EnerGIS

Antrą savaitę iš eilės didėjusios degalų kainos Lietuvoje ir toliau išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra mažesnė už kainas, buvusias nuo 2021 m. spalio vidurio iki 2024 m. rugsėjo pradžios, o dyzelino – nuo 2023 m. liepos vidurio iki 2024 m. rugsėjo pradžios. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje yra mažiausias nuo šių metų balandžio pradžios.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo 2 700 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje įpusėjus spaliui (1–15 d.) yra 0,099 Eur/kWh be PVM, arba 18 proc. didesnė už rugsėjo mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio pirmąją savaitę Suomijoje ir Baltijos šalyse dėl pasiūlos deficito išaugusios kainos. Bet po šio šuolio kainos biržoje sumažėjo, didėjant elektros gamybai bei pasiūlai, ir šiuo metu yra artimos liepos mėnesio vidutinei kainai, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių gamybos didmeninės elektros kainos mažėjo visame Baltijos jūros regione: labiausiai kainos krito Suomijoje ir Baltijos šalyse. Lietuvoje jos sumažėjo 54 proc., šalyje pasigaminome 57 proc. visos suvartotos elektros energijos. Biokuro, benzinas ir dyzelinas brango iki 0,5 procento. Gamtinių dujų kaina TTF per savaitę padidėjo 1 proc., o Brent nafta pabrango 4,8 proc., rinkoms būgštaujant dėl tiekimo, tebesitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose ir JAV siaubiant uraganui, tačiau išliko pigesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pauzės, Lietuvoje vėl „papūtė“ vėjas – svarbiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu vėl tapo vėjo elektrinės. Elektromobilių įsigijimai rudens pradžioje padidino pagreitį ir pasiekė rekordą – pirmą kartą per vieną mėnesį šalyje jų įregistruota daugiau nei tūkstantis. Rugsėjį mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos, palyginti su rugpjūčiu: didmeninės elektros kainos sumažėjo 21,9 proc. ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, TTF gamtinės dujos ir Brent nafta pigo, degalų kainos nusirito iki žemiausio lygio. Tik biokuras pabrango, bet išliko pigesnis nei pernai prieš šildymo sezoną pradžią.

Gyventojai aktyviai naudojasi valstybės parama keičiant neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą ir teikia paraiškas paramai gauti. Nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra jau gavo beveik 2650 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,4 mln. eurų. Šiuo metu jau skirta 20 tūkst. eurų dotacijų, įvertinus pirmąsias spalio mėnesį gautas paraiškas.