AKTUALU!
 |
EnerGIS |
|
Interaktyvi platforma efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui |
||
| ♦ Energetikos bendrijos | ||
| ♦ AEI plėtros galimybių žemėlapis | ||
| ♦ Parama EV įkrovimo prieigoms įrengti | ||
| ♦ Finansinė parama ir kompensacijos | ||
| ♦ Energijos taupymo gairės | ||
| ♦ Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai | ||
| ♦ Degalų kainų pokyčiai | ||
| ♦ Šilumos energijos kainų pokyčiai | ||
| ♦ Energetikos duomenų apžvalga | ||
| ♦ Nacionalinės elektros generacijos pokyčiai | ||
| ♦ Elektros kainų ES šalyse palyginimas | ||
Lietuvos gyventojai renkasi modernią šildymo įrangą ir aktyviai keičia turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus. Apie 20 mln. eurų finansinė parama jau skirta beveik 5700 gyventojų. Ankstesniame paramos etape nespėjusieji pateikti paraiškų gyventojai, norintys pasikeisti neefektyvius šildymo katilus, vėl gali kreiptis dėl finansavimo.
Parodę didelį susidomėjimą teikiamu finansavimu įsirengiant elektros energijos kaupimo įrenginius, vos per vieną dieną verslas ir ūkininkai pateikė paraiškų visai planuojamai paskirstyti paramos sumai. Lietuvoje sparčiai didėjant energijos gamybai saulės ir vėjo elektrinėse, jų savininkai, pasinaudoję valstybės finansavimu, planuoja įsirengti elektros kaupimo įrenginius ir kaupti saulės bei vėjo elektrinių pagamintą perteklinę elektrą.
Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio mėnesį yra 0,090 Eur/kWh be PVM, panašios vidutinės kainos buvo spalio ir lapkričio mėnesiais – atitinkamai 0,091 Eur/kWh ir 0,089 Eur/kWh be PVM. Paskutiniosios šių metų savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM. Šalyje per savaitę pasigaminome 61 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė 2024 metų elektros energijos 1 kWh kaina sudaro 0,087 Eur/kWh be PVM – tai mažiausia kaina per pastaruosius ketverius metus nuo 2021-ųjų.
Lietuvoje toliau sparčiai didėja energijos gamyba saulės ir vėjo elektrinėse, kurių savininkams būtina priemone tampa elektros energijos kaupikliai. Pasinaudojus valstybės finansavimu, galima įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius ir saulės ar vėjo elektrinėse pagamintą elektrą kaupti gamybos piko metu, kai jos pagaminama daugiau nei suvartojama.
Per praėjusią savaitę, gruodžio 23–29 d., gamtinių dujų TTF kainos vidurkis sumažėjo 0,5 proc. ir tai buvo trečia savaitė iš eilės, kai gamtinės dujos pigo. Brent nafta pabrango 0,3 proc., Lietuvoje dyzelinas brango 0,7 proc., benzinas – 0,8 proc., biokuro kainos padidėjo 1,5 procento. Didmeninių elektros kainų vidurkis pakilo 40 procentų. Daugiausia tam įtakos turėjo neveikianti elektros energijos perdavimo jungtis „EstLink2“ tarp Suomijos ir Estijos bei sumažėjusi vėjo elektrinių generacija regione. Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 61 proc. suvartotos elektros energijos. Daugiausiai jos pagamino šiluminės elektrinės.
Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio mėnesį (1–27 d.) yra 0,093 Eur/kWh be PVM, panašios vidutinės kainos buvo spalio ir lapkričio mėnesiais – atitinkamai 0,091 Eur/kWh ir 0,089 Eur/kWh be PVM. Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais – mažesnė kaina šiemet buvo tik penkias savaites. Šalyje per savaitę pasigaminome net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos.
Šiemet, pirmą kartą nuo Ignalinos AE sustabdymo, daugiau kaip pusę suvartotos elektros energijos pasigaminome Lietuvoje. Vietinė gamyba užtikrino 58 proc. elektros poreikio, o 81 proc. vietinės elektros pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Taip pat šiemet pirmą kartą nuo 2009 m. buvo trys paros, kai šalyje pasigaminome daugiau elektros nei suvartojome. Lietuvos energetikos agentūra apžvelgė mūsų šalies energetikos sektorių 2024 m. ir įžvalgomis bei 2025 m. prognozėmis pasidalino tradiciniame susitikime su žiniasklaidos atstovais.
Kokios energijos išteklių kainos rinkose ir kas jas lemia šiuo metų laiku? Kokių sąskaitų už būsto šildymą gyventojai gali tikėtis šią žiemą ir kaip įmanoma jas sumažinti, investuojant minimaliai bei sutaupant jau šį šildymo sezoną? Lietuva sparčiai pereina prie atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti. Mūsų šalies pasiekimai jau ryškiai matomi visos Europos kontekste: Lietuva pateko tarp pirmaujančių šalių kaip 9-ta Europoje pagal naujai sumontuotų vėjo elektrinių galią. Per pusmetį mūsų šalyje įrengtų naujų vėjo elektrinių elektros pakaktų aprūpinti elektra Šiaulius visus metus.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės. Dabar tokią prievolę turi penkios didžiosios šalies energetikos įmonės, kurios, sudariusios susitarimus su Energetikos ministerija, įgyvendina energijos taupymo priemones.