Naujiena

Vėjo elektrinių didelė generacija turėjo įtakos, kad šių metų lapkričio didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 88,66 Eur/MWh ir buvo 3 proc. mažesnis nei spalio mėnesį, kai elektra Lietuvoje kainavo 91,38 Eur/MWh.

Lyginant šių metų lapkričio ir spalio mėnesius, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Baltijos valstybėse. Labiausiai didmeninės elektros kainos augo Švedijos SE4 zonoje (175,8 proc.), o mažėjo Estijoje (-9,6 proc.).

Lyginant visą Baltijos jūros regioną, mažiausios didmeninės elektros kainos lapkritį buvo Suomijoje – 45,34 Eur/MWh, o didžiausios kainos Lenkijoje – 120,64 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per šių metų lapkričio mėnesį sumažėjo 0,7 proc. – nuo 0,251 Eur/kWh iki 0,249 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį beveik nepasikeitė – nežymiai sumažėjo nuo 0,248 Eur/kWh iki 0,246 Eur/kWh. Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, nepasikeitė – išliko apie 0,238 Eur/kWh.

Gamtinės dujos šį lapkritį buvo pigiausios, palyginti ketverių metų lapkričio mėnesius. Tačiau jų kainos kilo: Nyderlandų TTF prekybos taške dujos vidutiniškai kainavo 42,2 Eur/MWh – 6,8 proc. daugiau nei spalio mėnesį, kai jų kainos siekė 39,5 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos 2025 metais gali svyruoti 40–46 Eur/MWh ribose.

Lietuvoje lapkričio mėnesį suvartota 17,8 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su spalio mėnesiu. Augimą daugiausia lėmė prie skirstymo sistemos prijungtų vartotojų didesnis dujų suvartojimas: jis per mėnesį išaugo 28,7 proc. – iki 0,8 TWh.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos gruodžio 1 d. buvo užpildytos 85 proc., o pernai tuo pačiu metu užpildymas siekė apie 94,7 procento.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos užpildymas lapkritį buvo artimas istoriškai aukštam lygiui: saugykla buvo užpildyta 75,4 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 82,2 procento.

Įsibėgėjus šildymo sezonui, biokuras per lapkričio mėnesį pabrango – jo kainos vidurkis siekė 21,2 Eur/MWh, jis 0,9 proc. mažesnis nei pernai lapkritį, kai buvo 21,4 Eur/MWh, tačiau 7,1 proc. didesnis nei šį spalį, kai vidutinė kaina siekė 19,8 Eur/MWh.

Šį šildymo sezoną šilumai gaminti naudojama apie 80 proc. biokuro.

2024 m. gruodžio mėnesį Lietuvos vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina yra 7,72 ct/kWh – 7,2 proc. didesnė nei lapkritį, kai siekė 7,2 ct/kWh ir 2,1 proc. didesnė nei pernai gruodį, kai siekė 7,56 ct/kWh.

Vartotojams penkiuose šalies didžiuosiuose miestuose tiekiama 70 proc. viso pagamintos šilumos energijos kiekio.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina nuo gruodžio pradžios yra 7,56 ct/kWh. Tai 9,4 proc. daugiau nei lapkritį, kai kaina siekė 6,91 ct/kWh, ir 6,5 proc. daugiau nei pernai gruodį, kai buvo 7,1 ct/kWh. Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, šilumos energijos kaina Vilniuje padidėjo 10,2 proc., Kaune – 9,6 proc., Šiauliuose – 9,8 proc., Klaipėdoje – 9,3 proc., o Panevėžyje – 4,7 procento.

Mūsų šalies didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias tarp Baltijos šalių – 7,6 ct/kWh, Estijos didžiausias – 8,1 ct/kWh. Lyginant sostines, šilumos kaina mažiausia Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,6 ct/kWh. Didžiausia kaina yra Vilniuje – 7,98 ct/kWh.

Visos šalies vidutinė šilumos energijos kaina, lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje išliko mažiausia, Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausia Estijoje – 8,6 ct/kWh.

Lyginant pastarųjų ketverių metų lapkričio mėnesius, nafta šį lapkritį buvo pigiausia. Brent naftos kainos svyravo 71–81 USD/bbl ribose. Mėnesio naftos kainų vidurkis siekė 73,4 USD/bbl, kai spalį Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 75,7 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos 2025 metais gali svyruoti apie 70 USD/bbl.

Per lapkričio mėnesį vidutinė (mažmeninė) benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,01 Eur/l, o dyzelino – 0,04 Eur/l. Tai turėjo įtakos, jog benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo balandžio pradžios Lietuvoje tapo mažesnė už dyzelino vidutinę kainą.

Šiemet lapkritį dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse padidėjo 0,016–0,021 Eur/l, išskyrus Latviją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,019 Eur/l, palyginti su spaliu.

Benzino vidutinės mėnesio kainos Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 0,031 Eur/l ir 0,015 Eur/l, padidėjo Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje 0,05–0,016 Eur/l.

Per lapkričio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,23 proc. – padaugėjo 860 elektromobilių.

Per dvylika mėnesių elektromobilių skaičius registre išaugo 49 procentais. Gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo iš viso įregistruoti 27 447 elektromobiliai (15 653 grynieji elektromobiliai ir 11 794 – iš išorės įkraunami hibridai).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,45 Eur, arba 2,3 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (7,92 Eur) ir 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,97 Eur).

Lapkričio mėnesio duomenų apžvalga viešai paskelbta skirsnyje  „Mėnesio energetikos duomenų apžvalgos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. 8 661 89 175.