Naujiena

Šiais metais Lietuvos energetikos agentūra pirmą kartą atliko Lietuvoje gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimą. Patikrinta, ar 2021 metais Lietuvoje veikusių keturių biodegalų gamintojų gaminami biodegalai atitinka tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus. Pagamintų biodegalų atitiktį tokiems kriterijams pavirtina nepriklausomų šalių pagal Europos Komisijos patvirtintas sertifikavimo schemas išduodami sertifikatai.

Agentūros specialistai nustatė, kad trys iš jų: AB „ORLEN Lietuva“, UAB „MESTILLA“ ir UAB „Rapsoila“ turi galiojančius atitiktį tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinančius sertifikatus. Įmonės UAB „KURANA“ sertifikatas baigė galioti šių metų vasario 15 d. Kaip šiandien informavo UAB „KURANA“ atstovai, vasario 16 d. sertifikatas buvo pratęstas. 

Įpareigojimas Lietuvos energetikos agentūrai vykdyti biodegalų atitikties tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams kontrolę nustatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Pasak agentūros direktoriaus Virgilijaus Poderio, vykdoma biodegalų atitikties tvarumo kriterijams kontrole siekiama, kad Lietuvoje gaminami ir naudojami biodegalai realiai prisidėtų prie transporto sektoriaus keliamo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Kadangi poveikį galima sumažinti tik tuomet, jei gaminant ne tik pačius biodegalus, bet ir žaliavas, iš kurių jie gaminami, bus daromas mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, nei gaminant tradicinius degalus.

Šalyje gaminami biodegalai ir žaliavos, iš kurių jie gaminami, turi atitikti griežtus kriterijus tvarumui ir ŠESD kiekio sumažėjimui. Tokie biodegalai negali būti gaminami iš žaliavų, kurios gali būti antrąkart panaudotos kitoms neenergetinėms reikmėms, kurių auginimui sukuriamas papildomas žemės poreikis, kurios išgaunamos ar surenkamos didelės biologinės įvairovės teritorijose ir kt.

Biodegalų, kaip vienos iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšių, naudojimo skatinimas yra vienas iš strateginių Lietuvos tikslų energetikos ir transporto sektoriuose. Jų vartojimas mažina iškastinio kuro naudojimą, prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai ir ŠESD kiekio mažėjimo.

Lietuva siekia, kad 2030 metais 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (biodegalai ir elektra, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių). 2020 metais Lietuvoje atsinaujinančių išteklių energija transporte sudarė 5,5 proc.