Naujiena

Tokia tendencija išlieka antrą mėnesį iš eilės – gegužės mėnesio vidutinė elektros kaina taip pat buvo didžiausia nuo sausio mėnesio, kurio kainos vidurkis – 75,85 Eur/MWh.

Lyginant birželio ir gegužės mėnesius, didmeninės elektros kainos didėjo visame Baltijos jūros regione. Didmeninės elektros energijos kainos daugiausia augo Švedijos SE4 zonoje – 27,4 proc. ir Lenkijoje – 23,2 procento.

Lietuvoje trijų tiekėjų siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 2 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,254 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį pakilo 1,3 proc. – nuo 0,251 Eur/kWh iki 0,254 Eur/kWh. Planų su nefiksuota kaina vidutinė  mėnesio 1 kWh kaina birželio mėnesį, palyginti su gegužės mėnesiu, augo 10,2 proc. – nuo 0,216 Eur/kWh iki 0,238 Eur/kWh.

Birželio mėnesį Nyderlandų prekybos taške TTF dujos vidutiniškai kainavo 34,7 Eur/MWh, arba 12,7 proc. daugiau nei gegužę, kai jų kainos siekė 30,8 Eur/MWh. Pastebima, kad birželio mėnesį TTF prekybos taške gamtinių dujų kainos išliko ganėtinai stabilios: svyravo 34,3–35,9 Eur/MWh ribose. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų antrojoje pusėje TTF dujų kainos gali būti apie 32–39 Eur/MWh.

Mūsų šalyje gamtinių dujų vartojimas birželį, palyginti su geguže, sumažėjo 3,1 procento. Po remonto darbų pradėjęs veikti Klaipėdos SGD terminalas rinkai patiekė 1,5 TWh gamtinių dujų. Lietuvoje buvo suvartota 1 TWh gamtinių dujų.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2024 m. liepos 1 d. buvo užpildytos 77,7 proc. Pernai tuo pačiu metu saugyklos buvo užpildytos apie 77,4 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla liepos 1-ąją buvo užpildyta 58,3 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 62 procentus. Šiais metais užpildyta mažesnė saugyklos dalis dėl padidėjusių saugyklos techninių pajėgumų: dujų kiekis saugykloje šiais metais liepos 1-ąją siekė 14,6 TWh, pernai tą pačią dieną – 14 TWh.

Biokuras birželio mėnesį atpigo: kainos vidurkis buvo 16,37 Eur/MWh, arba 6 proc. mažesnis už gegužės kainą, kuri buvo 17,41 Eur/MWh bei 22,9 proc. mažesnis nei pernai birželį, kai sudarė 22,91 Eur/MWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina liepą yra 5,66 ct/kWh – 3,3 proc. didesnė nei birželį, kai buvo 5,48 ct/kWh ir 11 proc. mažesnė nei pernai liepą, kai siekė 6,34 ct/kWh.

Visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina šiemet liepos mėnesį yra mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri siekia 6,13 ct/kWh. Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje šilumos energijos kaina didėjo, Klaipėdoje ir Šiauliuose išliko nepakitusi, liepą lyginant su birželio mėnesiu. Mažiausia liepos šilumos kaina Šiauliuose – 5,39 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje ir toliau išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 5,7 ct/kWh, Estijoje didžiausias – 8,1 ct/kWh, visos šalies vidurkis Lietuvoje – 6,1 ct/kWh, Latvijoje – 8,5 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh. Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 39 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,8 ct/kWh, arba 54 proc. didesnė nei Vilniuje.

Brent naftos kainos birželį svyravo 77–87 USD/bbl ribose. Birželį naftos kainų vidurkis siekė 83 USD/bbl ir išliko beveik identiškas gegužės mėnesio rodikliui. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šiais metais gali būti apie 82–85 USD/bbl.

Benzino vidutinė kaina nuo balandžio mėnesio pradžios Lietuvoje išlieka didesnė už dyzelino vidutinę kainą. Šis kainų skirtumas per birželio mėnesį sumažėjo nuo 0,09 Eur/l iki 0,05 Eur/l. Šiemet birželį, palyginti su geguže, benzino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,02–0,05 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose valstybėse sumažėjo 0,01–0,05 Eur/l, išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepakito.

Birželio mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 2,75 proc. – padaugėjo 616, t.y. grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 2,05 proc., arba 271, o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius registre padidėjo 3,62  proc., arba 345 automobiliais.

Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per birželį išaugo 2,3 proc. ir sudaro 1,32 proc. viso lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko (BEV – 0,77 proc., PHEV – 0,55 proc.).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, birželį kainavo 3,47 Eur, arba 3,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu – tai kainuotų 11,23 Eur.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros parengtoje Birželio mėnesio duomenų apžvalgoje ir kitose energetikos duomenų apžvalgose.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.