Naujiena

Trys Baltijos šalys per mėnesį bendrai suvartojo 2,9 TWh gamtinių dujų – tai 4,8 proc. daugiau nei pernai kovą, kai suvartota 2,8 TWh. Šį kovą gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje buvo 8,8 proc. didesnis nei pernai, Latvijoje šiemet buvo 4,4 proc. didesnis nei pernai kovą, o Estijoje šiemet, palyginus su pernai kovu, suvartota 10,4 proc. mažiau gamtinių dujų.

Šį kovą, palyginti su vasariu, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje sumažėjo 42,7 proc., Estijoje – 29,8 proc., Lietuvoje – 22,7 procento. Kovą Lietuvoje dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,9 TWh ir sumažėjo 18,6 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,7 TWh ir sumažėjo 27,5 proc., palyginti su vasariu.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. balandžio 1 d. buvo užpildytos 34,2 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 59,2 procento.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla balandžio 1 d. buvo užpildyta 37,1 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 45,6 procento. Be to, kovo mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 2,6 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, o 1,0 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

Kovą nacionalinė elektros generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija vėl tapo vėjo elektrinės, pagaminusios 37,6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (376,4 GWh) po to, kai vieną mėnesį buvo išaugusi šiluminių elektrinių svarba. Vasarį vėjo elektrinės pagamino 210,9 GWh elektros ir patenkino 20,4 proc. vartojimo poreikio. 2024 m. kovą vėjo elektrinės pagamino 300,6 GWh elektros – tai sudarė 29,2 proc. Lietuvos elektros vartojimo poreikio.

2025 m. kovą elektros energijos vartojimas buvo 2,9, proc. mažesnis nei 2024 m. tą patį mėnesį ir 3,3 proc. mažesnis nei šių metų vasarį.

Kovo mėnesį didmeninių elektros kainų vidurkis (91,98 Eur/MWh), palyginus su vasario mėnesio (152,47 Eur/MWh) vidurkiu, mažėjo 39,7 procento. Tai lėmė padidėjusi vėjo elektrinių generacija ir šiltesnių orų nulemtas mažesnis elektros energijos vartojimas. Didesnį elektros kainų mažėjimą stabdė neveikianti „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos bei kovo pabaigoje įvykęs „NordBalt“ jungties tarp Lietuvos ir Švedijos gedimas. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti tarp 65–105 Eur/MWh.

Lyginant 2025 m. vasario ir kovo mėnesius, didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Estijoje (-40,6 proc.), o augo tik Suomijoje (0,5 proc.).

Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos kovą buvo Suomijoje ir Švedijoje, didžiausios – Airijoje, Italijoje, Vengrijoje. Europos Sąjungos valstybių kainų vidurkis – 92,1 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per kovo mėnesį nepakito – 0,246 Eur/kWh (2025-02-25) ir 0,246 Eur/kWh (2025-03-25). Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 2,1 proc. – nuo 0,239 Eur/kWh (2025-02-25) iki 0,244 Eur/l (2025-03-25).

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų kovo mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo nuo 0,313 Eur/kWh iki 0,240 Eur/kWh, arba 23 procentais.

2025 m. kovo mėnesį biokuro kainos vidurkis buvo 16,9 Eur/MWh, arba 21 proc. mažesnis už vasario mėn. kainos vidurkį (buvo 21,3 Eur/MWh) ir 6 proc. mažesnis nei pernai kovo mėnesio kainos vidurkis (buvo 17,9 Eur/MWh).

Šį kovą Lietuvos vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina yra 7,81 ct/kWh – 2,62 proc. mažesnė nei vasarį, kai kaina siekė 8,02 ct/kWh, bet 10,47 proc. didesnė nei pernai kovą, kai buvo 7,07 ct/kWh.

Šiemet kovo mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina yra 7,58 ct/kWh – 4,8 proc. mažesnė nei vasarį, kai siekė 7,96 ct/kWh, tačiau 15 proc. didesnė nei pernai kovą, kai buvo 6,6 ct/kWh. Palyginti su vasariu, šilumos energijos kaina kovą sumažėjo Vilniuje – 5,9 proc., Kaune – 3,1 proc., Klaipėdoje – 7,6 proc., Šiauliuose – 4,8 proc., Panevėžyje – 0,3 procento.

Lyginant Baltijos šalis, stebimas nedidelis šilumos energijos kainų mažėjimas. Penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis kovo mėnesį mažiausias Latvijoje – 7,2 ct/kWh (vasarį buvo 7,4 ct/kWh), Lietuvoje – 7,3 ct/kWh (vasarį buvo 7,6 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 8,1 ct/kWh (vasarį buvo 9,2 ct/kWh). Lyginant sostines, Rygoje šilumos energija išliko pigiausia – 7,4 ct/kWh, Vilniuje – 7,7 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Tuo tarpu visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis vienodas Lietuvoje ir Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh.

Kovą naftos kainų vidurkis siekė 71,6 USD/bbl ir buvo 4,5 proc. mažesnis nei vasarį, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 75 USD/bbl – tai mažiausias kainos vidurkis, lyginant ankstesnių metų kovo mėnesius nuo 2021-ųjų kovo, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo 65,3 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–70 USD/bbl.

Vidutinė mažmeninė benzino kaina Lietuvoje per kovo mėnesį sumažėjo 0,064 Eur/l, o dyzelino – 0,077 Eur/l. Palyginti su vasariu, benzino vidutinės mėnesio kainos kovą Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,037–0,065 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos, kovą, palyginti su vasariu,  sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,042–0,060 Eur/l.

Per 2025 m. kovo mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,24 proc. – padaugėjo 979 elektromobiliais. 2025 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 31 185 elektromobiliai (17 256 grynieji elektromobiliai ir 13 929 – įkraunami hibridai).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,08 Eur, arba 2,7 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,27 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,34  Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,8 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.

Kovo mėnesio duomenų apžvalga skelbiama skirsnyje „Energetikos duomenų apžvalga“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.