Naujiena

Parama taršių katilų keitimui į efektyvesnę šildymo įrangą tęsiama ir bus finansuojama šešerius metus

2024 02 28

Gyventojai vis dar gali kreiptis dėl paramos, norėdami pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus Vilniaus regione, o kovą planuojama teikti papildomą paramą iškastinio kuro katilų keitimui Vidurio ir vakarų regiono gyventojams. Bet iki kito etapo stabdomas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti sostinės regione keičiant biomasę naudojančius neefektyvius katilus.

Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. vasario 27 d. sustabdė  kvietimą gyventojams teikti paraiškas paramai gauti, keičiant neefektyvius biomasę naudojančius katilus Vilniaus regione, nes iki šiol pateiktose paraiškose prašoma tiek lėšų šiai paramai, kiek jų iš viso buvo skirta šiam etapui.

„Lietuvos gyventojų susidomėjimas parama, skirta šilumos įrangos atnaujinimui, labai didelis, paraiškos  teikiamos itin aktyviai. Akivaizdu, kad ši parama žmonėms labai reikalinga ir džiugu, kad gyventojai, keisdami taršius katilus, prisideda prie taršos mažinimo Lietuvoje. Energetikos ministerija suplanavo taršių katilų keitimui į efektyvesnę šildymo įrangą per šešerius metus paskirstyti 112,4 mln. eurų paramos. Siekiant sudaryti galimybes visiems šalies gyventojams kreiptis dotacijų, Lietuvos energetikos agentūra kvietimus teikti paraiškas šiai paramai gauti planuoja skelbti etapais, kasmet“, – sako VšĮ Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.


Parama taršių katilų keitimui į efektyvesnę šildymo įrangą tęsiama ir bus finansuojama šešerius metus

Lietuvos gyventojai, kurie nespėjo pirmajame etape pateikti paraiškų, tai galės padaryti paskelbus antrąjį paraiškų priėmimo etapą. Preliminariai planuojama kvietimus teikti paraiškas skelbti 2024 m. III ketvirtį. Taip pat kvietimai bus skelbiami ir 2025 m., ir 2026 metais.

Svarbu tai, kad dėl paramos ir toliau gali kreiptis tie individualių bei sodo namų gyventojai, kurie neefektyvų šildymo katilą jau yra pasikeitę į efektyvesnį šildymo įrenginį, bet ne anksčiau kaip po 2023 m. liepos 26 dienos.

Siekiant pakeisti neefektyvius biomasę naudojančius katilus Vilniaus regione, Lietuvos energetikos agentūra gavo 1024 paraiškų, kuriose prašoma beveik 3,54 mln. eurų paramos, kuri buvo numatyta šiam etapui. Pagal visus pirmo etapo kvietimus iki šios dienos gauta daugiau nei 5 000 gyventojų paraiškų, kurių prašoma paramos suma siekia daugiau nei 20 mln. eurų.

Lietuvos energetikos agentūros specialistai šiuo metu vertina jau antrą tūkstantį gautų paraiškų. Specialistams dažnai tenka papildomai kreiptis į daugelį paraiškas užpildžiusių gyventojų, kad šie tikslintų savo pateiktas paraiškas bei mokėjimo prašymus ir ištaisytų juose aptiktas klaidas. Dėl didelėje dalyje paraiškų aptinkamų klaidų ir joms ištaisyti skiriamo papildomo laiko, visas gyventojų paraiškų vertinimo procesas lėtėja ir galutiniai sprendimai dėl jų finansavimo nepriimami taip greitai, kaip norėtųsi tiek paraiškas pateikusiems gyventojams, tiek ir jų vertintojams.

Tačiau visos gautos paraiškos ir mokėjimo prašymai bus patikrinti ir įvertinti. Jeigu paraiška atitinka kvietimo reikalavimus, finansavimas bus skiriamas ir lėšų niekam nepritrūks, nes paraiškų surenkama tiek, kiek kvietimo biudžete numatyta paskirstyti lėšų. Jeigu paraiška užpildyta be trūkumų, ją pateikusiam gyventojui elektroniniu paštu išsiunčiamas Agentūros raštas dėl finansavimo skyrimo. Įsirengęs naują šilumos gamybos įrenginį per ne ilgesnį kaip 18 mėn. laikotarpį, gyventojas gali teikti mokėjimo prašymą dotacijai gauti.

Vilniaus apskrities gyventojai, pakeitę ar planuojantys keisti turimą iškastinį kurą naudojantį katilą į efektyvesnę šilumos gamybos technologiją, kviečiami ir toliau teikti paraiškas ir gauti dalies išlaidų kompensacijas pagal paskelbtą pirmojo etapo kvietimą. Paraiškos teikiamos, užpildant elektroninę formą.

Šių metų kovą planuojama skelbti papildomą kvietimą Vidurio ir vakarų regiono gyventojams gauti paramą iškastinio kuro katilų keitimui. Energetikos ministerija papildomai šiam tikslui skyrė 4 mln. Eur.

Neefektyvius ir taršius katilus galima keisti, įsirengiant naujus, nenaudotus 5-osios energinės klasės sertifikuotus biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo. Finansavimas apskaičiuojamas taikant fiksuotus įkainius. Katilų keitimas į šilumos siurblius oras–oras pagal paramos teikimo sąlygas šiuo metu nefinansuojamas.

Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką vieno individualaus namo ar sodo namo neefektyvaus šildymo katilo pakeitimui finansuoti, t. y.  tam pačiam nekilnojamojo turto objektui gali būti teikiama tik viena paraiška. Pateikiamų paraiškų skaičius neribojamas, jeigu tas pats pareiškėjas katilus keičia jam priklausančiuose keliuose skirtinguose nekilnojamojo turto objektuose. Nereikalaujama atsisakyti turimo seno katilo. Tačiau parama neteikiama katilų keitimui daugiabučiuose namuose.

Detalesnė informacija apie kvietimų sąlygas, paraiškų teikimą, techninius projekto reikalavimus, tinkamas išlaidas nurodyta kvietime ir paskelbta šiose interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.


Turint klausimų, galima kreiptis el. paštu [email protected] arba  tel. 8 5 230 3312 (darbo dienomis).
___________________________________

Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus individualiuose namuose, skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretų uždavinį „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, finansuojamą Sanglaudos fondo ir  Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.