Naujiena
Birželis – stabilių kainų ir saulės energijos mėnuo
2023 07 25Birželio mėnuo tapo istoriškai svarbus Lietuvos energetikai, nes pirmą kartą mūsų šalyje saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos, nei bet kuri kita technologija. Per birželį tiek gamtinių dujų, tiek elektros, tiek naftos, tiek biokuro ir degalų kainos reikšmingai nesikeitė, tai rodo Lietuvos energetikos analitikų parengta 2023 m. birželio mėnesio energetikos duomenų apžvalga.
2023 m. birželio mėnesį Lietuvoje veikiančiose saulės elektrinėse buvo pagaminta 108 GWh, o vėjo elektrinėse – 95 GWh elektros energijos. Elektros energija, pagaminta saulės elektrinėse, patenkino net 12,3 proc. Lietuvos poreikio. Palyginimui, 2022 m. birželį gamyba atitinkamai siekė 37 GWh ir 63 GWh.
Birželio mėnuo buvo išskirtinis ir dėl to, kad per mėnesį Lietuvoje buvo suvartota mažiausiai elektros energijos per pastaruosius penkerius metus. Palyginimui, Latvijoje birželį suvartotas elektros energijos kiekis taip pat buvo itin mažas – mažiausias per 18 metų.
Šiam rodikliui daugiausia įtakos tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje turi augantis gaminančių vartotojų skaičius, nes jų pagamintos ir pačių suvartotos elektros energijos dalis neįtraukiama į vartojimo apskaitą.
Didmeninės vidutinės savaitės elektros kainos pastaruoju metu yra artimos 2021 m. kainų lygiui, bet į istorines žemumas negrįžta ir, pagal naujausius ateities sandorius, tai neprognozuojama.
Rinkai išliekant ramiai, per birželio mėnesį, palyginti su geguže, nepriklausomų elektros tiekėjų planų su nefiksuota kaina vidutinė 1 kWh kaina padidėjo 13 proc., o planų su 24 mėn. ir 12 mėn. fiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina birželio mėnesį, palyginti su geguže, didėjo nežymiai arba nesikeitė.
Birželį vartotojai aktyviau nei ankstesniais mėnesiais keitė elektros tiekimo sutartis ir rinkosi tiekėjus, nuo liepos nelikus valstybės subsidijos elektros kainai. Per mėnesį daugiausiai naujų buitinių vartotojų pritraukė „Elektrum Lietuva“. Buitinių vartotojų skaičius tarp naujų klientų per šį laikotarpį sumažėjo tik bendrovėje „Enefit“ (-1056), jų skaičių pasididino „Ignitis“ (619 nauji) ir „Elektrum Lietuva“ (8583 nauji).
Dabartinės gamtinių dujų kainos siekia apie 26–30 Eur/MWh ir jau antrą mėnesį iš eilės atitinka 2021 m. kainų lygį, o pagal ateities sandorius ateityje didelių kainų šuolių nesitikima.
Lietuva apsirūpina dujomis per Klaipėdos SGD terminalą, kuris birželį veikė 71 proc. pajėgumu. Birželį gamtinės dujos į Lenkiją nebuvo eksportuojamos. Didžioji dalis per Klaipėdos SGD terminalą gautų gamtinių dujų tekėjo į kitas Baltijos valstybes, kurioms patiekta 2,6 TWh gamtinių dujų. Jų srautas į Latviją birželį, palyginus su geguže, išaugo trečdaliu.
Birželį 1,5 karto padidėjusi biokuro apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, rodo intensyvų ruošimąsi ateinančiam šildymo sezonui: biokuro apyvarta Balt Pool biržoje, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 164 proc. Šiuo metu 2023 m. ketvirtajam ketvirčiui yra susitarta dėl 42 proc. reikalingo biokuro kiekio. Tai visiškai atitinka istorinį vidurkį.
Lygiai prieš metus 2022 m. birželį biokuro rinkoje buvo stebimas staigus biokuro brangimas, bet šiemet jau nuo kovo mėnesio biokuro kainos Lietuvoje laikosi 22–23 Eur/MWh lygyje. Stabilios biokuro kainos lemia mažus šilumos energijos, reikalingos karštam vandeniui gaminti, tarifus.
Kaip ir gamtinių dujų bei elektros, taip ir Brent naftos kainos pastaruosius du mėnesius taip pat atitinka 2021 m. naftos kainų lygį ir svyruoja 70–80 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad tokiame lygyje kainos gali išlikti ir toliau.
Lietuvoje degalai yra pigiausi Baltijos šalyse, o tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos birželį išliko beveik stabilios, antroje mėnesio pusėje stebint tik nežymų jų kainų kilstelėjimą. Per birželį dyzelinas Lietuvoje išliko pigiausias ne tik Baltijos šalyse, bet ir pigesnis nei Lenkijoje.
Benzino vidutinė kaina nuo 2023 m. pradžios iki birželio mėnesio pabaigos padidėjo Lenkijoje ir Vokietijoje (atitinkamai 0,07 Eur/l ir 0,06 Eur/l), sumažėjo Estijoje ir Latvijoje (atitinkamai 0,03 Eur/l ir 0,06 Eur/l), o Lietuvoje nepakito. Vertinant vien birželį, benzino vidutinės kainos lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse išliko stabilios, išskyrus Lietuvą, kur vidutinė kaina padidėjo 0,04 Eur/l.
Dyzelino vidutinė kaina nuo 2023 m. pradžios iki birželio pabaigos sumažėjo visose lyginamose valstybėse 0,25–0,34 Eur/l. O vien per birželį dyzelino vidutinės kainos regiono valstybėse padidėjo 0,02–0,06 Eur/l, išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė.
Važiuoti elektromobiliu buvo ir yra pigiausia, palyginti su kitais degalais. Nuvažiuoti 100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu kainuoja 2,5 karto pigiau, nei benzinu varoma tos pačios kategorijos transporto priemone ir 1,8 karto pigiau, nei dyzelinu varoma transporto priemone.
Šios ir kitos priežastys lemia, kad elektra varomų automobilių skaičius didėja sparčiau nei benzininių ar dyzelinių transporto priemonių. Per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje sparčiausiai augo elektromobilių parkas: 25,4 proc. padidėjo lengvųjų keleivinių (M1 kategorijos) elektromobilių skaičius ir 28,4 proc. – lengvųjų krovininių (N1 kategorijos) elektromobilių skaičius.
Birželio mėnesio duomenų apžvalgą rasite čia.
Kilus klausimų, prašome kreiptis: Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. 8 661 89 175.