Naujiena
Gruodį Baltijos šalyse suvartota mažiau gamtinių dujų, o Inčukalnio saugyklos užpildymas artimas istoriškai aukščiausiam lygiui
2025 01 142024 m. gruodį mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildymui. Praėjusių metų paskutinį mėnesį vėjo elektrinės pagamino didžiausią elektros energijos kiekį Lietuvos istorijoje – 442,1 GWh, dėl to didmeninės elektros kainos tris mėnesius išliko stabilios.
Nyderlandų TTF prekybos taške gruodžio mėnesį dujos vidutiniškai kainavo 46,1 Eur/MWh – 9,2 proc. daugiau nei lapkritį, kai jų kainos siekė 42,2 Eur/MWh.
Gruodžio pabaigoje, artėjant rusiškų dujų tranzito sustabdymui, įvyko kainų šuolis – TTF gamtinių dujų kainos šoktelėjo iki beveik 50 Eur/MWh ribos, tačiau 2025-ųjų pirmomis dienomis kainos pradėjo mažėti, o sausio 10 d. pasiekė 47 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti 43–46 Eur/MWh ribose.
Per gruodį Baltijos šalyse suvartota 3,4 TWh gamtinių dujų – tai 10,4 proc. mažiau nei prieš dvylika mėnesių, kai per 2023-ųjų gruodį trijose šalyse suvartota 3,8 TWh gamtinių dujų.
Dujų vartojimas gruodį buvo mažesnis visose Baltijos šalyse: Lietuvoje sumažėjo 6,2 proc., Latvijoje – 16,7 proc., Estijoje – 11,4 procento.
Bet palyginti su lapkričio mėnesiu, gruodį Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas buvo didesnis 18,9 procento. Gruodį dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,95 TWh ir padidėjo 20,8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,91 TWh ir didėjo 17 proc., palyginti su lapkričiu.
Per visus 2024 metus Baltijos šalys kartu suvartojo 29,6 TWh gamtinių dujų – tai 11,4 proc. daugiau nei 2023 metais, kai Baltijos šalyse buvo suvartota 26,6 TWh gamtinių dujų.
Lietuvoje metinis gamtinių dujų vartojimas išaugo 14,2 proc., Latvijoje – 7,6 proc., Estijoje – 8,2 procento. Pernai Lietuvoje buvo suvartota 17 TWh dujų, o 2023 – 15 TWh.
Tačiau toks gamtinių dujų vartojimas išliko kur kas mažesnis nei ankstesniais metais: palyginimui, 2021 m. Lietuva suvartojo 24 TWh gamtinių dujų.
2024 metais dujų vartojimo augimą, lyginant su 2023 m., daugiausia lėmė didesnis tiesiogiai prijungtų vartotojų vartojimo augimas, kuris didėjo 17 procentų. Prie skirstymo tinklo prijungtų vartotojų vartojimas per metus augo 10,5 procento.
Sausio 1 d. Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos buvo užpildytos 71,8 proc. – toks gamtinių dujų kiekis saugyklose atitinka daugiametį vidurkį.
Prieš dvylika mėnesių, 2024-ųjų pradžioje, ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 86,1 procento.
Nors dabar gamtinių dujų kiekis Europos Sąjungoje saugyklose yra mažesnis nei lygiai prieš metus, tačiau pastaraisiais metais įgyvendinti vykdyti nauji SGD projektai leidžia Europai apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš alternatyvių gamtinių dujų importo šaltinių.
Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta 64,9 proc. – toks gamtinių dujų kiekis saugykloje yra artimas rekordiškai aukštam užpildymui. Pernai tuo pačiu metu Inčukalnio saugykla buvo užpildyta apie 72,9 proc. lygiu. Tam įtakos turėjo Klaipėdos SGD terminalas, jungtys su kaimyninėmis valstybėmis. Gruodžio mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 2,1 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimą, o 0,2 TWh – dujų buvo skirta užsienio rinkoms.
Gruodį, dėl aukštos vėjo elektrinių generacijos, Lietuvoje išliko tendencija, kad nacionaliniai pajėgumai pagamina daugiau elektros energijos nei jos importuojama: 2024 m. nacionalinės gamybos vartojimo patenkinimo vidurkis – 62 proc., 2023 m. – 48 proc., 2022 m. – 35 proc., 2021 m. – 37 procentai.
Gruodį elektros energijos vartojimas buvo 1 proc. didesnis nei 2023 m. tą patį mėnesį bei 5,5 proc. didesnis nei 2024 m. lapkritį.
Bendrai 2024 metais Lietuvoje suvartota 12,2 TWh elektros energijos – tai 2,9 proc. daugiau nei 2023 m., kai Lietuvoje buvo suvartota 11,8 TWh elektros energijos.
Didelė vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos, kad gruodžio didmeninės elektros kainų mėnesio vidurkis siekė 89,69 Eur/MWh ir tris mėnesius elektros kainos išliko stabilios: spalį elektros kaina buvo 91,38 Eur/MWh, lapkritį – 88,66 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad 2025 m. didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 72–110 Eur/MWh ribose.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina metų gruodžio mėnesį sumažėjo 1,6 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,245 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 1,2 proc. – nuo 0,246 Eur/kWh iki 0,243 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, padidėjo nuo 0,238 Eur/kWh iki 0,239 Eur/kWh.
Biokuras per gruodžio mėnesį pabrango: paskutį 2024-ųjų mėnesį biokuro kainos vidurkis buvo 24,17 Eur/MWh, arba 5,5 proc. didesnis už 2023 m. gruodžio mėn. kainos vidurkį, kuris siekė 22,9 Eur/MWh, ir 14 proc. didesnis už 2024 m. lapkričio mėn. kainos vidurkį, kuris buvo 21,2 Eur/MWh.
2025 m. sausio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina mūsų šalyje yra 7,95 ct/kWh – 5 proc. didesnė nei buvo 2024 m. sausį, kai siekė 7,57 ct/kWh, ir 3 proc. didesnė nei 2024 m. gruodį, kai buvo 7,72 ct/kWh.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų, kuriuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos, vidutinė kaina yra 7,84 ct/kWh – 7,5 proc. didesnė nei 2024 m. sausį, kai siekė 7,29 ct/kWh. ir 3,7 proc. didesnė nei 2024 m. gruodį, kai buvo 7,56 ct/kWh. Šiemet sausį, palyginti su 2024 m. gruodžiu, šilumos energijos kaina padidėjo Vilniuje – 3,3 proc., Kaune – 3,9 proc., Šiauliuose – 1,5 proc., Panevėžyje – 4,3 proc., Klaipėdoje – 5,8 procento.
Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Visos šalies kainos vidurkis Lietuvoje yra mažiausias, Latvijoje siekia 7,8 ct/kWh, Estijoje – 8,6 ct/kWh. Didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias yra Latvijoje – 7,6 ct/kWh, Lietuvoje – 7,8 ct/kWh, Estijoje – 8,6 ct/kWh. Lyginant sostines, Rygoje šilumos kaina – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh, Vilniuje – 8,24 ct/kWh.
Brent naftos kainų vidurkis gruodį siekė 73,2 USD/bbl – tai 0,3 proc. mažesnė kaina nei lapkritį, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 73,4 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali toliau svyruoti apie 74–80 USD/bbl.
Per gruodžio mėnesį vidutinė (mažmeninė) benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,01 Eur/l, o dyzelino – 0,04 Eur/l. Paskutinį 2024 m. mėnesį benzino vidutinė kaina Lietuvoje buvo mažesnė už dyzelino vidutinę kainą 0,036–0,04 Eur/l.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, benzino vidutinės mėnesio vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse padidėjo 0,012–0,07 Eur/l.
Dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse padidėjo 0,017–0,058 Eur/l.
Per 2024 m. gruodžio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3 proc. – padaugėjo 827 elektromobilių. 2025 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 28 274 elektromobiliai (15 983 grynieji elektromobiliai ir 12 291 – iš išorės įkraunamas hibridas).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,35 Eur, arba 2,45 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,21 Eur) ir 3,1 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (10,34 Eur).
Gruodžio mėnesio duomenų apžvalga skelbiama skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. 8 661 89 175.