Naujiena
Lietuvoje šilumos energijos kainos mažiausios Baltijos šalyse
2024 02 29Šildymo sezonui įpusėjus, šilumos energijos ir biokuro kainos Lietuvoje nuosekliai mažėja. Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Mūsų šalyje šilumos kaina įvairiuose regionuose skirtinga, o skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos vasarį siekė 2,2 karto. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.
2024 m. vasario mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh be PVM. Palyginus su sausio mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). O lyginant su 2023 m. vasariu, kainų vidurkis mažesnis 14 proc. – tuo metu vidutinė kaina siekė 8,65 ct/kWh.
Istoriškai vasarį šalies kainos vidurkis panašus į 2013 m. kainą, kuri buvo 7,53 ct/kWh.
Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia vasario mėnesio vidutinė kaina buvo 2021-aisiais – 4,26 ct/kWh, arba 75,4 proc. mažesnė, didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2023-aisiais – 7,83 ct/kWh, arba 4,8 proc. didesnė nei šiemet.
Šilumos kainų pokytis šį vasarį atitinka ilgametes tendencijas, kai šildymo sezono antroje pusėje pradedamos naudoti sukaupto kuro atsargos ir sausio–vasario mėnesiais šilumos kainos nuosekliai mažėja iki šildymo sezono pabaigos.
Vertinant šilumos kainų struktūrą, matoma, kad mažesniuose miestuose santykinai didesnė galutinės šilumos kainos pastovi dedamoji dalis – tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio, jos sudaro nuo 2,65 ct/kWh iki 6 ct/kWh šilumos kainoje, o didesniuose miestuose ši pastovioji kainos dalis yra mažesnė ir sudaro nuo 0,94 ct/kWh iki 2,6 ct/kWh.
Tačiau esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet vasarį siekė 7 ct/kWh – ji buvo 2 proc. mažesnė nei sausį, kai siekė 7,14 ct/kWh, ir 13,5 proc. mažesnė nei 2023-ųjų vasarį, kai buvo 8,8 ct/kWh.
Keturiuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, šilumos energijos kaina šį vasarį mažesnė už šalies vidutinę kainą ir 19,1 proc. mažesnė nei prieš metus – pernai vasarį ji buvo 8,65 ct/kWh.
Didžiausia vasario mėnesį šilumos kaina išlieka Vilniuje – 7,55 ct/kWh, o tai lemia didesnė įsigyjamo kuro kaina. Lyginant su sausio mėnesiu, kaina sostinėje sumažėjo 0,79 proc. (buvo 7,61 ct/kWh). Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, Vilniuje šilumos kaina nuosekliai mažėja.
Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina vasario mėnesį buvo Šiauliuose – 6,45 ct/kWh. Lyginant su sausio mėnesiu, kaina sumažėjo 4,3 proc. (buvo 6,74 c/kWh). 2023 m. vasarį ji buvo 8,2 ct/kWh, arba 21,34 proc. didesnė. Klaipėdoje vasarį šilumos energijos kaina buvo 7,41 ct/kWh, arba 1,07 proc. mažesnė nei sausį, kai buvo 7,49 c/kWh. Panevėžyje vasarį šilumos energijos kaina siekė 6,78 ct/kWh, arba 2,59 proc. mažesnė nei sausį, kai buvo 7,25 c/kWh). Vasario mėnesio šilumos kaina Kaune – 6,91 ct/kWh, arba 0,14 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 6,86 c/kWh.
Lyginant visus šalies regionus, keturis šio šildymo sezono mėnesius mažiausia šilumos energijos kaina išliko Utenoje ir vasario mėnesį tebebuvo mažiausia visoje Lietuvoje – 5,84 ct/kWh, Druskininkuose antra mažiausia šilumos kaina – 6,26 ct/kWh. Šiauliuose jie siekė 6,45 ct/kWh. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina vasarį mažiausia, ji apie 17 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Brangiausiai šilumos energija vasarį, kaip ir sausį, kainavo Kauno rajone – 12,93 ct/kWh, Ignalinoje – 12,5 ct/kWh ir Nemenčinėje – 12,43 ct/kWh. Šių savivaldybių šilumos energijos vartotojai brangiausiai šalyje už ją moka nuo pat 2023/2024 m. šildymo sezono pradžios. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina šiemet vasarį didžiausia, ji apie 67 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis.
Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh.
Trijų šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis vasario mėnesį Lietuvoje mažiausias – 7,1 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 8,4 ct/kWh. Estijoje ši kaina – 7,7 ct/kWh.
Lyginant Baltijos šalių sostines, vasario mėnesį Vilniuje šilumos energijos kaina mažiausia – 7,55 ct/kWh, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina Rygoje – 8,8 ct/kWh.
Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. vasarį išliko stabilios. Vasario mėnesį biokuro kaina siekė 23,88 Eur/MWh, kovo mėnesį formuojasi 25,55 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina. Tuo pačiu metu pernai biokuro kaina buvo 31,1 Eur/MWh, arba 31,2 proc. didesnė. Nuo pernai gegužės biokuro kaina svyruoja 21–23,5 Eur/MWh intervale.
Vasario viduryje dvi savaites iš eilės šiemet Lietuvoje biokuras buvo pigiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje šiuo metu biokuras kainuoja 23,76 Eur/MWh, Latvijoje – 24 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra nuo šių metų kiekvieną mėnesį analizuoja ir skelbia Šilumos energijos ir biokuro kainų pokyčių apžvalgą .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.