AKTUALU!
 |
EnerGIS |
|
Interaktyvi platforma efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui |
||
|
|
||
| ♦ Energetikos bendrijos |
||
| ♦ Energijos taupymo gairės | ||
| ♦ Parama EV įkrovimo prieigoms įrengti | ||
| ♦ Degalų kainų pokyčiai | ||
| ♦ Elektros kainų ES šalyse palyginimas | ||
| ♦ Energetikos duomenų apžvalga | ||
| ♦ Nacionalinės elektros generacijos pokyčiai |
||
| ♦ Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai | ||
| ♦ Saulės elektrinių modulių vidutinės kainos | ||
| ♦ Elektros kaupimo įrenginių vidutinės kainos | ||
| ♦ Šilumos energijos kainų pokyčiai |
||
| ♦ Pagrindinių energijos išteklių kainos |
||
Praėjusią savaitę, kovo 24–30 d., elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė net 53 proc. sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei šeštadienį, kovo 29 dieną, Švedijoje sugedusi elektros perdavimo jungtis „NordBalt“. Dėl šios jungties gedimo pirmadienį didmeninės elektros energijos kainos pašoko iki aukščiausio lygio šiais metais – 309 Eur/MWh, didmeninė elektros kaina padidėjo 70 procentų. Per savaitę biokuro kaina mūsų šalyje sumažėjo dar 1,8 proc., dyzelinas atpigo 1,5 proc., benzinas – 0,9 procento. Rinkose gamtinių dujų kaina per savaitę nepakito, o Brent naftos kainos pakilo 3,1 procento.
Sparčiai didėjant saulės ir vėjo jėgainių galioms, auga elektros kaupimo įrenginių paklausa bei aktualumas, kai elektros pagaminama daugiau nei iš karto suvartojama. Šių įrenginių kainos visame pasaulyje krenta dėl perteklinių gamybos pajėgumų, žaliavų pigimo ir smukusios gamintojų maržos. Lietuvos rinkoje to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo įrenginių bei sistemų mažiausia ir didžiausia kaina pirmąjį šių metų ketvirtį skyrėsi daugiau nei tris kartus.
Per tris dienas Lietuvos energetikos agentūra gavo 300 paraiškų iš verslo įmonių, ūkininkų, viešųjų juridinių asmenų bei energetinių bendrijų, norinčių įsirengti iki 1000 kWh atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gaminamos elektros kaupimo pajėgumus. Paraiškų pateikta visai planuojamai paskirstyti paramos sumai – daugiau kaip 18 mln. eurų. Iš viso numatoma įsirengti elektros kaupimo įrenginių, kurių bendra talpa sieks 165 MWh.
Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje siekia 0,092 Eur/kWh – ji 3,4 proc. didesnė už sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh, ir 60,5 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri buvo 0,152 Eur/kWh. Pastaruosius šešis mėnesiu, išskyrus vasarį, vidutinės mėnesio elektros kainos svyravo nuo 0,089 Eur/kWh iki 0,092 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė savaitės elektros energijos kaina sudarė 0,105 Eur/kWh ir buvo 69 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą – 0,062 Eur/kWh, kuri buvo viena mažiausių kainų šiemet.
Daugiau nei 4000 Lietuvos gyventojų, pakeitusių senus, taršius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, jau išmokėta apie 13,4 mln. eurų finansinės paramos. Anksčiau nespėję pateikti paraiškų gyventojai vėl gali kreiptis dėl finansavimo. Kvietimai teikti paraiškas ir gauti paramą, keičiant neefektyvius šildymo katilus, ir toliau bus skelbiami kiekvieną ketvirtį.
Vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 190 eurų už 1 kW – ji nukrito iki visų laikų žemiausios kainos, sumažėjusi 4,2 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis sudarė 198 eurus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsų šalyje toliau mažėjo saulės modulių kainos – nauji importuoti moduliai, kurių didmeninė kaina yra gerokai mažesnė nei tų, kurie buvo parduodami ir sukaupti sandėliuose anksčiau, taip pat toliau auganti konkurencija mūsų šalies rinkoje. Tuo metu pasaulinės saulės modulių kainos šių metų pradžioje pradėjo augti pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus.
Praėjusią savaitę, kovo 24–30 d., elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė net 53 proc. sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei šeštadienį, kovo 29 dieną, Švedijoje sugedusi elektros perdavimo jungtis „NordBalt“. Dėl šios jungties gedimo pirmadienį didmeninės elektros energijos kainos pašoko iki aukščiausio lygio šiais metais – 309 Eur/MWh, didmeninė elektros kaina padidėjo 70 procentų. Per savaitę biokuro kaina mūsų šalyje sumažėjo dar 1,8 proc., dyzelinas atpigo 1,5 proc., benzinas – 0,9 procento. Rinkose gamtinių dujų kaina per savaitę nepakito, o Brent naftos kainos pakilo 3,1 procento.
Sparčiai didėjant saulės ir vėjo jėgainių galioms, auga elektros kaupimo įrenginių paklausa bei aktualumas, kai elektros pagaminama daugiau nei iš karto suvartojama. Šių įrenginių kainos visame pasaulyje krenta dėl perteklinių gamybos pajėgumų, žaliavų pigimo ir smukusios gamintojų maržos. Lietuvos rinkoje to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo įrenginių bei sistemų mažiausia ir didžiausia kaina pirmąjį šių metų ketvirtį skyrėsi daugiau nei tris kartus.
Per tris dienas Lietuvos energetikos agentūra gavo 300 paraiškų iš verslo įmonių, ūkininkų, viešųjų juridinių asmenų bei energetinių bendrijų, norinčių įsirengti iki 1000 kWh atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gaminamos elektros kaupimo pajėgumus. Paraiškų pateikta visai planuojamai paskirstyti paramos sumai – daugiau kaip 18 mln. eurų. Iš viso numatoma įsirengti elektros kaupimo įrenginių, kurių bendra talpa sieks 165 MWh.
Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje siekia 0,092 Eur/kWh – ji 3,4 proc. didesnė už sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh, ir 60,5 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri buvo 0,152 Eur/kWh. Pastaruosius šešis mėnesiu, išskyrus vasarį, vidutinės mėnesio elektros kainos svyravo nuo 0,089 Eur/kWh iki 0,092 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė savaitės elektros energijos kaina sudarė 0,105 Eur/kWh ir buvo 69 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą – 0,062 Eur/kWh, kuri buvo viena mažiausių kainų šiemet.
Daugiau nei 4000 Lietuvos gyventojų, pakeitusių senus, taršius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, jau išmokėta apie 13,4 mln. eurų finansinės paramos. Anksčiau nespėję pateikti paraiškų gyventojai vėl gali kreiptis dėl finansavimo. Kvietimai teikti paraiškas ir gauti paramą, keičiant neefektyvius šildymo katilus, ir toliau bus skelbiami kiekvieną ketvirtį.
Vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 190 eurų už 1 kW – ji nukrito iki visų laikų žemiausios kainos, sumažėjusi 4,2 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis sudarė 198 eurus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsų šalyje toliau mažėjo saulės modulių kainos – nauji importuoti moduliai, kurių didmeninė kaina yra gerokai mažesnė nei tų, kurie buvo parduodami ir sukaupti sandėliuose anksčiau, taip pat toliau auganti konkurencija mūsų šalies rinkoje. Tuo metu pasaulinės saulės modulių kainos šių metų pradžioje pradėjo augti pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus.
2025 m. pirmasis ketvirtis išliks mūsų šalies istorijoje dėl energetinei nepriklausomybei svarbios datos – Vasario 9-ąją Lietuvos elektros tinklai prijungti prie kontinentinės Europos tinklų. Nacionalinės elektros gamybos apimtys nuolat auga. Kovą vieną savaitę pasigaminome visą vartojimui reikalingą elektrą, be to, pirmą kartą lietuviška elektra buvo eksportuojama visomis kryptimis į kaimynines šalis. Kaip šios žiemos orai ir geopolitinės priežastys veikė elektros, gamtinių dujų, degalų ir šilumos energijos kainas? Kas lėmė galutines mokamas sąskaitas?
Lietuvos energetikos agentūra kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialu surengė seminarą, kuriame pristatyta verslui ir viešajam sektoriui aktuali informacija - atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra mūsų šalyje, jų įtaka energijos kainoms ir elektros kainų svyravimai „Nord Pool“ biržoje bei valstybės teikiamas finansavimas atsinaujinančios energetikos plėtros projektams įgyvendinti.
Lietuvos energetikos agentūroje šiomis šaltomis dienomis vyksta šilti susitikimai su svečiais iš Armėnijos. Vilniuje vasario 13–14 d. lankosi Armėnijos atsinaujinančių išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo fondo R2E2 atstovų delegacija. Susitikimuose didelis dėmesys skirtas Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai, įgyvendinamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, energetikos inovacijų sistemai, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bei projektų finansavimo iššūkiams.