Dėl šalčių sausį padidėjęs energijos išteklių poreikis darė spaudimą elektros kainoms, o degalai brango mažiau nei didėjo akcizai 2026-02-13
Dėl šalčių sausį padidėjęs energijos išteklių poreikis darė spaudimą elektros kainoms, o degalai brango mažiau nei didėjo akcizai

Dėl šaltų orų sausį augo elektros ir gamtinių dujų vartojimas, o tai turėjo įtakos kainų pokyčiams: didmeninės elektros kainos vidurkis Lietuvoje augo 70,6 proc., tačiau fiksuotos elektros kainos planai vartotojams brango tik 0,4 proc., atspindėdami tiekėjų atsargumą dėl ateities kainų svyravimų. Gamtinių dujų kainos per sausį pakilo 9,7 proc., o biokuro kainos – 20,4 proc., palyginti su gruodžiu. Naftos kainos dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose augo 4,7 proc., tačiau mažmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo tik po 0,02 Eur/l – mažiau nei buvo padidinti akcizai degalams. Viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse per vieną mėnesį suvartotos elektros energijos kiekis ketvirtą mėnesį iš eilės rekordinis – per sausį suvartota 2,4 GWh elektros.

Elektra varomų automobilių Lietuvoje per sausį įregistruota 25 proc. daugiau nei prieš metus 2026-02-13
Elektra varomų automobilių Lietuvoje per sausį įregistruota 25 proc. daugiau nei prieš metus

Lietuvoje iš viso jau įregistruota 46 500 elektrinių lengvųjų automobilių, kai prieš metus registre jų iš viso buvo daugau beveik 29 860. Šiemet vien per sausį šalyje įregistruota daugiau kaip 1 350 lengvųjų elektrinių automobilių – 25,4 proc. daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį. Naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius per mėnesį vėl buvo didesnis nei grynųjų elektromobilių.

Degalų kainos ES šalyse kilstelėjo, dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje – panašios kaip prieš metus 2026-02-12
Degalų kainos ES šalyse kilstelėjo, dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje – panašios kaip prieš metus

Praėjusią savaitę Brent naftos vidutinė kaina mažėjo ir išliko beveik 10 proc. mažesnė nei prieš metus. Lietuvoje vasario pradžioje (iki vasario 11 d.) benzino ir dyzelino didmeninės kainos didėjo. Degalai degalinėse pabrango: benzino vidutinė kaina padidėjo 1 proc., o dyzelino kilo 0,9 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų nepakito ir sudaro 0,16 Eur/l. Europos Sąjungos šalyse praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos degalinėse taip pat kilo: benzinas vidutiniškai brango 0,2 proc., o dyzelinas – 0,1 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 10,7 proc., dyzelino kaina didesnė 1,7 procento.

Itin šalti orai sausį lėmė didmeninių elektros kainų augimą Baltijos šalyse 2026-02-12
Itin šalti orai sausį lėmė didmeninių elektros kainų augimą Baltijos šalyse

Sausis buvo vienas šalčiausių mėnesių per pastarąjį dešimtmetį, todėl elektros energijos vartojimas išaugo ketvirtadaliu ir didelė paklausa lėmė reikšmingą kainų spaudimą didmeninėje elektros rinkoje. Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje 2026 m. sausį atspindėjo itin nepalankias žiemos sąlygas regione ir buvo 152 Eur/MWh, arba apie 22,3 proc. didesnė nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis. 2025 m. gruodį didmeninė elektros kaina siekė 84 Eur/MWh. Kainų augimo tendencijos persikėlė ir į mažmeninę rinką. Sausį galutinė elektros kaina vartotojui Lietuvoje siekė 28,4 ct/kWh ir buvo apie 10 proc. didesnė nei ES šalių vidurkis bei 5,2 proc. didesnė nei 2025 m. gruodį. Analogiškos tendencijos sausį fiksuotos ir kaimyninėse šalyse: tiek didmeninės, tiek ir galutinės elektros kainos augo visose Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Suomijoje. ES šalių didmeninių elektros kainų vidurkis sausį, palyginus su gruodžiu, padidėjo 33 proc., nuo 94 Eur/MWh iki 125 Eur/MWh.

Dėl šalčių išliekant dideliam šildymo poreikiui, šilumos energijos kainos šį vasarį panašios kaip pernai šalčiausią mėnesį 2026-02-11
Dėl šalčių išliekant dideliam šildymo poreikiui, šilumos energijos kainos šį vasarį panašios kaip pernai šalčiausią mėnesį

Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet būna didžiausios sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Kasmet šalčiausius mėnesius – sausį ir vasarį suvartojama daugiau šilumos energijos nei kitus mėnesius. Šią žiemą nemažėjant šalčiams ir šildymo poreikiui, per sausį išaugo biokuro paklausa ir jo kaina, o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 ct/kWh, arba 5,4 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,97 ct/kWh, ir 4,7 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai vasarį siekė 8,02 ct/kWh.

Fiksuotos elektros kainos planų tarifai padidėjo nežymiai 2026-02-10
Fiksuotos elektros kainos planų tarifai padidėjo nežymiai
Per praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 68 proc. suvartotos elektros energijos, likusi dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos. Per savaitę pagaminta 230,2 GWh elektros energijos. Didmeninės elektros energijos kainos savaitės vidurkis siekė 0,216 Eur/kWh – tai 12 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 0,193 Eur/kWh. Per savaitę siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinės kainos padidėjo 0,2 procento. Du nepriklausomi tiekėjai siūlo 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planus, o vienas tiekėjas tokio termino planų nesiūlo.
2025-aisiais įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir saugią ateitį 2025-12-15
2025-aisiais įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir saugią ateitį
Lietuvos energetikos sektoriui 2025-ieji tapo istoriniais metais, įsimintini dėl svarbiausio įvykio – energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su kontinentinės Europos tinklais. Šis svarbus įvykis sustiprino šalies energetinę nepriklausomybę ir įtvirtino mūsų saugumą. Išskirtiniai šie metai ir dėl sparčios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros, kuri lėmė vietinės gamybos augimą ir energijos kainų mažėjimą bei stabilumą. Lietuvos energetikos agentūra apžvelgė šalies energetikos sektorių šiais metais ir pasidalino įžvalgomis bei prognozėmis, kas laukia 2026-aisiais.

Išsakyti įmonių poreikiai ir pasiūlymai padeda formuoti veiksmingas paramos priemones 2025-12-03
Išsakyti įmonių poreikiai ir pasiūlymai padeda formuoti veiksmingas paramos priemones

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslų – svarbus kiekvienai įmonei ne tik dėl teisės aktų reikalavimų vykdymo, bet tai ir priemonė mažinti išlaidas, optimizuoti savo veiklą bei didinti konkurencingumą. Didelių įmonių energijos vartojimo auditų rezultatai atskleidžia, kad verslas gali daug prisidėti prie energijos taupymo ir poveikio klimato kaitai mažinimo. Siekiant užtikrinti, kad nauji reikalavimai netaptų įmonėms tik našta, bet prisidėtų prie energijos sąnaudų mažinimo ir didesnio jų konkurencingumo, ES šalys dalijasi gerąja patirtimi rengiant energijos vartojimo auditus ir diegiant energijos vadybos sistemas.

Energijos taupymo užduotims didėjant, įmonėms svarbu dalintis gerąja patirtimi ir pasiruošti įgyvendinti naujus reikalavimus 2025-11-24
Energijos taupymo užduotims didėjant, įmonėms svarbu dalintis gerąja patirtimi ir pasiruošti įgyvendinti naujus reikalavimus
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinių tikslų. ES valstybės narės įpareigotos pasiekti padidintus energijos taupymo tikslus. Prievolę prisidėti prie Lietuvos energetinio efektyvumo didinimo tikslų turės daugiau šalies verslo ir pramonės įmonių, nustatomos naujos prievolės valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms. Todėl svarbu dalintis gerąja patirtimi ir padėti įmonėms pasiruošti įgyvendinti reikalavimus.