Naujiena

Didelė vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos, kad šių metų spalio didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 91,38 Eur/MWh ir buvo mažesnis nei vasaros mėnesių kainų vidurkiai. Bet „NordBalt“ remontas, išaugęs elektros energijos vartojimas ir dėl sezono mažesnė saulės elektrinių gamyba lėmė tai, kad spalio mėnesį elektros kaina buvo 9,4 proc. didesnė nei rugsėjo mėnesį, kai siekė 83,54 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per spalio mėnesį sumažėjo 1,2 proc. – nuo 0,254 Eur/kWh iki 0,251 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,8 proc. – nuo  0,248 Eur/kWh iki  0,246 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, padidėjo 6,7 proc. – nuo 0,228 Eur/kWh ik 0,238 Eur/kWh.

Gamtinės dujos spalio mėnesį pabrango: Nyderlandų TTF prekybos taške jos vidutiniškai kainavo 39,5 Eur/MWh – 6,4 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį, kai jų kainos siekė 37,1 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos gruodį gali svyruoti 40–45 Eur/MWh ribose.

Lietuvoje spalio mėnesį suvartota 30,4 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su rugsėjo mėnesiu. Augimą daugiausia lėmė prie skirstymo sistemos prijungtų vartotojų didesnis dujų suvartojimas: jis per mėnesį išaugo 72 proc. – iki 0,6 TWh.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos lapkričio 1 d. buvo užpildytos 95,2 proc., o pernai tuo pačiu metu užpildymas siekė apie 99,3 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla užpildyta 79,7 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 88,8 procento.

Biokuras per spalį pabrango – jo kainos vidurkis siekia 19,8 Eur/MWh, taigi, jis 5,5 proc. mažesnis nei pernai spalio mėnesį, kai buvo 20,96 Eur/MWh, tačiau 2,2 proc. didesnis nei šių metų rugsėjį, kai vidutinė kaina siekė 19,38 Eur/MWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina nuo lapkričio pradžios yra 6,91 ct/kWh – ji 9 proc. mažesnė nei buvo pernai lapkritį, kai siekė 7,59 ct/kWh., bet 16,9 proc. didesnė nei šį spalį, kai buvo 5,91 ct/kWh. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šilumos energijos kaina mažesnė už šalies vidutinę šilumos energijos kainą, kuri sudaro 7,2 ct/kWh. Kaune šilumos energijos kaina lygi šalies vidurkiui, o Vilniuje – didesnė už šalies vidurkį.

Mažiausia šilumos kaina šių metų lapkritį Klaipėdoje – 6,11 ct/kWh. Lapkritį, palyginti su spaliu, šilumos energijos kaina didesnė Vilniuje – 24,2 proc., Kaune – 18,6 proc., Šiauliuose – 10,8 proc., Panevėžyje – 4,7 proc., Klaipėdoje – 3 procentais.

Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Mūsų šalies didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 6,9 ct/kWh, Estijos didžiausias – 8,1 ct/kWh. Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia – 7,2 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina Taline – 7,6 ct/kWh, arba 6 proc. didesnė nei Vilniuje.

Brent naftos kainos spalį svyravo 71–81 USD/bbl ribose. Mėnesio naftos kainų vidurkis siekė 75,7 USD/bbl, kai rugsėjį Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 72,9 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos paskutinėmis šių metų dienomis gali svyruoti apie 74 USD/bbl.

Per spalio mėnesį vidutinė (mažmeninė) benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,04 Eur/l, dyzelino – 0,03 Eur/l. Benzino ir dyzelino vidutinių kainų skirtumas per mėnesį sumažėjo nuo 0,013 Eur/l iki 0,024 Eur/l.

Šiemet spalį, palyginti su rugsėju, benzino vidutinės mėnesio kainos Estijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 0,014 Eur/l ir 0,032 Eur/l, Latvijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 0,013 Eur/l ir 0,022 Eur/l, o Lietuvoje benzino vidutinė kaina nepasikeitė.

Dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse per mėnesį padidėjo 0,007–0,029 Eur/l, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,023 Eur/l.

Per spalio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,25 proc. – padaugėjo 1 084 elektromobiliais. Per dvylika mėnesių elektromobilių skaičius transporto priemonių registre išaugo 48,87 procento.

Lapkričio 1 d. buvo iš viso įregistruoti 26 587 elektromobiliai (15 286 grynieji elektromobiliai ir 11 301 – iš išorės įkraunamas hibridas).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,52 Eur, arba 2,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (7,63 Eur) ir 2,8 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,97 Eur).

Spalio mėnesio duomenų apžvalga skelbiama skirsnyje „Energetikos duomenų apžvalga“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. 8 661 89 175.