Apie Šiaulių apskrityje plėtojamą žaliąją energetiką ir Lietuvos energetikos sistemos transformaciją kalbėjomės Šiaulių apskrityje surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
Vyksta sparti atsinaujinančių išteklių plėtra. Pernai per metus Lietuvos saulės ir vėjo elektrinės iš viso pagamino 25 proc. šalyje suvartotos elektros.
Šiaulių apskrityje pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią 2023 m. pabaigoje lydere buvo Šiaulių rajono savivaldybė, kurioje bendra saulės elektrinių galia siekė 27 MW, arba buvo 5 kartus didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje (5,4 MW) ir 4 kartus didesnė nei šioje apskrityje (6,5 MW).
Vertinant Lietuvos mastu, Šiaulių apskrityje gamintojų saulės elektrinių įrengtoji vidutinė galia siekė 6,5 MW ir buvo 20 proc. didesnė nei vidutiniškai šalyje.
Šiaulių apskrityje didžiausios galios saulės elektrinės veikia Radviliškio rajono savivaldybės Eibariškių kaime – 6 MW, taip pat Šiaulių rajono Daušiškių kaime – 5 MW ir 4 MW bei Kuršėnuose – 5 MW.
Šiaulių apskrityje 2023-iųjų pabaigoje iš viso buvo 190 saulės elektrinių, kurių suminė įrengtoji galia siekė 45,7 MW. Iš 190 saulės elektrinių 163 elektrinių įrengtoji galia neviršijo 30 kW galios.
Pagal gamintojų vėjo elektrinių suminę įrengtąją galią Šiaulių apskrityje pernai lyderė buvo Akmenės rajono savivaldybė, kurioje buvo 163,5MW vėjo elektrinių suminės įrengtosios galios. Šios savivaldybės vėjo elektrinių bendra galia 6 karto viršijo apskrities vidurkį, kuris siekė 27,5 MW, ir 7 kartus – Lietuvos vidurkį, sudarantį 22 MW.
Pagal gamintojų vėjo elektrinių įrengtąją vidutinę galią Šiaulių apskritis 25 proc. viršijo šalies vidurkį. Didžiausi Šiaulių apskrities vėjo parkai veikia Akmenės rajono Kruopių seniūnijoje – 81 MW galios Šapnagių vėjo elektrinė, taip pat 75 MW Kanteikių vėjo elektrinė.
2023 m. pabaigoje Šiaulių apskrityje iš viso buvo 14 vėjo elektrinių, kurių suminė įrengtoji galia siekė 192,8 MW.
Dalis Šiaulių apskrities teritorijos patenka į zonas, kurioje vėjo elektrinių statyba yra draudžiama arba galima tik suderinus su Lietuvos kariuomene. Kaip žinoma, Lietuvos pasienio ruožus dengia radarų apsaugos zonos, kuriose vėjo elektrinių statyba negalima arba galima tik suderinus su kariuomene. Visa Šiaulių miesto savivaldybės teritorija patenka į zoną, kurioje vėjo elektrinių statyba draudžiama. Taip pat beveik visa Joniškio rajono savivaldybė ir didelė dalis Šiaulių rajono savivaldybės patenka į radarų apsaugos zonas, kuriose vėjo elektrinių statyba negalima arba galima tik suderinus su kariuomene. Mažiausiai tokių zonų yra Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, Šiaulių apskrityje yra saugomų gamtos ir kultūros teritorijų bei objektų, tai irgi riboja vėjo energetikos plėtrą.
Šiaulių rajone, Ginkūnuose, surengto seminaro dalyviams taip pat pateikta informacija apie šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.
Šiaulių apskrityje iš viso prašoma investicinės paramos įsirengti 169 elektromobilių įkrovimo privačias prieigas. Šioje apskrityje registruoti 874 elektromobiliai sudaro apie 4,2 proc. visų Lietuvoje registruotų elektromobilių. Iš jų 516 įregistruoti Šiaulių mieste, 153 – Šiaulių rajone, 39 – Akmenėje, 24 – Joniškyje, 32 – Kelmėje, 31 – Pakruojyje, 79 – Radviliškyje.
Seminare pristatyta interaktyvi energetikos duomenų platforma
EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema), kuri skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą bei pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima, įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius, rasti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse bei analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį, atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Vienoje vietoje kaupiama informacija suteikia galimybes savivaldai ir verslui priimti svarbius sprendimus dėl plėtros ir planuoti investicijas.
______________________________________________________
Apie projektą. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“. Projektas Nr. LT05-3-EM-TF-001 „Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas“.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.
