EnerGIS

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, dėl įvykių Artimųjų Rytų regione prasidėjęs naftos brangimas sustojo: kovo 23–25 d. Brent naftos kainos siekė 100–104 USD/bbl, kai kovo 16–20 d. buvo 100–112 USD/bbl. Nors naftos kainos yra aukštos, Europos Sąjungos šalyse degalų kainų augimo tempai sulėtėjo – per pastarąją savaitę benzinas ir dyzelinas brango atitinkamai 2,4 proc. ir 4,4 procento. Degalų kainų augimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje bei pasaulio rinkose tiesiogiai susijęs su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelia naftos tiekimo rizikas pasaulinėje rinkoje. Lietuvos degalinėse vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino vidutinės kainos per savaitę pakilo daugiau – atitinkamai 5,5 proc. ir 7,6 procento. Nuo antradienio, kovo 24 d., degalų didmeninės kainos Lietuvoje pradėjo mažėti.

Visos elektros kaupimo sistemos kaina Lietuvoje šiuo metu apie 9,5 proc. mažesnė nei prieš metus, nors ji nežymiai padidėjo dėl vienodos talpos elektros kaupimo įrenginių brangimo vidutiniškai 2 proc. šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Kaupimo įrenginių kainų augimas stebimas po jų sumažėjimo daugiau nei dešimtadaliu per 2025 metus. Brangimą lėmė didėjančios žaliavų ir komponentų kainos. Kaupimo įrenginio dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje išlieka tokia pati kaip ankstesnį metų ketvirtį arba prieš metus.

Per praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 56 proc. suvartotos elektros energijos – 123,6 GWh, kita dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos ir Lenkijos. Didmeninės elektros energijos kainos savaitės vidurkis siekė 0,083 Eur/kWh – tai trečia mažiausia kaina šiais metais. Nefiksuotos elektros kainos planų vidutinė kaina kovo 1–24 d. yra 0,259 Eur/kWh  – tai 25,6 proc. mažesnė kaina už vasario vidutinę kainą. Per savaitę 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų tarifai nesikeitė, o 12 mėn. – nežymiai sumažėjo.

Įvykiai Irane ir dėl to beveik sustabdytas tanklaivių judėjimas per Hormūzo sąsiaurį lėmė, kad per praėjusią savaitę (kovo 16–20 d.) gamtinių dujų kainų vidurkis augo 1,8 proc. – iki 51,2 Eur/MWh, o Brent naftos kainų vidurkis kilo 10,3 proc. ir pasiekė 106,4 USD/bbl. Dėl naftos brangimo kilo degalų kainos, bet jų brangimo tempai sulėtėjo: Lietuvoje per savaitę benzinas pabrango 3,8 proc., dyzelinas – 2,7 procento. Nurimus vėjui praėjusią savaitę sumažėjo nacionalinė elektros gamyba – šalyje pasigaminta apie 56 proc. visos suvartotos elektros energijos. Didmeninės elektros energijos kainų vidurkis kilo 69 proc., bet Lietuvoje antrą savaitę iš eilės elektros energija buvo pigesnė nei Švedijos SE 4 zonoje, iš kurios paprastai importuojame pigią elektros energiją. Biokuro kainos šalyje per savaitę smuko 6,1 proc. dėl sumažėjusios jo paklausos.

Saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina šių metų pirmąjį ketvirtį yra tokia pat kaip prieš metus, nors ji padidėjo dėl saulės modulių kainų augimo 4,7 procento. Moduliai šiemet brangsta Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, pasibaigus stabilių kainų laikotarpiui 2025 m. ir po dvejus metus stebėto saulės elektrinių įrengimo kainos mažėjimo. Kainų kilimui įtaką daro gamybos apimčių mažinimas Kinijoje, didėjančios žaliavų ir komponentų kainos, taip pat pasiūlos rinkoje mažėjimas ir toliau didėjanti aukšto efektyvumo modulių paklausa, plėtojant komercines vidutinės ir didesnės galios elektrines.

2026 m. I ketv. saulės elektrinių ir jų modulių kainos