EnerGIS

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Tris dienas – kovo 3-iąją, 5-ąją ir 6-ąją – pasigaminome daugiau elektros nei suvartojome. Tai lėmė vėjuotos ir saulėtos dienos: išaugus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, vietinė generacija padidėjo daugiau nei 32 proc., o didmeninė elektros kaina šalyje per savaitę sumažėjo 62 proc. – iki 55,4 Eur/MWh. Sušilus orams ir mažėjant gamtinių dujų poreikiui, jos pinga trečią savaitę iš eilės ir Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų kaina per praėjusią savaitę sumažėjo 12 procentų. Lietuvoje biokuras atpigo 12,2 proc., o degalų kainos mažėjo: benzinas atpigo 1,1 proc., dyzelinas – 1,2 procento. Brent naftos kaina per savaitę sumažėjo 4,2 procento.

Per praėjusią savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 1,1 proc., dyzelino kaina sumažėjo 1,2 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat sumažėjo: benzino – 0,8 proc., dyzelino – 0,7 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,3 proc., dyzelino – 1,5 procentu. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 73,5 USD/bbl ir tai 2,8 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 75,6 USD/bbl. Per šios savaitės pirmąją pusę Brent naftos kaina sumažėjo 5 procentais.

Kovą padaugėjo įmonių, kurios mažino tiekiamos šilumos energijos kainas, ir mažėjo įmonių, kurios jas didino: 19 šilumos energijos tiekimo įmonių kovo mėnesį sumažino kainas, kai vasarį jas mažino tik 12 įmonių. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina kovą siekia 7,81 ct/kWh ir yra 2,62 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 8,02 ct/kWh. Kainų mažėjimą lėmė atpigęs kuras, naudojamas šilumos gamybai. Biokuro kaina kovo pirmąją savaitę siekė 17,46 Eur/MWh, ji nuo sausio vidurio mažėjo aštuntą savaitę iš eilės ir nukrito jau 32 procentus. Bet šiemet kovą vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje yra 11 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos bendra nacionalinė generacija vasarį patenkino apie 62 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio. Įsivyravus šalčiams ir nurimus sausumos vėjui, baigėsi penkis mėnesius trukusi tendencija, kai vėjo elektrinės šalyje pagamindavo daugiausiai elektros energijos – vasarį jų gamyba buvo 51 proc. mažesnė nei sausį. Giedromis vasario dienomis daugiau nei du kartus išaugo saulės elektrinių gamyba, bet ji išliko nedidelė, o augančią elektros paklausą užtikrino brangias gamtines dujas naudojančios šiluminės elektrinės, kurios praėjusį šaltą mėnesį tapo svarbiausia elektros energijos gamybos technologija Lietuvoje. Didėjo elektros importas, bet pažeista ir vis dar neveikianti „EstLink 2“ jungtis ribojo pigesnės elektros importo į mūsų regioną galimybes, o tai darė įtaką elektros didmeninių kainų augimui.

Vėjo elektrinėse padidėjus pigesnės elektros gamybai ir mažėjant vartojimo poreikiui, didmeninės elektros kainos Nord Pool biržoje kovo pradžioje nukrito, palyginti su vasarį stebėtomis kainomis, ir kovo 1–4 d. vidutinė didmeninė elektros kaina jau yra 0,064 Eur/kWh, bet visos savaitės (vasario 24 d. – kovo 2 d.)  kainų vidurkis siekė 0,146 Eur/kWh – tai 6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Šalyje per praėjusią savaitę pasigaminome 60 proc. visos suvartotos elektros energijos. Nepriklausomų tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę vartotojams padidėjo apie 1 procentą.