.
• Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo (PENS) metodika – STR 2.01.02:2016 pagrindu atliekamas energijos vartojimo įvertinimas prieš ir po modernizavimo. Metodikos pirminė paskirtis – pastato energinio naudingumo klasės nustatymas.

Projekto įgyvendinimo rodikliai (pagal PFSA) skaičiuojami pagal sutaupymus pagrįstus PENS metodika apskaičiuotą energijos vartojimą prieš ir po modernizacijos. Tarpusavyje palyginus šių metodų rezultatus, išryškėjo šie probleminiai aspektai:

1. Faktinio išmatuoto energijos vartojimo ir energinio naudingumo sertifikavimo metodikos prognozės ženklus skirtumas eksploatuojamuose pastatuose
2. Energijos vartojimo audito ir sertifikavimo metodikos prognozių skirtumas po pastato modernizacijos
3. Skirtingos metodikos prognozuoja ženkliai skirtingus energijos sutaupymus diegiant tas pačias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Atsižvelgiant į faktą, kad projektų sutaupymai yra skaičiuojami pasitelkiant metodą, kuris neobjektyviai vertina pastato energijos suvartojimą pradinėje stadijoje, gaunami ženkliai didesni energijos sutaupymai. Toks dirbtinis sutaupymų padidinimas iškreipia priemonių atsipirkimo trukmę.

Kaip rodo apibendrinti duomenys (geometriniai vidurkiai atsižvelgiant į pastatų plotą):

Iš šio palyginimo matyti, kad analizuotos pastatų imties atveju:

• Faktinis išmatuotas energijos vartojimas vidutiniškai siekia 99,3kWh/m² , o esamo vartojimo įvertinimas pagal PENS metodiką atveju – 166,33kWh/m². Atsižvelgiant, kad vertinamas tų pačių pastatų masyvas, skirtumas siekia 1,67 karto, arba 67,03 kWh/m². 95% imties atvejų, skaičiuojamosios sąnaudos viršija faktines. Atotrūkis tarp metodų, analizuotoje imtyje, kraštutiniais atvejais siekia iki 5,83 karto.
• Vidutinis energijos vartojimas po modernizacijos vertinant abiem metodais yra santykinai panašus: Pagal EVA metodiką, atsižvelgiant į faktinį išmatuotą energijos vartojimą iki modernizavimo – 45,19 kWh/m², pagal PENS metodiką– 47,7 kWh/m2. Nors vidutinės vertės, yra tarpusavyje artimos, 60% atvejų PENS prognozė yra mažesnė nei EVA atveju, o 40% atvejų – didesnės. Dėl verčių tarpusavio kompensavimosi vidutiniai dydžiai yra panašūs, tačiau atskirų atvejų gaunamų prognozių santykis kinta intervale nuo 0,18 iki 3,4 karto.
• Energijos sutaupymų vidutinės vertės dėl skirtumo vertinant pradinę situaciją siekia 2,19 karto tarp EVA prognozuojamo 54,11 kWh/m2 ir PENS metodikos įvardijamo 118,63 kWh/m2 sutaupymo. Vidutinis nesukurto energijos energijos sutaupymo skirtumas - 64,52kWh/m2 arba 22,2 GWh, visam analizuotų pastatų masyvui.

Svarbu pastebėti, kad daugeliu atveju energijos taupymo priemonių sukuriamas efektas yra vertinamas taikant analogiškus principus įvardijamus LST EN standartuose:

• Atitvarų charakteristikos yra apskaičiuojamos pagal  LST EN ISO 6946:2008 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodas (ISO 6946:2007)“;
• Vėdinimo sistemų nuostoliai - LST EN ISO 15242:2007 „Pastatų vėdinimas. Skaičiavimo metodas nustatyti pastatų oro srautą, įskaitant infiltraciją“;
• Pastato šilumos balansas sudaromas remiantis LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“.

Nors apskaičiavimo procesas ir matematinis modelis yra tapatus abiejuose metoduose (EVA ir PENS), tačiau galutiniai sutaupytos energijos kiekiai ženkliai skiriasi dėl skaičiavimuose taikomų prielaidų, galimybės įvertinti faktinį energijos vartojimą ir vartotojų elgsenos aspekto.

Faktinių išmatuotų energijos sąnaudų ignoravimas, vertinant galimus  dirbtinai iškreipia sutaupymų vertinimą ir formuoja iliuziją apie didesnių energijos sutaupymų, 40,81 GWh/metams,  vietoje 18,61 GWh/metams sukūrimą. Nesukūrus šių sutaupymų, prastėja investicijų finansinė grąža ir išauga rizika, kad priemonės nusidėvės greičiau, nei pradės nešti finansinę grąžą.

Išvados ir rekomendacijos

Apibendrinant atliktos individualių atvejų analizės rezultatus galima teigti:

1. Dirbtinai padidinamas pastato vartojimas prieš modernizavimą pagal PENS metodikos vertinimą, vidutiniškai 2,19 karto, iškreipia sutaupytos energijos kiekį ir klaidina sprendimų priėmėjus, investuojančius į energijos taupymo priemones.
2. Esminis skirtumas susiformuoja dėl iki modernizavimo esančios situacijos vertinimo skirtumų, PENS metodikai vertinant 1,67 karto didesnį energijos vartojimą, nei yra faktiškai išmatuojama.
3. Nors vidutinė energijos sąnaudų prognozė po modernizavimo abiejų metodų atveju yra artima, tačiau išskirtiniais atvejais skirtumas gali siekti nuo 0,18 iki 3,4 karto.
4. Sutaupytas energijos kiekis tarp vertinimo metodų, vidutiniškai skiriasi 2,19 karto. Dėl klaidingo pradinės situacijos įvertinimo, PENS metodikos pasiekiamas sutaupymas yra mažai tikėtinas.

Atsižvelgiant į poreikį vertinti faktiškai sumažėjusi energijos vartojimą šalies mastu ir individualių projektų finansinio pelningumo vertinimo objektyvumo poreikį, rekomenduojame:

1. Planuojant pastatų modernizavimą atlikti energijos vartojimo auditą. Pagal šia metodiką šiluminės ir elektros energijos sutaupymai yra artimesni faktiniams
2. Siekiant sumažinti riziką nepelningai investuoti į pastatų modernizavimą, tikslinga taikyti energijos vartojimo efektyvumo audito metodika pagrįstą analizę.

Platesnė situacijos vertinimo ataskaita bus parengta ir pateikta viešai prieigai mūsų tinklalapyje.