Pagrindinių energijos išteklių kainos
Energetikos naujienos
Financial Times, gegužės 15 d.
Norvegijoje nukrito vėjo turbinos mentė. Ar vėjo pramonė turi kokybės problemų?
Praėjusį mėnesį nuo vienos iš Odalo parko vėjo jėgainės nulūžo 20 tonų sverianti turbinos mentė, kurios ilgis prilygsta Boeing 747, ir įsirėžė į apačioje augančias egles. Pastebima, kad vėjo jėgainės, kurių šiuo metu pasaulyje veikia apie 500 000, visame pasaulyje patiria komponentų gedimų. Sektorius susiduria su kokybės problemomis, nes sparčiai didėja tiek pasaulinis parkas, tiek turbinų dydžiai, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą ir įgyvendinti nulinių emisijų tikslus. Tačiau dėl didelių garantijų išmokų turbinų gamintojai pastaraisiais metais patyrė didelių nuostolių. Kai kurie gamintojai stengiasi sulėtinti spartų naujų modelių diegimą ir sutelkti dėmesį į kokybę bei standartizavimą, tačiau didėjanti Kinijos gamintojų konkurencija jiems kelia spaudimą skubiai išleisti naujus „nebrandžius“ modelius.
MontelNews, gegužės 14 d.
Suomija: žalioji plėtra neįmanoma be branduolinės energijos
Suomijos energetikos ministras teigia, kad nepastovios elektros kainos, kurias lemia AEI energijos kaupimo stoka, atgraso nuo investicijų į AEI projektus. Geriausias būdas stabilizuoti elektros energijos kainas – branduolinė energija. Suomija ruošia beveik 30 mlrd. eurų vertės investicijas į vandenilio gamybą, baterijas, infrastruktūrą, tačiau visa tai, kaip teigiama, nebus realizuota be branduolinės energijos. Suomija šiuo metu turi penkis veikiančius branduolinius reaktorius (bendra galia siekia 4,4 GW), tačiau šalis šiuo metu peržiūri teisės aktus, kad būtų palengvinta mažųjų modulinių reaktorių statyba.
Daugiau čia: Green growth “not realistic” without nuclear – Finnish minister | Montel News - English
OilPrice, gegužės 14 d.
rusijos diktatorius putinas lankysis Kinijoje, aptars bendradarbiavimo energetikoje klausimus
rusijos diktatorius putinas gegužės 16–17 dienomis lankysis Kinijoje, kur su Kinijos prezidentu aptars energetikos ir prekybos plėtros klausimus. Su putinu Kinijoje kartu lankysis ir „Rosneft“, „Novatek“ bei kitų įmonių vadovai. Vakarams įvedus sankcijas rusijai, pastaroji tapo didžiausia žaliavinės naftos tiekėja Kinijai. 2023 metais, skaičiuojama, rusijos naftos eksportas į Kiniją išaugo daugiau nei 24 procentais.
EuroNews, gegužės 13 d.
Bankai per 8 metus iškastinio kuro pramonei paskolino iki 6,5 trilijono eurų
Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų, kada buvo pasirašytas Paryžiaus susitarimas riboti klimato kaitą, bankai iškastinio kuro pramonei paskolino apie 6,5 trilijono eurų. Apie 3 trilijonus eurų buvo skirta būtent iškastinio kuro gavybos plėtrai. Vien 2023 metais pasaulio bankai iškastinio kuro projektus finansavo už 705 mlrd. eurų, 321 mlrd. eurų – būtent tokios pramonės plėtrai. Skaičiuojama, kad daugiausia prie iškastinio kuro pramonės plėtros prisideda JAV bankai, kurie per 2023 metus investavo apie 30 proc. visos sumos. Tuo metu 2023 metais Europos bankai finansavo apie ketvirtadalį visos sumos: daugiausia taip prie klimato kaitos skatinimo prisidėjo „Barclays“, „Santander“ bankai. Skelbiama, kad „Danske Bank“ yra vienas labiausiai finansavimą iškastinio kuro plėtrai ribojančių bankų.