Naujiena

Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią, kuri siekė 67,1 MW, Anykščių rajono savivaldybė pernai buvo lyderė Utenos apskrityje. Gamintojų saulės elektrinių įrengtoji galia rajone buvo 12 kartų didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje (5,4 MW) ir 5 kartus didesnė nei vidutiniškai apskrityje.

Vertinant Lietuvos mastu, Utenos apskrityje gamintojų saulės elektrinių įrengtoji vidutinė galia, kuri pernai siekė 13,5 MW, buvo 2,5 karto didesnė nei vidutiniškai šalyje.

Gaminančių vartotojų įrenginių galia Utenos apskrityje 43 proc. mažesnė už Lietuvos vidurkį, bet Anykščių rajone ši galia 3,7 proc. viršijo Lietuvos vidurkį.

Didžiausios galios saulės elektrinių parkas veikia Anykščių rajono Troškūnų seniūnijoje, Vašuokėnų ir Naujasėdžio kaimuose – jo įrengtoji galia siekia 65 MW.

Kiti didesni Utenos apskrities saulės elektrinių parkai – Molėtų rajono Balninkų seniūnijoje veikianti 2,5 MW jėgainė, Zarasų rajono Salako seniūnijoje veikianti 2,2 MW jėgainė ir Utenos 1,7 MW įrengtosios galios saulės elektrinė.

2023 m. pabaigoje Utenos apskrityje iš viso buvo 135 saulės elektrinės, kurių suminė įrengtoji galia siekė 80,9 MW.

Pagal gamintojų vėjo elektrinių suminę įrengtąją 82,1 MW galią Anykščių rajono savivaldybė pernai taip pat buvo lyderė Utenos apskrityje, kurios vidurkis pagal gamintojų vėjo elektrinių įrengtąją vidutinę galią buvo 13,9 MW, tai apie 37 proc. mažiau nei Lietuvos vidurkis, kuris siekė 22 MW.

Utenos apskrityje praėjusių metų pabaigoje iš viso buvo 6 vėjo elektrinės, kurių suminė įrengtoji galia siekė 83,6 MW. Vėjo elektrinių vidutinė galia šioje apskrityje buvo 37 proc. mažesnė už Lietuvos vidurkį, tačiau Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje ji beveik 4 kartus viršijo šalies vidurkį.

Didžiausi Utenos apskrities vėjo parkai veikia Anykščių rajone – tai  Medinos 49,5 MW galios vėjo jėgainė, veikianti Dejūnų ir Gaidelių kaimuose, taip pat Kunigiškių 24 MW vėjo elektrinė, įrengta Grikienių, Kezių ir Pankėnų kaimuose. Kavarsko seniūnijoje veikia Jakūnų kaimo 4,2 MW įrengtosios galios ir Žibučių kaimo 4,1 MW galios vėjo elektrinės.

Vėjo energetikos plėtrą stabdo objektyvios priežastys. Kaip žinoma, dalį Lietuvos teritorijos dengia ir vėjo elektrinių plėtrą riboja radarų apsaugos zonos, kuriose tokio tipo elektrinių statyba negalima arba galima tik suderinus su kariuomene.

Dalis Utenos apskrities dalis patenka į zonas, kurioje vėjo elektrinių statyba yra draudžiama arba galima tik susiderinus su Lietuvos kariuomene.

Visa Visagino savivaldybė ir beveik visa Ignalinos rajono savivaldybė patenka į zoną, kurioje draudžiama vėjo elektrinių statyba. Didelėje dalyje Zarasų rajono taip pat draudžiama statyti vėjo elektrines, o kitose zonose tai būtina derinti su Lietuvos kariuomene. Anykščių rajonas, kuriame išvystyta atsinaujinančių išteklių energetika, ir Molėtų rajonas nepatenka į vėjo energetiką ribojančias zonas.

Utenos apskrityje yra nemažai saugomų gamtos ir kultūros teritorijų bei objektų, kas taip pat stabdo vėjo energetikos plėtrą.

Artėjant elektromobilumo erai, aktyviausiai elektromobilius įsigyja ir elektromobilių įkrovimo privačias prieigas įsirengia didžiųjų miestų gyventojai bei darbovietės. Utenos regione registruoti 268 elektromobiliai sudaro apie 1,3 proc. visų Lietuvoje registruotų elektromobilių. Apskrityje šis transportas pasiskirstęs gana vienodai: daugiausia elektromobilių įregistruota Utenoje – 95, Anykščiuose –  60, Molėtuose – 42, Zarasuose – 22, Visagine – 24, Ignalinoje – 25 elektromobiliai,

Utenos apskrityje iš viso prašoma investicinės paramos įsirengti 134 elektromobilių įkrovimo privačias prieigas.

Utenoje surengto seminaro dalyviams taip pat pateikta informacija apie šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.

 Seminare pristatyta interaktyvi energetikos duomenų platforma EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema), kuri skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą bei pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima, įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius, rasti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse bei analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį, atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Vienoje vietoje kaupiama informacija suteikia galimybes savivaldai ir verslui priimti svarbius sprendimus dėl plėtros ir planuoti investicijas.

 ----------------------------

Apie projektą. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“. Projektas Nr. LT05-3-EM-TF-001 “Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas”.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.